Virginijus Šeškus nusitraukė kaklaraištį ir tėškė jį ant grindų.
Nors Jonavos klubas KMT turnyre naujokas, Jonavos komandos treneris tokiuose turnyruose jaučiasi gerai ir su kaklaraiščiu, ir be jo.
2013 ir 2014 metais jis jau kėlė Lietuvos krepšinio federacijos taurę, laimėtą su Prienų klubu.
Praėjo beveik dešimtmetis, o dabar 56 metų prieniškis su Jonavos komanda užkūrė pirtį Vilniaus „Rytui“ per KMT taurės pusfinalį Šiauliuose.
Prie pritemusių tribūnų, kaip įprasta per KMT turnyrus, Šiaulių arenoje prasidėjus pirmajam pusfinaliui greičiau pradėjo orientuotis Jonavos krepšininkai.
„Jonava, mes už tave. Ryžtas, ryžtas ir galia!“, – kokio šimto iš Jonavos atvykusių sirgalių skanduočių fone V.Šeškaus treniruojama komanda startavo 13:6.
Nors LKL čempionate „Rytas“ rikiuojasi antras, o keturiomis pergalėmis mažiau turinti Jonavos komanda – šešta, „CBet“ įvėlė į sau parankesnį lėtesnį krepšinį.
Kai 9 minutę dvitaškį minkštu puskabliu įraitė „CBet“ debiutantas Evanas Maxwellas, jonaviečių pranašumas tapo 20:10.
Iš Skopjės MZT klubo į Jonavą šią savaitę atvykęs 208 cm ūgio amerikietis praplėtė V.Šeškaus rotaciją iki septynių žaidėjų (jei neskaičiuotume tų, kurių patikima gynyba leido vilniečiams per pirmą kėlinį pataikyti tik vieną tritaškį iš 9).
O puolime iškart užsikūrė Glynnas Watsonas. Prieš kelias savaites kartu su Jonavos ekipa sugadinęs Manto Kalniečio paskutinį karjeros mačą, amerikietis gynėjas dabar gadino kraują ir „Ryto“ sirgaliams bei stebino jonaviečius, tarp jų ir pirmoje eilėje prie aikštės sėdėjusį Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių bei iš Jonavos kilusį buvusį Lietuvos rinktinės trenerį Darių Maskoliūną.
Vienas iš trijų Jonavos komandos aikštėje žaidusių lietuvių – Edvinas Šeškus įpusėjus antram kėliniui parodė raumenį žiūrovams, kai „CBet“ pirmavo 36:26.
Marcuso Fosterio prasiveržimus ir Luko Ulecko tritaškius pražiopsoję jonaviečiai greitai iššvaistė persvarą. V.Šeškus ilgai žėrė priekaištus teisėjams pasibaigus antrajam kėliniui, per kurį jo komanda prarado žaidimo kontrolę, bet neilgam.
Martinas Laksa tritaškiais prikėlė Jonavos ekipą per trečią kėlinį, per kurį ir dalis iš maždaug 4 tūkst. žiūrovų arenoje pradėjo palaikyti V.Šeškaus vyrus.
„CBet“ atkūrė pranašumą ir viskas sprendėsi per ketvirtą kėlinį.
Ten jau E.Šeškus pelnė 12 taškų ir su savo tėvu bei sirgaliais įšoko į KMT finalą.
„Nėra jėgų net pasakoti po tokių rungtynių. Emociškai laimėti prieš “Rytą„ tarsi finalas, – po mačo sakė V.Šeškus. – O šeštasis mūsų žaidėjas buvo Šiaulių arena. Aš nustebęs – mes žaidėme tarsi namie.“
– Ar po neseniai pralaimėtų LKL rungtynių nebuvo kilusių abejonių?
– Buvo susierzinimo. Aš pats buvau išvytas, bet per treniruotes pastebėjau, kad žaidėjai nori važiuoti į Šiaulius ir ištaisyti klaidas. Treniruotėse nuotaikos buvo geros.
– Po pergalės prie jūsų priėjo komandos vadovai. Kokie buvo jų žodžiai?
– Neatsimenu, tikrai nepamenu. Geriau pamenu, kaip 2014 metais, kai laimėjome taurės finale prieš „Žalgirį“, buvo pribėgęs a.a. Aurimas Bartuška.
Dabar nepamenu, nors žinau, kad jie sveikino. Žaidėjai, emocijos, arena – tai yra, dėl ko mes gyvename ir žaidžiame krepšinį.
– Margiris Normantas po mačo sakė, kad jūsų komanda labiau norėjo laimėti šį mačą. Ar nustebino, kad „Rytas“ atrodė savotiškai priblėsęs?
– Visi kalbėjo, kad „Rytas“ prieš tai labai gerai žaidė, nušlavė Pasvalį. Jiems trūko vieno žmogaus (Jarvio Williamso), bet ir mums trūko Vytauto Šulskio.
– Beveik kontroliavote rungtynes, išskyrus antrojo kėlinio dalį. Kas buvo svarbiausi veiksniai?
– Kažkur tie veiksniai veikė, kažkur neveikė, bet pabaigoje aukšto lygio rungtynėse žaidėjai imasi iniciatyvos ir daro taškus. Mes daug ką tarėmės, bet žaidėjai paskui sakė: treneri, žaidžiame paprastai.
Jų galvos irgi nebeveikia pabaigoje, kad darytų kažkokį derinį. Vilniečiai irgi panašiai žaidė.
– Su Jonavos komanda laimėjote NKL, o kitą sezoną jau KMT taurės finale. Koks potencialas šio klubo ir miesto?
– Viskas priklauso nuo daug dalykų, bet labiausiai nuo pinigų. Mes rodome potencialą dvejus metus, bet kaip sako mano padėjėjas Pauliukas: svarbu nelikti aštuntiems, o šiaip mes galime žaisti su visais. Tikrai galime, dar kartą tai įrodėme. Šaunuoliai vyrai, individualiai sužaidėme labai gerai, ir Edvinas (Šeškus). Visi gerai sužaidė.
– Ar jaučiate atsakomybę ar įsipareigojimą, kad ir finalas būtų įdomus?
– Aš labai gerai pamenu, kaip 2014 metais prieš finalą Panevėžyje atsisėdome su treneriu, pasipildėme... Realiai nebuvo jokio skautingo. Aišku, nesakau, kad dabar jo nedarysime. Bet tada pirmą kartą gyvenime Prienai pateko į finalą. Galima sakyti, kad buvome neatsakingi – paleidome tas rungtynes: kaip bus, taip bus.
– Kiek panašumo tarp tų laikų Prienų ir dabartinės Jonavos komandos?
– Labai daug. Visas kelias labai panašus. Tada mes per antrus metus iškovojome trečią vietą LKL, per pirmuosius metus buvome septinti su Prienais. Su Jonava iškart LKL pradėjome dar geriau. Bet panašumų labai daug: ir žaidėjų pirkime, žaidėjų rūbinė. Labai panašu. Bet jei panašu, reikia sekmadienį laimėti? ((šypsosi).
