„Dar kartą labai džiaugiamės pavykus pritraukti į Vilniaus miestą tokį talentingą trenerį. Manome, kad jis duos didelę paspirtį visai Vilniaus krepšinio sistemai į priekį“, – prie mikrofono žengė A.Bužinskas.
Nors anksčiau sklandė kalbos, kad savivaldybė ieškant įpėdinio Dainiui Adomaičiui prašė teikti prioritetą lietuviui, o ne užsieniečiui treneriui, savivaldybės atstovas su šypsena įvertino miesto poziciją šiose paieškose.
„Džiaugiuosi, kad neturėjome žodžio, ir tikiuosi, kad neturėsime, kas liečia komplektaciją, – šypsojosi A.Bužinskas. – Turėjome ir gretimame mieste tokį vieną dalininką, kuris ir derinius darydavo. To gal mes nedarysime.
Visi turi darbus ir mes pasitikime vadovais bei treneriais. Galvoju, mūsų tikslas iš dalininkų pusės pasakyti biudžetą, klubo viziją, o jų įgyvendinimas jau trenerio ir vadovybės rankose.“
A.Bužinskas pabandė paprojektuoti kito sezono „Ryto“ biudžetą ir kuo tiksliau įvardyti skolą, kuri velkasi paskui komandą.
Anot „Ryto“ valdybos pirmininko, tikslių duomenų jis dar neturi, mat iki liepos mėnesio tikimasi uždaryti finansinius metus.
„Bet turime skaičių, kuris jau buvo skelbtas viešai – ilgalaikių įsipareigojimų yra apie 1,2 mln. eurų. Iš principo, šiai dienai suma yra tokia, – patvirtino A.Bužinskas. – Kadangi šiuo metu turime atliekamą detalų ne tik finansinį, bet ir veiklos auditą, detaliai žinosime visą situaciją – ne tik ilgalaikių įsipareigojimų. Bet ta suma kardinaliai keistis neturėtų.
Žinant klubo biudžetą, ta suma galėtų būti mažesnė, nes ji pakankamai rizikinga. Bet natūralu – kiekviename versle natūrali praktika turėti tam tikrus įsiskolinimus ir tai nėra tas įsiskolinimas, kurio negalėtume panaikinti per 3-4 metų laikotarpį. Tikrai to nedarysime per vienerių metų laikotarpį, nes tai gal teoriškai ir įmanoma, bet praktiškai būtų visiškai nelogiška.
Skolų galima turėti – jas reikia valdyti, bet jos turi būti proporcingos komandos biudžetui.“
A.Bužinskas patikino, kad skolas ketinama eliminuoti per 3-4 artimiausius metus.
„Komanda net ir su šiuo biudžetu per tokį laikotarpį gali drąsiai panaikinti (skolą). Problema su skolomis dažniausiai yra ne išlaidos, o pajamos. Susitvarkę su pajamomis ir rėmimu, galėsime ir didinti išlaidas, ir mažinti įsiskolinimus“, – sakė A.Bužinskas.
Anot A.Bužinsko, kitą sezoną užsibrėžta surinkti mažiausiai 2,5 mln. eurų biudžetą.
Tiesa, jis nerimavo dėl pajamų iš bilietų pardavimų, kurios paprastai sudarydavo apie pusę milijono eurų. „Rytas“ su dideliu nekantrumu laukia Vyriausybės nurodymų, kiek žmonių kito sezono pradžioje galės lankytis krepšinio rungtynėse.
„Yra kalbos, kad leis tik 500, kalbama, kad leis 1000, o gal visai apribojimų nebus. Tas tendencijas mes girdime, užtat labai optimistiškai prognozuoti tos eilutės negalime, – patikslino A.Bužinskas. – Bet jeigu nebus apribojimų, vienareikšmiškai pardavimų skaičių turime tikrai ženkliai padidinti.
Turime puikią areną. Čia, kaimynystėje, didesnę areną, kurią galbūt buvo iššūkis užpildyti, bet kad ir kurioje arenoje bežaistume, tikslas paprastas – jei ne sausakimša, ji turi būti bent 80 proc. užpildyta. O tada ir pajamos suplauks.“
A.Bužinskas pridūrė, kad „Ryto“ sutartis su „Siemens“ arena baigėsi. Klubo vadovai jau buvo susitikę su „Siemens“ arenos atstovais, tačiau dar neaišku, ar Čempionų lygos ir LKL mačai kitą sezoną užsuks į didžiausią areną sostinėje.
Beveik pusę „Ryto“ biudžeto kitą sezoną sudarytų savivaldybės parama – pagal seną susitarimą, Vilnius klubą remia 1,2 mln. eurų. Beje, būtent tiek, anot A.Bužinsko, „Rytas“ turės žaidėjų ir trenerių atlyginimams.
2018-aisiais „Ryto“ dalininkas Darius Gudelis projektavo, kad per trejus metus sostinės klubo biudžetas turėtų išaugti iki 5,5-6 mln. eurų.
A.Bužinskas išreiškė norą, kad didžiąją dalį „Ryto“ biudžeto sudarytų privačių rėmėjų parama. Bet jis nemato nieko blogo dėl gerokai susitraukusių sostinės krepšinio finansinių resursų.
„Iš komandos pusės visada norisi, kad savivaldybės skiriamas biudžetas būtų didesnis, iš savivaldybės – kad mažesnis. Pasakyti tiksliai negaliu. <...> Yra kalbų, kad tą biudžetą reikėtų mažinti. Dabar pasigirsta vis daugiau kalbų, kad tą biudžetą reikėtų didinti ir padėti komandai pakilti į priekį. Remiantis tuo pačiu Kauno pavyzdžiu, kur daug daugiau nei pusę biudžeto sudaro iš savivaldybės ar viešos infrastruktūros objektų gaunamos pajamos.
Ta diskusija apie savivaldybės paramą gali būti kaip stabilus pagrindas klubui, bet tai nereiškia, kad tuo reikėtų apsibrėžti. Šiuo sunkiu laikotarpiu, kai rėmėjų bus sunkiau pritraukti nei pernai, keliame tikslą, kad savivaldybės dalis neturėtų sudaryti didžiausios ar pusės (biudžeto) dalies. Privatūs rėmėjai turi sunešti didžiąją dalį klubo biudžeto. Tai iššūkis Rolandui ir Juliui, – apsidairęs į bendražygius Vilniaus klube, šyptelėjo A.Bužinskas. – Nemanau, kad tie pinigai anksčiau buvo blogai renkami. Galime pažiūrėti kitų komandų biudžetus – „Rytas“ bet kuriuo atveju buvo vienas lyderių. Reikia suprasti, kad mūsų krepšinio rinka nėra tokia didelė, kad galėtume prisitraukti „Turkish Airlines“ ar kitas milžiniškas korporacijas, kurios matytų didelius komercinius privalumus tapti rėmėjais. Ką galime daryti, tai siūlyti naudas, bandyti ieškoti daugiau verslų, kurie nori prisidėti prie sveikatingumo skatinimo ir sporto plėtros Vilniuje.
Su tomis problemomis susidūrėme. Nevertinu labai skeptiškai. Ar galėjo būti geriau? Žinoma, taip, visada gali būti geriau. Bet ir lyginant su didžiausiomis Lietuvos komandomis, bent jau privačių rėmėjų prasme, „Rytas“ buvo vienas lyderių ir tikrai ne daug nusileido pagrindiniam konkurentui.“
A.Bužinskas pabrėžė, kad iki vasaros pabaigos bus atliktas ne tik finansinis, bet ir klubo veiklos auditas. Jis parodys ne tik tai, ar komanda teisingai ir tvarkingai pagal įstatymus ir nurodytas išlaidų kryptis tvarkosi su finansais, bet ir kaip tie finansai buvo panaudoti.
„Jis turi būti atliktas per šią vasarą ir rezultatai tikrai bus vieši – visi galės susipažinti. Toks yra pagrindinių dalininkų ir fanų lūkestis, – sakė A.Bužinskas, paminėjęs, kad šis auditas parodys klubo veiklą per trejų pastarųjų metų laikotarpį, pradedant nuo pagrindinių dalininkų pasikeitimo. – Matote, geriausia rezultatus komentuoti, kai jie jau bus. Nes jeigu kažkokį lūkestį išreikšiu ar spekuliuosiu, po to bus galima sakyti, kad kažkaip padariau įtaką tiems rezultatams. Kadangi yra trečia nepriklausoma profesionali pusė, kuri rengia auditą, į tas išvadas nesikišime ir priimsime tokias, kokios yra.
Jeigu ten bus faktų, kurie kels iššūkių ir lems tai, kad turėsime griežtesnius sprendimus priimti organizacijos viduje, natūralu – visi tai matys ir visi galės dėl tų sprendimų tartis: tiek su visuomene ir komandos dalininkais.“
A.Bužinskas pabrėžė, kad savivaldybė klubui skiria didelį dėmesį – daugiausiai, finansinės atskaitomybės klausimais.
„Buvome tie, kurie pirmiausia prašė susitvarkyti finansinę atskaitomybę ir finansinę drausmę, kad baigtųsi tie laikai, kai planuojant išlaidas negalvojome apie pajamas. Didelė padėka Rolandui Jaručiui – praėjęs sezonas parodė, kad komanda gali gyventi ne tik pagal suplanuotas pajamas, bet ir uždengti reikšmingą dalį praėjusio sezono nesuplanuotų išlaidų. Čia mes matome didelį pasitempimą, – tikino A.Bužinskas. – Taip pat norime, kad auditai ir finansai, ir ta klubo vidaus struktūra, būtų kuo viešesnė.
Natūralu, „Rytas“ yra miesto komanda – savivaldybė, kaip viešasis subjektas, yra vienas dalininkų, todėl tuos tikslus kelsime. Iš dalininkų ir vadovų pasipriešinimo tam nėra. Jaučiame, kad dalininkai girdi savivaldybės balsą ir prisidėsime viskuo, kuo galėsime, kad padėtume komandai žingsnis po žingsnio grįžti prie trofėjų.“