Ne tik Vilniaus „Rytas“, Vilniaus „Žalgiris“, bet ir kitos sostinės komandos gali svajoti apie didesnius biudžetus ateityje.
Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį paskelbė, kad per ateinančius trejus metus aukšto meistriškumo klubų projektams numatė skirti po 3,5 mln. eurų.
Tokią sumą kasmet planuojama padalinti 2022-2024 metais, o tai reiškia, kad bendras finansavimas išaugs trečdaliu.
2019-2021 metais savivaldybė aukšto meistriškumo klubams skyrė po 2,6 mln. eurų per metus.
Iš jų daugiausiai atriekdavo krepšinio klubui. Vilniaus „Rytas“ gaudavo po 1,2 mln. per metus.
Antras rikiavosi Vilniaus „Žalgiris“ – 850 tūkst.
Šiems klubams kasmet atitekdavo beveik 79 proc. visos aukšto meistriškumo sporto klubams skirtos sumos, o likę 21 proc. keliaudavo dešimt kitų rėmimui pasirinktų komandų.
Trečioje vietoje buvo Vilniaus „Kibirkšties“ moterų krepšinio ekipa – 200 tūkst. eurų kasmet. Mažiausiai buvo skirta po 10 tūkst. eurų beisbolo ir kiokušin karatė klubams, o dar daugiau negavo nieko – iš viso į miesto paramą pretendavo pusšimtis paraiškas pateikusių įvairių klubų.
Suprasti akimirksniu
- Vilniaus miesto parama sporto klubams kasmet 2019-2021 m. laikotarpiu
- „Rytas“ (krepšinis) – 1,2 mln. eurų per metus
- „Žalgiris“ (futbolas) – 850 tūkst. eurų
- „Kibirkštis“ (krepšinis) – 200 tūkst. eurų
- „Šviesa“ (rankinis) – 98 tūkst. eurų
- „Cosma“ (lengvoji atletika) – 50 tūkst.
- Regbio akademija – 50 tūkst.
- „Hockey Punks“ (ledo ritulys) – 50 tūkst.
- „Delfinas“ (vandensvydis) – 50 tūkst.
- „Budora“ (karate) – 15 tūkst. eurų
- „Žuvėdra“ (žolės riedulys) – 15 tūkst. eurų
- „Saulės ženklas“ (kiokušin karate) – 10 tūkst. eurų
- Beisbolo klubas „Vilnius“ – 10 tūkst.
Nuo kitų metų turėtų keistis visi skaičiai, kurie turėtų būti paskelbti po konkursų šį spalį.
Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunkso patarėja Gintarė Stakėnaitė neatmetė galimybės, kad dotacijos gali išaugti ir didžiausiems šalies klubams.
„Paramos dydis bus patvirtintas po paraiškų ekspertinio vertinimo. Konkurso procedūros numatytos remiantis objektyviu viešųjų pirkimų būdu atrinktų ekspertų vertinimu, todėl konkursui nepasibaigus, negalime pasakyti kokio dydžio paramą gaus vienas ar kitas Vilniaus miesto klubas“, – teigiama savivaldybės atsakyme, 15min paprašius patikslinti planuojamo paskirstymo sumas ar bent proporcijas.
Kol kas neaišku, ar ženkliai didesnio paramos augimo sulauks didžiausi klubai, ar tiesiog išsiplės dotacijas gaunančių komandų ratas.
„Augančios sumos, naujų konkurso kriterijų bei itin detalios paraiškos tikslas – skatinti sporto klubų tvarumą – siekiama ilgalaikiu finansavimu skatinti sporto klubus turėti aiškią strategiją, piramidės principu grindžiamą jaunimo ugdymo programą, bendruomenės telkimą bei nuoseklų ekonominį augimą, – teigiama savivaldybės atsakyme. – Didesne suma siekiama stiprinti apskritai Vilniaus miesto aukšto meistriškumo sporto sistemą, nesifokusuojant į konkrečius klubus ir nesiekiant paskirstyti sumos didesniam skaičiui klubų. Pagrindinis akcentas – vidinė sporto klubų politika, sisteminis jų darbas ateinančius tris metus. Taip pat bus vertinamos klubų jaunimo programos, suinteresuotumas strategiškai auginti sportininkus.“
Paraiškas vertins penkių ekspertų grupė.
Yra kelios esminės finansavimo taisyklės.
Pagrindinė klubo komanda galės panaudoti ne daugiau nei 75 proc. viso gauto finansavimo. Bent 20 proc. lėšų turės būti skiriamos jaunimo programoms, dar mažiausiai 5 proc. – socialiniams ir bendruomenių projektams.
Kita svarbi taisyklė – miestas finansuos tik vieną tos pačios sporto šakos vyrų ir moterų klubą.
Pavyzdžiui, A lygoje žaidžiantys Vilniaus „Riteriai“ savivaldybės paramos negauna, nes 2019 metais miestas pasirinko finansuoti tik istorinį miesto futbolo klubą „Žalgirį“.
Pastaruoju metu garsiai apie naujos stiprios krepšinio komandos kūrimą kalbantis „Avia Solutions group“ vadovas Gediminas Žiemelis naujam kūriniui sostinėje paramos taip pat tikriausiai negautų.
„Finansavimas bus skiriamas laikantis principo finansuoti tik nesikartojančias sporto šakas kiekvienoje (vyrų ir moterų) srityje“, – patvirtino savivaldybė.
Savivaldybės – didžiausios donorės
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos miestų savivaldybės yra didžiausios sporto klubų donorės.
Pavyzdžiui, praėjusį Lietuvos krepšinio lygos sezoną trečdalį (31,9 proc.) komandų biudžeto vidutiniškai sudarė per savivaldybę keliaujantys mokesčių mokėtojų pinigai – 5,6 mln. euro iš bendro dešimties komandų 18 mln. biudžeto.
Kauno „Žalgiriui“ savivaldybė skyrė 2,6 mln. eurų, kai visas Lietuvos čempionų biudžetas siekė 7,8 mln. eurų.
Vilniaus „Rytas“ praėjusį sezoną planavo surinkti 3 mln. eurų biudžetą, iš kurio savivaldybės parama sudarė 1,2 mln.
Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubas šiemet strategavo surinkti bent 1,5 mln. eurų biudžetą, bet jis galėtų ženkliai išaugti, jei sostinės klubui pasisektų patekti į Konferencijų lygos grupių varžybas.
