Tai – bene skurdžiausia pozicija Lietuvos krepšinio istorijoje, bet kiekviena karta turėjo savo herojų.
10. Romualdas Venzbergas
1945-aisiais gimęs puolėjas Kauno „Žalgiryje“ debiutavo būdamas vos 16-os metų amžiaus, Lietuvos flagmano marškinėlius vilkėjęs visus 14 karjeros sezonų – iki pat 1975-ųjų.
Per šį laiką 200 cm ūgio R.Venzbergas dukart pasiekė TSRS čempionato bronzą.
Lietuvos rinktinei šis krepšininkas atstovavo aštuonerius metus ir per 26 susitikimus pelnė 205 taškus. Rezultatyviausias pasirodymas – 20 taškų į Sakartvelo krepšį 1971 metų spartakiadoje.
Jis buvo kviečiamas ir į TSRS rinktinę, kurioje iš viso sužaidė 11 draugiškų rungtynių.
„Romualdas turėjo gerą metimą, gerai kovojo po lenta ir gerai dengėsi. Labai reikalingas“, – su 15min prisiminimais apie žalgirietį R.Venzbergą dalijosi legendinis šalies treneris Vladas Garastas.
9. Arūnas Visockas
1985-aisiais Kauno „Žalgirio“ ekipos duris pravėręs Arūnas Visockas šiame klube žaidė 11 sezonų, tuomet ketveriems metams persikėlė į Vengriją, o paskutinį karjeros sezoną sužaidė Jonavos „Statybos“ klube.
„Tai buvo daugiau kraštinis žaidėjas. Arūnas buvo tvirtas, gerai sudėtas, stiprus žaidėjas. Jis galėjo pataikyti, dideliu greičiu nepasižymėjo, bet buvo naudingas žaidėjas“, – 15min sakė V.Garastas.
Ryškiausi A.Visocko karjeros pasiekimai – trys SSRS čempionų aukso medaliai (1985–1987 m.), Barselonos olimpinių žaidynių bronza (1992 m.) ir Europos čempionato sidabras (1995 m.).
Vėliau A.Visockas tapo treneriu, o jo mokyklą yra praėję tokie žaidėjai, kaip Marius Grigonis, Lukas Lekavičius, Tomas Dimša.
8. Mykolas Ruzgys
Tarpukario Lietuvos krepšinio žvaigždė, gimusi 1916-aisiais metais lietuvių emigrantų šeimoje Čikagoje, o į protėvių žemę sugrįžęs prieš 1939-ųjų Europos čempionatą.
188 cm ūgio Mykolas Ruzgys tapo Senojo žemyno čempionu bei penktu pagal rezultatyvumą turnyro krepšininku.
Sovietams okupavus Lietuvą, M.Ruzgys paliko neseniai sukurtą šeimą, besilaukiančią žmoną ir grįžo į JAV.
Vėliau jis tapo treneriu bei 1950-ųjų pasaulio čempionate Argentinoje dirigavo Ispanijos rinktinei.
Į Lietuvą M.Ruzgys taip niekada ir negrįžo.
„Mykolas Ruzgys prisimindavo savo gražias dienas Lietuvoje, ypač 1939-ųjų Europos krepšinio pirmenybes. Lietuva jam buvo labai arti širdies, – portalui LRT yra pasakojęs prezidentas Valdas Adamkus. – Kaip žmogus Mykolas Ruzgys buvo labai malonus. Bendraudavome ir susitikdavome.“
7. Tomas Masiulis
Žaidėjas, karjeros metu garsėjęs puikia gynyba, geru žaidimo skaitymu ir atkovotais kamuoliais.
Prieš patekdamas į gimtojo miesto Kauno „Žalgirį“, kuriame Tomas Masiulis žaidė septynis sezonus iš eilės, ramaus būdo puolėjas pirmąjį sezoną praleido Jonavos ekipoje.
205 cm ūgio krepšininko kolekcijoje – Europos jaunimo (1996 m.) aukso medalis, penki Lietuvos ir Lenkijos lygų čempiono titulai, dukart Europos taurės (1998 ir 2002 m.) nugalėtojas ir Eurolygos čempionas.
Į rinktinę T.Masiulis buvo kviestas 1997–2001 metais, o 2000-aisiais iškovojo Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzą.
Šiuo metu 46-erių T.Masiulis dirba „Barcelona“ klubo trenerių štabe.
6. Mindaugas Žukauskas
Geležine gynyba garsėjęs 201 cm šiaulietis Mindaugas Žukauskas karjeros metu migravo per trečią ir ketvirtą pozicijas, bet labiausiai išgarsėjo pastarojoje, kai 2003-ųjų metų Europos čempionate pristabdė Vokietijos krepšinio lokomotyvą Dirką Nowitzkį.
Krepšininko talentas suspindo dar rungtyniaudamas „Šiaulių“ klube, kai 21-erių puolėją į Atlantos olimpines žaidynes išsivežė treneris Vladas Garastas.
Šiame turnyre M.Žukausko minutės kilo tolygiai, o lietuvių pergale pasibaigusioje įnirtingoje kovoje dėl bronzos medalių su Australija jis jau žaidė 24 minutes.
Iš Saulės miesto persikėlęs į Kauno „Žalgirį“ jis triumfavo Europos taurėje (1998 m.) ir Eurolygoje (1999 m.), o 2003-aisiais su Lietuvos rinktine nuskynė ir Senojo žemyno auksą.
2001-aisiais M.Žukauskas pradėjo legionieriaus karjerą. Pirmoji stotelė – Liublianos „Union Olimpija“, o po sezono jis penkeriems metams nutūpė lietuvių pamėgtoje Sienos „Montepaschi“.
Atstovaudamas Italijos grandui, jis kartą tapo šalies čempionu ir dukart varžėsi Eurolygos finalo ketverte.
Vėliau šiaulietis tris sezonus praleido Pezaro „Scavolini“ klube, o tuomet grįžo į gimtuosius „Šiaulius“ ir po trejų metų baigė karjerą.
5. Raimundas Čivilis
„Auksinio“ Kauno „Žalgirio“ narys iš Panevėžio, išsiskyręs vešlia barzda tituluotam šalies klubui atstovavo nuo 1977 iki 1988-ųjų, o karjerą užbaigė Slovakijoje.
Aukštaūgių duetą su Arvydu Saboniu „Žalgirio“ starto penkete sudaręs Raimundas Čivilis iškovojo tris SSRS titulus (1985, 1986 ir 1987 m.), Tarpkontinentinę W.Joneso taurę (1986 m.), tapo Eurolygos (1986 m.) ir Europos taurės (1985 m.) vicečempionu.
„Jis žaisdavo kampe arba pusiau kampe. Raimundas buvo įmetęs 42 prieš Jugoslavijos klubą, atrodo, Zagrebo „Cibona“. Jis turėjo gerą metimą, buvo kovingas ir niekada nepanikuojantis žaidėjas, kuris gerai dirbdavo ir gynyboje. Raimundą sunku būdavo išvesti iš pusiausvyros, – 15min apie buvusį auklėtinį kalbėjo V.Garastas. – Jis savo noru išėjo iš „Žalgirio“. Raimundas nebenorėjo treniruotis, pažeisdavo režimą, o gyvenimas baigėsi anksčiau laiko.“
2000-aisiais metais, būdamas vos 41-erių, R.Čivilis mirė nuo tuberkuliozės.
4. Kšištofas Lavrinovičius
Jei Darjušui Lavrinovičiui dėl didžiulės konkurencijos neatsirado vietos geriausių Lietuvos šimtmečio vidurio puolėjų dešimtuke, tai dvynys brolis Kšištofas įsitaisė ketvirtoje „ketvirtųjų“ numerių vietoje.
Europos pirmenybių auksas (2003 m.), sidabras (2013 m.) ir bronza (2007 m.) – fantastišku metimu garsėjusio 209 cm ūgio K.Lavrinovičiaus pasiekimai atstovaujant Lietuvos rinktinei. O šie medaliai dar svaresniais tampa, pasveriant, jog karjeros pradžioje (1999–2002 m.) krepšininkas beveik trejus metus praleido kalėjime už moters išžaginimą.
Geriausius karjeros metus Sienos „Montepaschi“ klube, su kuriuo ne tik triukšmavo Eurolygoje, bet ir po penkis kartus tapo Italijos čempionu ir Italijos Supertaurės nugalėtoju.
2008-aisiais K.Lavrinovičius buvo išrinktas į simbolinį geriausių Eurolygos sezono krepšininkų antrąjį penketuką.
Ryškiausias laimėjimas klubiniame fronte – iškovota 2014-ųjų Europos taurė su „Valencia“.
42-ejų broliai prieš penkias dienas oficialiai pranešė apie karjeros pabaigą.
3. Paulius Jankūnas
Karjeros saulėlydį pasitinkantis Kauno „Žalgirio“ simbolis Paulius Jankūnas, kuris per 19 metų trunkančią profesionalo karjerą vos vieną sezoną praleido Maskvos srities „Chimki“, o ne vilkėdamas žaliai baltų marškinėlius.
Kaip viesulas į vyrų krepšinį 2003-aisiais prie Arvydo Sabonio ir Tanokos Beardo įsiveržęs 205 cm ūgio Jankis turi iškovojęs jau 15 LKL čempiono žiedų.
2018-aisiais jis buvo išrinktas į antrąją simbolinę Eurolygos komandą, o Šarūno Jasikevičiaus vedinas „Žalgiris“ pasiekė finalo ketvertą.
Stipriausiame Senojo žemyno turnyre istorijoje P.Jankūnas paliko ryškų pėdsaką. Jis yra pirmas žaidėjas Eurolygos istorijoje pagal sužaistus mačus, žaidimą starto penkete, atkovotus kamuolius ir pražangas, antras – pagal minutes ir pataikytus dvitaškius, trečias – pagal efektyvumą ir puolime atkovotus kamuolius, penktas – pagal išprovokuotas pražangas, septintas – pagal pelnytus taškus.
Gudrumu garsėjęs kairiarankis krepšininkas su šalies rinktine susižėrė tris medalius – pasaulio čempionato bronzą (2010 m.) bei Europos pirmenybių bronzą (2007 m.) ir sidabrą (2015 m.).
2. Darius Songaila
Darius Songaila – vienas iš dviejų sunkiųjų krašto puolėjų Lietuvos istorijoje, rungtyniavusių NBA.
Stipriausioje planetos lygoje Darius Songaila žaidė aštuonis sezonus, per kuriuos atstovavo „Sacramento Kings“, „Chicago Bulls“, „Washington Wizards“, „New Orleans Pelicans“ ir „Philadelphia 76ers“ komandoms.
2002-ųjų metų 50-uoju šaukimu NBA naujokų biržoje pasirinktas marijampolietis NBA lygoje iš viso sužaidė 516 mačų, rinko po 6,9 taško ir 3,4 atkovoto kamuolio.
„Wake Forest“ universitetą baigęs D.Songaila pirmąjį profesionalo sezoną praleido Europoje, kur su Maskvos CSKA pasiekė Eurolygos finalo ketvertą.
Senajame žemyne jis žaidė ir po karjeros NBA pabaigos, keliavęs per Turkijos, Ispanijos, Ukrainos ir Lietuvos krepšinio lygas.
D.Songaila buvo viena pamatinių Lietuvos rinktinės dalių, kuri septynerių metų ruože iškovojo tris medalius – olimpinių žaidynių bronzą (2000 m.), Europos čempionato auksą (2003 m.) ir bronzą (2007 m.).
Dabar 44-ejų metų lietuvis dirba „San Antonio Spurs“ klubo trenerių štabe.
1. Linas Kleiza
Etatiniu 15min laidos PIKENROLO veidu tapęs Linas Kleiza savo laiku buvo dominuojantis žaidėjas.
O dominavimas prasidėjo dar jaunimo lygmenyje. 2003-ųjų jaunimo čempionate Graikijoje Lietuvos rinktinė finale krito prieš Australiją su Andrew Bogutu, bet sunku dėl nepasiektos viršūnės būtų kaltinti L.Kleizą, turnyre rinkusį po 29,1 taško.
Po dvejų metų Misūrio universitete L.Kleiza 27-uoju šaukimu iškeliavo į NBA, kur atliko įspūdingą transformaciją nuo vidurio puolėjo persikvalifikuodamas į lengvąjį krašto puolėją.
2008-aisiais „Denver Nuggets“ lietuvis surinko 41 tašką rungtynėse su „Utah Jazz“. Tai – rekordinė Lietuvai riba už Atlanto, kurią po 14 metų peržengė 42 taškus įmetęs Domantas Sabonis.
2009-aisiais L.Kleiza sugrįžo į Europą ir sudarė dvejų metų 8,6 milijonų eurų sutartį su Pirėjo „Olympiakos“.
Eurolygoje jis rinko po 17,2 taško ir tapo vieninteliu lietuviu istorijoje, iškovujusiu rezultatyviausiam turnyro žaidėjui skirtą Alphonso Fordo trofėjų.
Bet finale „Olympiakos“ nusileido „Barcelona“ vyrukams.
Tai buvo 203 cm ūgio L.Kleizos karjeros pikas. 2010-aisiais jis pirmą kartą istorijoje atvedė šalies rinktinę ant pasaulio čempionato prizininkų pakylos, kai su komanda iškovojo bronzą. Be to, jis pateko į simbolinį turnyro penketą. Tai – irgi vienintelis pasiekimas Lietuvos istorijoje.
Vilkėdamas nacionalinės komandos marškinėlius, jis dar yra iškovojęs Europos čempionatų bronzą (2007 m.) ir sidabrą (2013 m.).
Vis dėlto karjerą L.Kleiza užbaigė būdamas vos 30 metų amžiaus dėl Toronte patirtos kelio traumos, kuri neleido jam visiškai atsiskleisti Stambulo „Fenerbahče“ ir Milano „Olimpia“ komandose.
