„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 04 08

Visų laikų „Ryto“ komanda: nuo „Statybos“ žvaigždžių iki Europos taurės čempionų

Vilniaus „Ryto“ marškinėlius per visą klubo gyvavimo istoriją yra vilkėjęs ne vienas aukšto kalibro krepšininkas, galingu žaidimu bei titulais užsitarnavęs amžiną sostinės komandos sirgalių meilę. Sudaryti visų laikų žaidėjų dvyliktuką nebuvo lengva, tačiau 15min pristato simbolinę „Ryto“ istorijos komandą.
Vilniaus „Ryto“ legendos
Vilniaus „Ryto“ legendos / D.Gvildžio montažas / Scanpix, LKL ir Eurocup nuotr.

Nors šis klausimas sirgalių gretose kelia daug diskusijų, tačiau Vilniaus „Rytas“ savo istoriją skaičiuoja dar nuo 1964-ųjų, kai buvo įkurta „Statyba“.

1997-aisiais sostinės ekipą įsigijo Lietuvos dienraštis „Lietuvos rytas“, šį klubą valdęs du dešimtmečius iki pat 2017-ųjų, kai per pasaulį nuskambėję rasinio pobūdžio pasisakymai privertė klubo savininką Gedvydą Vainauską parduoti komandą.

2018-aisiais sostinės klubas tapo „Rytu“.

Pagrindinė Vilniaus komanda didžiąją laiko dalį tūnojo Kauno „Žalgirio“ šešėlyje, bet per savo gyvavimo metus gali pasigirti įsimintinomis pergalėmis, titulais bei visu būriu išaugintų krepšininkų, kurie vertė kalnus ir pasaulinėje scenoje.

Didžiausi klubo pasiekimai: du Europos taurės titulai (2005 ir 2009 m.), penki Lietuvos krepšinio lygos trofėjai (2000, 2002, 2006, 2009 ir 2010 m.), keturi BBL ar NEBL pirmos vietos apdovanojimai (2002, 2006, 2007 ir 2009 m.)

Didžiausias „Statybos“ pasiekimas istorijoje – trečioji vieta SSRS čempionate 1979-aisiais.

15min sporto skyriaus žurnalistai (Kęstas Rimkus, Donatas Urbonas, Marius Bagdonas, Marius Milašius, Mantas Krasnickas ir Rokas Pakėnas) balsavimo būdu išrinko 12 geriausių visų laikų Vilniaus „Ryto“ žaidėjų bei šios simbolinės ekipos trenerį.

Rinkdami šią sudėtį 15min žurnalistai atkreipė dėmesį į tuometį krepšininkų žaidimo lygį, praleistą laikotarpį ekipoje, įtaką rezultatams ir pasiekimus.

„Scanpix“ nuotr./Šarūnas Marčiulionis
„Scanpix“ nuotr./Šarūnas Marčiulionis

Šarūnas Marčiulionis

Kaune gimęs, bet oficialiose rungtynėse Lietuvoje tik Vilniaus klubo marškinėlius vilkėjęs krepšininkas. Š.Marčiulionis „Statybai“ atstovavo septynerius metus (1982–1989 m.), kol tapo vienu iš pirmųjų europiečių, pravėrusių NBA duris.

Šis įžaidėjas buvo viena ryškiausių žvaigždžių SSRS čempionate, dukart išrinktas geriausiu lygos krepšininku.

Galingas sudėjimas, atletiškumas, puiki kamuolio varymosi technika ir minkštas metimas. Š.Marčiulionis pelnytai yra laikomas ne tik Vilniaus klubo, bet ir visos Lietuvos krepšinio legenda.

18-metis Š.Marčiulionio sūnus Augustas šiuo metu priklauso „Rytui“ ir yra laikomas vienu didžiausių savo kartos talentų šalyje.

„Scanpix“ nuotr./Robertas Štelmaheris ir Tomo Mahoričius
„Scanpix“ nuotr./Robertas Štelmaheris ir Tomo Mahoričius

Robertas Štelmaheris

Latvijos rinktinės atakų organizatorius į Vilnių atvyko 2004-aisais, būdamas 30-ies metų, o sostinės klubui atstovavo ketverius metus.

191 cm ūgio R.Štelmaheris stipriai prisidėjo prie pirmojo „Lietuvos ryto“ iškovoto Europos taurės titulo, labiausiai savo žaidimu įsiminęs iš fantastiškos pusfinalio serijos prieš čempionės titulą gynusią Valensijos „Pamesa“.

Pagrindiniu sostinės komandos įžaidėju latvis buvo ir 2007-aisiais, kai Europos taurės finale „Rytas“ nusileido karališkajam Madrido „Real“.

Labai protingas įžaidėjas, pasižymėjęs puikiu pataikymu bei geromis kapitono savybėmis.

Alfredo Pliadžio nuotr./Jonas Kazlauskas 1980-siais
Alfredo Pliadžio nuotr./Jonas Kazlauskas 1980-siais

Jonas Kazlauskas

Šį lietuvį labiausiai garsina pasiekimai trenerio kėdėje, tačiau prieš 40 metų J.Kazlauskas buvo neatsiejama „Statybos“ dalis.

Panevėžyje gimęs 191 cm ūgio aikštelės generolas pasižymėjo sumaniu žaidimu, o Vilniaus klubui atstovavo 12 metų, nuo 1973-ųjų iki 1985-ųjų.

Tai vienintelis kaip krepšininko J.Kazlausko klubas karjeroje.

Gynėjas per karjerą penkiskart tapo Lietuvos čempionu, stipriai prisidėjo prie trečiosios vietos SSRS čempionate (1979 m.).

Skambiausia pergalė – Vilniaus sporto rūmuose įveikta Aleksandro Gomelskio vadovaujama Maskvos CSKA, kurios pagrindą sudarė tuometės SSRS rinktinės krepšininkai.

„Scanpix“ nuotr./Rimantas Girskis ir Šarūnas Marčiulionis
„Scanpix“ nuotr./Rimantas Girskis ir Šarūnas Marčiulionis

Rimantas Girskis

Trečias ir paskutinis „Statybos“ žaidėjas, patekęs į 15min išrinktą visų laikų Vilniaus klubo dvyliktuką.

R.Girskis „Statybai“ atstovavo 15 metų (1968–1983 m.), o vėliau dvejus metus užėmė vyriausiojo šios Vilniaus komandos trenerio vaidmenį (1988—1990 m.).

Tai buvo įžūlus ir protingas įžaidėjas, turėjęs gerą metimą. „Combo“ gynėjas, galėjęs rungtyniauti per pirmąsias dvi pozicijas.

Pasiekimai: SSRS čempionato bronzos laimėtojas (1979 m.), šešiskart Lietuvos čempionas (1972, 1973, 1975, 1977, 1981 ir 1984 m.).

LKL.LT/Arvydas Macijauskas
LKL.LT/Arvydas Macijauskas

Arvydas Macijauskas

Auksinės Vilniaus „Lietuvos ryto“ kartos atstovas. Arvydas Macijauskas pirmuosius žingsnius profesionaliame krepšinyje žengė Klaipėdoje, o aukščiausios klasės žaidėju tapo sostinėje.

1999-aisiais į „Lietuvos rytą“ persikėlęs „Kalašnikovas“ šiai ekipai atstovavo ketverius metus ir itin prisidėjo prie pirmųjų dviejų LKL titulų 2000-aisiais ir 2002-aisiais.

Macas varžovus į neviltį varė savo akiplėšiškumu ir fantastišku metimu, leidusiu lietuviui išgarsėti visame Senajame žemyne.

Klaipėdietis auksinę ranką demonstravo LKL tritaškių konkursuose, triskart tapo taikliausiu lygos snaiperiu.

Solidus žaidimas „Lietuvos ryte“ A.Macijauskui atnešė titulų, asmeninių pasiekimų ir nuklojo kelią į aukščiausią Europos bei pasaulio krepšinio sceną.

asmeninė nuotr./Andrius Giedraitis
asmeninė nuotr./Andrius Giedraitis

Andrius Giedraitis

Vilniaus „Lietuvos ryto“ nariu A.Giedraitis tapo būdamas 26-erių, prieš 1998-ųjų metų sezono startą.

Trejus metus sostinėje žaidęs gynėjas buvo vienas pagrindinių komandos puolimo lyderių, kurio taškų rodiklis skirtinguose sezonuose svyravo tarp 18,1 ir 13,1 taško.

Taiklia rankele bei lėtu, bet žudančiu prasiveržimu pasižymėjęs krepšininkas labai prisidėjo prie pirmojo „Lietuvos ryto“ LKL čempionų titulo.

Į sostinę A.Giedraitis grįžo 2003-aisiais, tačiau dėl sveikatos problemų nesužaidė nė vieno mačo.

A.Giedraitis turi du sūnus, šiuo metu profesionaliai žaidžiančius krepšinį. 22-ejų Karolis pastarąjį sezoną vilkėjo „Ryto“ marškinėlius, o 19-metis Dovydas rungtyniauja Ispanijoje, Madrido „Estudiantes“ klube.

„Scanpix“ nuotr./Frederickas House'as
„Scanpix“ nuotr./Frederickas House'as

Frederickas House'as

Amerikietis į Vilnių atvyko 2004-aisiais, po galingo sezono Eurolygoje, kai atstovaudamas Belgrado „Partizan“ komandai rinko po 15,5 taško.

Atletiškumu, greičiu ir veržlumu varžovus į neviltį varęs F.House'as iškart tapo „Lietuvos ryto“ lyderiu, Vlade'o Djurovičiaus diriguojamoje ekipoje Europos taurėje rinkęs po 19,4 taško, 5,4 atkovoto ir 3,3 perimto kamuolio, 2,4 rezultatyvaus perdavimo bei 23,9 naudingumo balo.

Vis dėlto sausį gynėjas patyrė sunkią kojos traumą, nerungtyniavo iki sezono pabaigos ir tik iš tribūnų stebėjo, kaip „Lietuvos rytas“ triumfavo antrajame pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyre.

Po traumos grįžęs F.House'as buvo praradęs savo sprogstamąsias žaidimo savybes, bet išliko labai solidžiu žaidėju, Eurolygoje fiksavęs po 11,9 taško.

Antrasis iš Teksaso kilusio amerikiečio sezonas Vilniuje buvo paženklintas LKL čempionų titulu.

LKL.LT/Ramūnas Šiškauskas
LKL.LT/Ramūnas Šiškauskas

Ramūnas Šiškauskas

Kokia visų laikų „Lietuvos ryto“ komanda be Šiškos?

„Baltų Pippenu“ vadintas kašiadoriškis šioje Vilniaus ekipoje žaidė šešis sezonus (1998–2004 m.) ir tapo viena ryškiausių figūrų klubo istorijoje.

Universalumu ir plastiškumu pasižymėjęs atletas buvo neatsiejama pirmųjų „Lietuvos ryto“ iškovotų LKL titulų dalis.

Lietuvos pirmenybėse siautėjęs R.Šiškauskas dukart tapo naudingiausiu LKL sezono žaidėju (2001 ir 2002 m.).

Euroleague.net nuotr./Chuckas Eidsonas
Euroleague.net nuotr./Chuckas Eidsonas

Chuckas Eidsonas

Vienas geriausių legionierių ne tik „Lietuvos ryto“, bet ir Lietuvos krepšinio lygos istorijoje.

Į komandą Ch.Eidsonas atvyko kaip puolėjas, tačiau Rimo Kurtinaičio schemose save atrado ir įžaidėjo rogėse.

Universalaus krepšininko vedamas „Lietuvos rytas“ 2009-aisiais triumfavo visuose žaistuose turnyruose.

Galingą kairiarankio krepšininko žaidimą įprasmino 2009-aisiais iškovotas Europos taurės naudingiausio sezono žaidėjo apdovanojimas, kai jis rinko po 15,9 taško, 5,7 atkovoto ir 2 perimtus kamuolius, 5,1 rezultatyvaus perdavimo bei 21,3 naudingumo balo.

Ryškiausias pasirodymas atstovaujant „Lietuvos rytui“ – 58 naudingumo balai BBL finale rungtynėse su Kauno „Žalgiriu“.

Benefisą surengęs amerikietis pelnė net 41 tašką (12/14 dvit., 4/6 trit., 5/6 baud.), atkovojo 8 kamuolius ir atliko 8 rezultatyvius perdavimus.

„Scanpix“ nuotr./Matthew Nielsenas
„Scanpix“ nuotr./Matthew Nielsenas

Matthew Nielsenas

Šis sunkusis krašto puolėjas juodai baltai raudonus Vilniaus komandos marškinėlius užsivilko 2005-aisiais bei Lietuvoje rungtyniavo kiek daugiau nei tris sezonus.

Krepšininkas pasižymėjo australams būdingu kovingumu, plačiu įgūdžių arsenalu ir solidžia gynyba.

M.Nielsenas per karjeros etapą Lietuvoje padėjo „Lietuvos rytui“ 2007-aisiais nužygiuoti iki Europos taurės finalo, kartą tapo LKL bei dukart BBL čempionu.

„Scanpix“ nuotr./Robertas Javtokas
„Scanpix“ nuotr./Robertas Javtokas

Robertas Javtokas

Centras karjerą užbaigė Kauno „Žalgiryje“ bei šiuo metu dirba šio klubo sporto direktoriumi, tačiau didžiausi krepšininko pasiekimai užfiksuoti atstovaujant Vilniaus klubui.

Neįtikėtiną atletiškumą turėjęs atletas 2001-ųjų LKL žvaigždžių dienoje sirgalius sužavėjo įkraudamas kamuolį į 365 cm aukščio krepšį bei užfiksuodamas pasaulio rekordą.

Vis dėlto kortas dėl patekimo į NBA krepšininkui sumaišė motociklo avarija 2002-ųjų gegužę. Prieš LKL finalo seriją R.Javtokas pateko į siaubingą avariją, patyrė daugybę sužalojimų, kurie krepšininkui neleido rungtyniauti daugiau nei metus.

Vidurio puolėjas į rikiuotę sugrįžo 2003–2004 metų sezono pradžioje, o 2005-aisiais jis atvedė „Lietuvos rytą“ į Europos taurės sostą bei tapo naudingiausiu finalo žaidėju.

Ilgametis „Lietuvos ryto“ kapitonas per karjeros etapą Vilniuje iškovojo tris LKL titulus.

Euroleague.net nuotr./Marijonas Petravičius ir Steponas Babrauskas
Euroleague.net nuotr./Marijonas Petravičius ir Steponas Babrauskas

Marijonas Petravičius

Vėlai atsiskleidęs krepšininkas, į Vilnių iš Latvijos klubo „Ventspils“ persikėlęs 2006-aisiais, būdamas 27-erių metų.

„Du prieš du“ žaidimu bei geru įgūdžių paketu po krepšiu garsėjęs M.Petravičius tapo pagrindiniu komandos vidurio puolėju, o Lietuvos sostinėje rungtyniavo trejus metus.

Sužvėrėjęs M.Petravičius 2007–2008 metų sezone Eurolygoje rinko po 13,5 taško, 5,6 atkovoto kamuolio bei 15,7 naudingumo balo.

Šilališkio karjeros etapą „Lietuvos ryte“ įprasmino visi iškovoti titulai 2009-aisiais ir Europos taurės finalo MVP apdovanojimas.

Euroleague.net nuotr./Rimas Kurtinaitis
Euroleague.net nuotr./Rimas Kurtinaitis

Treneris: Rimas Kurtinaitis

Legendinis Lietuvos krepšininkas bei treneris Rimas Kurtinaitis Vilniaus „Lietuvos rytui“ vadovavo dvejus titulais apkrautais metus.

2008–2010 metų sezonuose Kurčio treniruojami vilniečiai dukart laimėjo LKL, dukart iškovojo Lietuvos taurę, po kartą tapo BBL bei Europos taurės čempionais.

Kiti kandidatai, sulaukę 15min sporto skyriaus balsų į visų laikų „Ryto“ komandą: Ericas Elliotas, Hollisas Price'as, Steponas Babrauskas, Martynas Gecevičius, Kareemas Rushas, Mindaugas Lukauskis, Simas Jasaitis, Artūras Jomantas, Andrius Šležas, Tyrone'as Nesby, Jonas Valančiūnas.

Savaitės pabaigoje 15min pristatys ir geriausią visų laikų Kauno „Žalgirio“ komandą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“