D.Maskoliūno krikštas vyr. trenerio pareigose pažymėtas Lietuvos rinktinės pralaimėjimu Belgijai 65:86.
2021 metų Europos čempionato atrankos startas nuo pat pradžių 49 metų treneriui prasidėjo taip, kad net ir būdamas itin ramus jis pradėjo kiloti rankas.
Belgai iškart pavaišino lietuvius tritaškiais, kepdami juos taip pat vikriai kaip garsiuosius savo vaflius.
Lietuviai laikėsi kito plano – brukti kamuolį po krepšiu Donatui Motiejūnui. Šis vienintelis stabiliai rinko taškus, bet jis greitai pavargo – kai Kiniją užklupo koronavirusas, vidurio puolėjas kelias savaites yra be žaidybinio ritmo.
Tačiau dar blogiau, kad kiti atrodė susikaustę lyg pirmą kartą patekę į tokio lygio varžybas.
6 iš 15 baudų iki pertraukos ir vos vienas tritaškis iš 7. Kiek daug neužtikrintų metimų, bet dar keisčiau, kad lietuviai ženkliai atsiliko kovoje dėl kamuolių. Ta kova galiausiai buvo pralaimėta 26:33.
Trys debiutantai – Tomas Dimša, Martynas Sajus ir Paulius Valinskas pasirodė dar pirmajame kėlinyje, bet iš visų trijų „Lietkabelio“ žaidėjų naudos buvo mažai.
Dar baisiau buvo, kad į belgų košmarą paniro ir niekaip negalėjo pabusti labiausiai patyrę rinktinės žaidėjai.
Mantas Kalnietis vis trynėsi rankomis veidą, bet trečiajame kėlinyje kamuolys slydo iš rankų. Jonas Mačiulis blaškėsi, Eimantui Bendžiui ir Mindaugui Kuzminskui tai buvo tokios blankios rungtynės, kad sunku apsakyti. Vienas taikliausių šalies žaidėjų E.Bendžius pro šalį metė baudas, o vienas tritaškių net nelietė lanko.
Panika persimetė į gynybą, kur belgai maudė lietuvius ir žaidė su tokiu pasitikėjimu, lyg būtų atėję iš NBA, nors jų gretose nėra nė vieno Europos taurės varžybose rungtyniaujančio krepšininko.
Be penkių traumuotų žaidėjų mačą su Lietuva pasitikę kroato Dario Gjergjos vyrai sukurpė tokį baisų planą, kad lietuviams jis sapnuosis dar labai ilgai.
Apie 500-600 Lietuvos sirgalių ilgai stengėsi išjudinti savo komandą, bet ir jų akys vis labiau plėtėsi, netikėdamos tuo, ką mato.
11:29.
20:40.
21:51.
29:60.
31:65
31:68.
Rezultatas riedėjo žemyn kaip sniego kamuolys nuo Everesto.
Nors D.Maskoliūnas iki pat mačo pabaigos išlaikė olimpinę ramybę, jo minutės pertraukėlės lėkė veltui.
„Aš noriu nuoširdžiai atsiprašyti žmonių, kurie atvyko palaikyti mūsų į Belgiją. Tikrai turėjome superinį palaikymą ir žaidėme lyg pusiau namie.
Didelis „sorry“ už tokį pasirodymą, – iškart po rungtynių atsiprašė D.Maskoliūnas. – O toliau, ką galiu pasakyti: šįvakar buvo tik viena komanda – belgų. Jie buvo ir greitesni, ir šoklesni, ir labiau užsivedę. Visur jie buvo geresni už mus.
Mes? Nors vakar viduje kažkiek jaudinausi, tikrai jaučiausi ramesnis nei šiandien žaidėjai. Kamuolys krenta iš rankų, gynyboje nesusikalbame, darome tokias klaidas lyg pirmą kartą susirinkę.
Neieškosiu pasiteisinimo, kad susirinkome neseniai. Noras, energija, smulkių detalių išpildymas yra tie dalykai, kurie jau yra ištreniruoti. Profesionalai visa tai žino. Bet šiandien atrodėme taip, kad net sunku apibūdinti.
Reikia pamiršti, rungtynės po dviejų dienų, tikiuosi, kad namie neatrodysime taip gėdingai kaip šiandien.“
– Kalbėjote, kad bandysite greičiau žaisti, kodėl nepavyko bėgti?
– Nes pralošėme kovą dėl kamuolių. Neturime kamuolių, negalime bėgti. Be to, jie pataikė viską. Ir pataikė sunkių metimų. Mes kažkiek rizikavome, bet niekas neišėjo.
– O ketvirtas kėlinys?
– Ketvirtą kėlinį pavadinčiau: „kai subinė dega.“
Ir taip jau apsigėdinome, bent kažkiek susiėmėme ir įmetėme lengvų taškų, pora tritaškių, tad rezultatas atrodė bent kažkiek mažiau gėdingas.
– Kai net labiausiai patyrę žaidėjai tokie įsitempę, ką tada jiems sakėte?
– Pirmiausia, apeliuoju į gynybą. Jei gerai giniesi, rankos kažkiek atsiriš. Bet niekas nepavyko. Bandėme vieną sistemą, paskui kitą. Šiai dienai dar jų daug neturime, bet ne tai svarbiausia. Nepataiko žaidėjai, kurie yra metikai. Savo klubuose jie tiek turbūt nėra prametę.
– Laiko atsigauti iki pirmadienio mačo su Čekija nėra, kas dabar svarbiausia?
– Rūbinėje neturėjau tikslo kažką pulti. Sudegėme nuo manęs iki visų kitų kartu. Tai dabar reikia kartu atsistatyti, išanalizuoti, ką galime padaryti ir pataisyti. O pataisyti turime daug ką.
Dar vienas keistas dalykas – rungtynes pradėjome be energijos ir trečią kėlinį pradėjome be energijos. O ketvirtajame kėlinyje jau atsiranda jėgų ir sugebame 34 taškus įmesti. Nesitikėjau, kad taip prastai pradėsime.
– Tomui Dimšai tai buvo debiutinės rungtynės. Kiek trūko solidesnio gynėjų žaidimo?
– Labai trūko. Būkime biedni ir teisingi – ir Mantas šiandien neblizgėjo. Pabandžiau šįkart Žygį (Žygimantą Janavičių), jo išėjimas mums iškart kainavo minus 10 taškų turbūt. Persijaudino.
O Paulius (Valinskas) stengėsi, darė ką gali, bet ne viskas pavyko.
– Ar ketvirtojoje pozicijoje irgi skylė, kurios E.Bendžius šįkart neužpildė?
– Mes puikai žinome, kokio žaidimo iš Bendžiaus galima tikėtis. Jei jis nepataiko iš toli, ant posto jis nėra pavojingas. Tada ketvirta pozicija tampa silpna.
– Kaip galima įvertinti D.Motiejūno sugrįžimą?
– Donatas įmetė taškų, viskas gerai. Bet, kaip nerimavau prieš rungtynes, jo fizinė būklė tokia, kad 2-3 minutės, o paskui sunku. Iš pradžių dar turėjo energijos, o paskui labai matėsi sėdimas. Jam trūksta žaidybinio ritmo, o šįkart bandėme iš pradžių žaisti per jį. Kovojo, stengėsi, mums padėjo, nors, žinoma, ne tiek, kiek iš jo tikimės. Ypač gynyboje.
– Ką vis dėlto keisite prieš mačą su Čekija?
– Pirmiausia reikia ramiai pasižiūrėti šias rungtynes, o tada parodyti klaidas gynyboje. Laisvi metimai yra laisvi metimai – juos pataikai arba ne. Šiandien nepataikėme. Gal viskas būtų kitaip pasisukę. Bet gynyba buvo skylėta kaip rėtis.
Reikia ruoštis tvirčiau sustovėti.
– Kaip pats sureagavote į pralaimėjimą asmeniškai?
– Man labai nemalonu. Kam galėtų būti malonu? Tikrai gėda prieš tiek žmonių, kurie čia susirinko. Gėda, kaip atrodėme iki trečio kėlinio vidurio, ką ten – gėda už visas rungtynes. Yra kaip yra. Žinau, kur atėjau ir kokį priėmiau iššūkį. Tai tik pirmosios rungtynės, reikia žiūrėti į priekį.
