Per euforiją užmirštame detales
„Manau, kad 2015-ieji mūsų šalies krepšiniui buvo labai geri metai. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) pagrindinis tikslas yra suburti įvairių amžiaus grupių jaunimo bei nacionalines rinktines bei dalyvauti tarptautinėse varžybose. Po labai gerai sužaisto Europos čempionato FIBA nacionalinių rinktinių reitinge mūsų šalis užima trečiąją vietą. Tai rezultatas, kokio dar nėra buvę. Tai vienas dalykas.
Antras – kad Lietuva po Nepriklausomybės paskelbimo septintą kartą iš eilės dalyvaus olimpinėse žaidynėse. Tokiu rezultatu dar gali pasigirti tik Jungtinių Valstijų krepšininkai. Vien patekimas į olimpines žaidynes yra didžiulis laimėjimas, o tokius aukštus rezultatus išlaikyti taip ilgai – išvis kažkas unikalaus“, – praėjusiais metais krepšininkų nuveiktus darbus vertino 83-ejų metų LKF garbės prezidentas.
V.Garasto įsitikinimu, nuolat iš svarbiausių krepšinio forumų vežami medaliai mūsų krepšinio sirgalius kiek išlepino. Jis prisiminė praėjusias žemyno pirmenybes ir pabrėžė, kad iškovojome sidabrą ir tiesioginį kelialapį į Rio, nors rinktinei teko verstis be viso būrio svarbių žaidėjų.
„Mes iš to džiaugsmo jau net užmiršome, kad sidabrą Lilyje iškovojome be trijų labai svarbių rinktinės krepšininkų – Lino Kleizos, Donato Motiejūno ir Darjušo Lavrinovičiaus. Tai nepaprastai didelis nuostolis tokiai šaliai kaip Lietuva, juk nesame nei Ispanija, nei Prancūzija. Jei jie būtų galėję mums padėti, tikėtina, kad dabar būtume Europos čempionai“, – svarstė legendinis strategas.
Specialisto teigimu, sugriežtinti reikalavimai, kai į olimpiadą tiesioginius bilietus gauna tik dvi Europos komandos, yra neteisingi. Laimei, lietuviai sugebėjo įšokti į nuvažiuojantį traukinį ir išvengs varginančių olimpinio atrankos turnyro kovų.
Jaunimo rezultatai nuteikia viltingai
Kad nenutolęs nuo šalies krepšinio aktualijų, V.Garastas puikiai įrodo apžvelgdamas Lietuvos jaunimo rinktinių šiemetinius pasirodymus.
„Šešiolikmečiai Europoje buvo antri, aštuoniolikmečiai – treti, o dvidešimtmečiai – septinti, tačiau ir tai yra labai geras pasiekimas. Apibendrinus visus šiuos rezultatus, likome tik už Turkijos, bet aplenkėme ispanus ir prancūzus. Jei atkreipsime dėmesį, kad Turkija turi daugiau kaip 70 mln. gyventojų, manau, niekam nekils klausimų, koks šis pasiekimas yra geras“, – kalbėjo V.Garastas.
Trenerio teigimu, nors moterų krepšinis pastaraisiais metais išgyvena ne pačius geriausius laikus, šalies rinktinė šiemet taip pat pasirodė neblogai ir tik paskutinę akimirką išleido savo šansą pakovoti dėl vietos olimpinių žaidynių atrankoje.
„Tačiau aštunta vieta Europoje taip pat nėra blogas rezultatas, jį mums pavyko pasiekti tik po 4 metų pertraukos“, – pastebėjo pašnekovas.
Laukia D-Mo sugrįžimo
Nors praėjusiame Europos čempionate sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje labai solidžiai rungtyniavo Paulius Jankūnas, V.Garastas viliasi Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse pamatyti Donato Motiejūno sugrįžimą.
„Manau, jog Brazilijoje Jono Kazlausko rinktinė tikrai neprapuls, tik labai norėtųsi, kad mums galėtų padėti visi pajėgiausi krepšininkai. Šiemet nebuvo Motiejūno, tačiau pažiūrėkime, koks svarbus žaidėjas jis galėtų būti. Žaidėjas dar tik atsigauna po traumos, o jau sugeba žaisti taip naudingai ir rezultatyviai. Šio žaidėjo rinktinėje nepakeis niekas – joks jonaitis ar petraitis. Turi būti Motiejūnas ir taškas. Dabar tiek Donatas, tiek Jonas Valančiūnas yra pačiame jėgų žydėjime. Mums jų pagalba yra gyvybiškai svarbi“, – įsitikinęs V.Garastas.
1992–1997 metais nacionalinei rinktinei vadovavęs ir 1992 bei 1996 metais olimpinę bronzą su ja iškovojęs strategas įsitikinęs, kad ant prizininkų pakylos lietuviai gali užkopti ir ateinančią vasarą.
„Jei surinksime visus geriausius, tikrai esame pajėgūs kovoti dėl medalių. Nepasakyčiau, kad Pietų Amerikos rinktinės už mus yra stipresnės. JAV „Svajonių komandai“ auksas gali būti rezervuotas iš anksto, tačiau tiek prancūzai, tiek ispanai, tiek serbai tikrai yra įveikiami“, – svarstė V.Garastas.
Arvydas Sabonis – nepakeičiamas
2011-ųjų spalį į savo auklėtinio rankas LKF vairą patikėjęs linkuviškis visiškai ramus. Anot V.Garasto, Arvydas Sabonis labai tvirtai laiko vadžias savo rankose, o per šiuos ketverius metus Lietuva pasaulio krepšinio žemėlapyje dar labiau sutvirtino savo pozicijas.
Treneris įsitikinęs, kad šalies krepšinio milžinas turi likti savo poste dar vienai kadencijai. „LKF prezidento pareigas galima eiti dvi kadencijas. Manau, Arvydas turi likti poste ir toliau. Jis mums labai reikalingas. Nemanau, kad kažko reikėtų ieškoti. Čia žmogus – figūra, kurį žino visas pasaulis. O kai žmogus puikiai pažįstamas, tuomet ir šalies krepšiniui atsiveria visai kitos durys ir galimybės“, – kategoriškas buvo V.Garastas.
Nors pats A.Sabonis dar nėra apsisprendęs, ar ir toliau bus šalies krepšinio vėliavnešiu, V.Garastas siūlo nedaryti spaudimo ir ramiai palaukti.
Federacijos darbas ir rinktinių rezultatai yra labai geri, tad nėra ko abejoti, blaškytis, ieškoti kažko naujo ar kurti sąmokslo teorijas.
„Aš pats irgi girdėjau, kad yra visokių abejonių, ar Arvydas norės likti, tačiau federacijos darbas ir rinktinių rezultatai yra labai geri, tad nėra ko abejoti, blaškytis, ieškoti kažko naujo ar kurti sąmokslo teorijas. Turime žiūrėti bendro tikslo“, – įsitikinęs pašnekovas.
Ilgametis treneris LKF veiklą siūlo vertinti žvelgiant per Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prizmę. Anot jo, tarp rinktinės rezultatų ir federacijos darbo efektyvumo yra nepaprastai glaudus ryšys.
„Pasižiūrėkime į šalies futbolą. Kai FIFA reitinge nukritome į neregėtas žemumas, tuomet ir prasidėjo visos blogybės“, – pastebėjo V.Garastas.
