Būdamas 27 metų jis žaidžia geriausią sezoną.
Europos taurės turnyre Ž.Peineris renka po 12,8 taško ir atkovoja po 5,2 kamuolio. Universalaus puolėjo rodikliai solidūs ir Lietuvos krepšinio lygoje – 11,8 taško per rungtynes iki svarbaus mačo šeštadienį su Vilniaus „Lietuvos rytu“.
Viso to galėjo ir nebūti, jei latvis nebūtų atlaikęs sudėtingų sveikatos problemų, apie kurias pasakojo Europos taurės turnyro svetainės lankytojams.
Nemokėjo kalbėti latviškai
Skirtingai nei dauguma Latvijos krepšinio talentų, Ž.Peineris nėra gimęs Rygoje, Valmieroje ar Ventspilyje. Jis augo Rezeknėje – mažame Latvijos miestelyje rytinėje šalies dalyje, apie 60 km nuo sienos su Rusija.
Iš 30 tūkst. gyventojų mieste 45 proc. yra latviai, kiti 45 proc. – rusai.
Ž.Peinerio tėvas yra iš Rusijos, o motina – ukrainietė, tad ir jis augdamas kalbėjo rusiškai. Kai tėvai išsiskyrė, mama nusprendė leisti sūnų į latvišką vaikų darželį.
„Per pirmą mėnesį buvo problemų su latvių kalba, bet greitai išmokau, nes neturėjau kito pasirinkimo“, – pasakojo Ž.Peineris.
205 cm ūgio puolėjas pradėjo žaisti krepšinį būdamas septynerių, nors lankė ir graikų-romėnų imtynes. „Supratau, kad mano kūnas tinkamesnis krepšiniui, – sakė jis. – Nuo pat pirmų treniruočių treneris mane leido žaisti su vyresniais vaikinais ir dažnai laikyti kamuolį – buvau įžaidėju, jei tame amžiuje iš viso yra pozicijos“.
Norėdamas augti kaip žaidėjas, jis persikėlė 250 km nuo namų į Rygą, supratęs, kad mažame miestelyje, kuriame nėra vyrų komandos, netobulės.
Žanis neturėjo Latvijos pilietybės, kol šios šalies federacija įtraukė jį į jaunimo (iki 16 metų) rinktinės kandidatų sąrašą. Tada krepšininko motina priėmė Latvijos pilietybę, kuri automatiškai atiteko ir sūnui.
Gydytojai patarė nebežaisti krepšinio
Tačiau 2006 metais Ž.Paineriui buvo diagnozuota aritmija – širdies plakimo sutrikimai. Nepaisant to, jis bandė rungtyniauti Rygos VEF klube, tačiau po tyrimų gydytojai rekomendavo nustoti žaisti krepšinį profesionaliai.
VEF nutraukė sutartį, Ž.Peineris susitelkė į studijas Latvijos universitete, už kurio komandą rungtyniavo toliau. „Tik Latvijos universitetas suteikė šansą žaisti Latvijos lygoje. Labai dėkingas iki šiol už šią galimybę“, – sakė dabartinis Latvijos rinktinės krepšininkas, tuomet trejus metus rungtyniavęs studentų komandoje.
Tik Latvijos universitetas suteikė šansą žaisti Latvijos lygoje
Nors ten žaidžiant negavo atlyginimo, kiti klubai įsidėmėjo Ž.Peinerį. „Turėjau variantų, bet norėjau įgyti diplomą ir turėti tam tikras garantijas gyvenime, jei širdies būklė neleistų man žaisti krepšinį profesionaliai“, – sakė krepšininkas, baigęs ekonomikos studijas.
Pabaigęs studijas Ž.Peineris išvyko į Ukrainos klubą „Mikolaiv“, kuriame treneriu dirbo latvis Agris Galvanovskis. „Jis žinojo apie mano sveikatos padėtį. Man buvo geriau pirmą sezoną žaisti pas trenerį, kuris tai žino. Metai po metu situacija dėl širdies pagerėjo, o pastaruosius dvejus metus nebėra aritmijos“.
Ž.Peineris įsitvirtino ir Latvijos rinktinėje, su kuria žaidė 2015 ir 2017 metų Europos pirmenybėse.
