Paskutinį kartą uteniškiai į geriausių LKL komandų ketvertuką pateko dar 2014–2015 m. sezone, kai klubą į trečiąją vietą atvedė Dainius Adomaitis. Šiemet ambicijų neslepianti Utenos ekipa ir vėl kėsinsis peržengti ketvirtfinalio barjerą bei patampyti grandams už ūsų dalijantis prizines vietas.
Kalbėdami apie vasaros darbus „Juventus“ direktorius Eimantas Skersis ir vyriausiasis treneris Žydrūnas Urbonas buvo patenkinti tuo, ką pavyko nuveikti per vasarą.
„Manau, kad susitvarkėme neblogai, praėjusį sezoną baigėme be skolų, viską pradedame nuo švaraus balto lapo, o tai mums yra gera startinė pozicija. Sudėtis, bent jau ant popieriaus, nebloga, bet svajoti dar anksti“, – kalbėjo klubo direktorius E.Skersis.
„Susitvarkius su koronaviruso situacija reikėjo suburti komandą, išlaikyti branduolį. Kadangi lieku prie komandos vairo, norisi turėti žaidėjus, kurie žino, ką ir kaip aš darau, – esminį vasaros tikslą įvardijo Ž.Urbonas. – Manau, kad savo potencialą kilstelėjome aukštyn, žengėme žingsnį į priekį. Prie esamos situacijos padaryti tokį darbą buvo unikalu.“
Tad kaip atrodė uteniškių vasara?
Praėjęs sezonas. 5 vieta. 13 pergalių ir 11 pralaimėjimų.
Treneris. Žydrūnas Urbonas.
Sudėtis.
Įžaidėjai: Bryantas Crawfordas, Marius Runkauskas, Martynas Žvirblis.
Atakuojantys gynėjai: Martynas Gecevičius, Ignas Vaitkus.
Lengvojo krašto puolėjai: Glenas Rice‘as, Gintautas Matulis.
Sunkiojo krašto puolėjai: Žygimantas Skučas, Vytautas Šulskis.
Vidurio puolėjai: Mindaugas Kupšas, Julius Jucikas, Redas Šukšta.
Didžiausias vasaros laimėjimas. Branduolio išsaugojimas.
Ši vasara Utenos klubui tapo reta išimtimi, kai pavyksta išlaikyti didžiąją dalį kertinių komandos žaidėjų. Komandai ir toliau atstovaus svarbius vaidmenis atlikę Bryantas Crawfordas, Marius Runkauskas, Ignas Vaitkus, Žygimantas Skučas ir Vytautas Šulskis.
„Branduolio išsaugojimas yra esminis dalykas, tęstinumas visad yra svarbu, anksčiau nelabai pavykdavo kažko tokio nuveikti, nes lyderiams sužaidus gerą sezoną, jie tapdavo mums neįperkami ir vėl tekdavo viską burti iš naujo, – teigė klubo vadovas. – Šįkart mums nereikės įvadinių mėnesių, startuosime daugiau mažiau artėdami prie žaidimo, kurį norėtume matyti.“
Negana to, praeityje Utenos klube žaidė ir komandą papildę Mindaugas Kupšas bei Gintautas Matulis. Pastarojo atvykimu ypač džiaugėsi tiek komandos sirgaliai, tiek vadovai.
„Asmeniškai širdžiai maloniausia, kad Gintas grįžo į komandą. Tai yra žmogus, kuris nusipelnė būti čia, kuris daug padarė dėl mūsų kilimo į viršų dar iš Nacionalinės krepšinio lygos. Tai komandos ir miesto patriotas“, – sugrįžusiu klubo simboliu džiaugėsi E.Skersis.
Taip pat svarbia komandos ašimi turėtų tapti ir naujasis uteniškių atakuojantis gynėjas Martynas Gecevičius. Patyręs snaiperis komandai pridės pasitikėjimo perimetre bei kokybės žaidime „du prieš du“.
Didžiausia vasaros netektis. Gytis Radzevičius.
Kokia sėkminga buvo „Juventus“ vasara, byloja ir tai, kad prarastas tik vienas iš praėjusio sezono lyderių – G.Radzevičius, pernai įspūdingai žibėjęs „Betsafe–LKL“ čempionate, kur jo statistika siekė 11,7 taško, 5,5 atkovoto kamuolio, 2 rezultatyvius perdavimus ir net 15,3 naudingumo balų.
Puolėjas pasirinko savo karjerą tęsti Vilniaus „Ryto“ klube, kuris pastaraisiais metais tapo vienu aršiausių uteniškių konkurentų.
„Nelabai turėjome iš ko rinktis. Gytis užaugo, o numatyta išpirka pasinaudojo kitas klubas. Su jo išvykimu buvome susitaikę, skaudu ne tai, kad jį praradome, o kaip jis išvyko. Paskaičius straipsnių susidarė toks jausmas, kad žmogus pabėgo iš koncentracijos stovyklos, – nusivylimą susidariusia situacija išreiškė E.Skersis. – Gyčiui reiktų pasižiūrėti į savo kontraktą ir sutarties sąlygas – kiek mes padarėme nuolaidų, kad jis išvyktų į „Rytą“. Iš kitos pusės, jis geras vyras ir mes, kaip organizacija, linkime sėkmės karjeroje ir kuo geresnių rezultatų, kad tik pavyktų įsitvirtinti naujame klube.“
Išvykstantį G.Radzevičių Utenoje pakeis NBA patirties turintis amerikietis Glenas Rice‘as. Nors šis krepšininkas praeityje yra pasižymėjęs netinkamu elgesiu už aikštelės ribų, Utenos klubo vadovai supranta prisiimtą riziką ir tikisi iš amerikiečio išspausti maksimalų rezultatą.
„Kiek esu su šiuo žaidėju susipažinęs, jo potencialas yra žvėriškas, – apie naujoką kalbėjo Ž.Urbonas. – Su Glenu kalbėjome keliskart po gerą valandą. Jis dar gali pagauti gero krepšinio vėją ir žaisti aukščiausiame lygyje. Tiesiog reikia kantriai dirbti, vengiant incidentų už aikštelės ribų, o jis tą gali padaryti.“
Tikslai. Geriausiųjų ketvertukas.
Pagal norus ir galimybes surinkta sudėtis, kurioje netrūksta patirties ir tarpusavio supratimo, gali po šešerių metų pertraukos atvesti komandą į pusfinalį. Tokios minčių linijos laikosi ir E.Skersis.
„Faktas, kad burdamas komandą nori būti kuo aukščiau, nereikia apsimesti, kad norime būti tik aštuntuke. Ne, mes norime grįžti į ketvertuką, to norime kiekvienais metais. O apie medalius dar nereiktų svajoti, nes dar net neturėjome treniruočių su kamuoliu, palaukime bent pirmojo rato pabaigos“, – teigė komandos vadovas.
Biudžetas. Mažesnis nei pernai, bet neturėjęs didelės įtakos komandos formavimui.
„Biudžetas automatiškai sumažėjo, vien dėl bilietų. Esame vienas iš keleto lygos klubų, bilietais surenkančių ženklią biudžeto dalį, šiemet dėl to netenkame apie 8 procentų biudžeto. Vieni rėmėjai mažina, kiti didina, o dar kiti palieka tokią pačią paramą. Planavome apie 20-25 procentų mažėjimą, o realus skaičius – apie 15 procentų.
Kita vertus, krito ir žaidėjų kainos, tad pavyko nepajusti biudžeto kritimo komandos komplektacijos atžvilgiu, nes prarastus pinigus kompensavo kritusios kainos, tad ir sudėtis išliko panaši“, – finansinius komandos reikalus aptarė E.Skersis.
Apibendrinimas. Patirties pridėję uteniškiai – realūs pretendentai kovoti dėl apdovanojimų.
Utenos „Juventus“ per šią neįprastai ilgą vasarą sugebėjo pasiekti savo tikslus – po ilgesnės pertraukos išsaugotas komandos branduolys, susigrąžinti klubo senbuviai bei pasiekti susitarimai su intriguojančiais naujokais.
Toks žaidėjų mišinys turėtų nesunkiai rasti bendrą kalbą jau sezono pradžioje, o tai uteniškiams pavasarį gali leisti tikėtis pagaliau peržengti ketvirtfinalio barjerą ir nustebinti grandus kovoje dėl aukščiausių apdovanojimų.
„Kalbos apie pavardes yra niekinės. Vien dėl to, kad žaidė NBA, G. Rice‘ui niekas raudono kilimo nenuties, kitose komandose žaidžiantys jaunuoliai lygiai taip pat norės iš jo atimti kamuolį ir nublokuoti jo metimus. Taip galvoti yra kvailystė, taip patys save pasmerktume.
Balansas ir ramybė komandoje ateina po pergalių, o tam reikia norėti priešininką aikštėje sužlugdyti. Tai yra svarbiausia. Jei ateisime su bendra mintimi, būsime labai agresyvūs, pasieksime daugiau nei galime“, – akcentus sudėliojo Ž.Urbonas.
