„Neleiskime, kad šitas vienas pralaimėjimas nustelbtų visą sezoną, kokį turėjome“, – skausmingą akimirką „buldogų“ susibūrime tarė komandos kapitonas Corey Kispertas, kuriam šių metų NBA naujokų biržoje ESPN prognozuoja 12-ąjį šaukimą.
Talentingas puolėjas bandė pakelti komandai ūpą, kuri patyrė pirmą sezono pralaimėjimą pačiu nedėkingiausiu metu – NCAA superfinale. 31 kartą šiemet priešininkus sudraskiusiems „Gonzaga Bulldogs“ apynasrį uždėjo Bayloro universiteto krepšininkai, iškėlę į viršų NCAA trofėjų.
„Nesužaidėme gerai ir gavome į kuprą. Bet po poros savaičių pajausite, ką nuveikėme per šį sezoną“, – balandžio 5-ąją pralaimėtojų rūbinėje pasakė Gonzagos universiteto komandos treneris Markas Few.
Per žingsnį nuo istorinio įrašo likęs lietuvis Martynas Arlauskas ironiškai šypsosi. Vos NCAA čempionu – pirmuoju Lietuvos istorijoje, netapęs puolėjas dar neturėjo to potyrio, kuris nustelbtų kartėlį dėl neišnaudoto galbūt gyvenimo šanso.
Vicečempionų rūbinėje – diskusijos apie Trumpą ir Bideną
Krepšinio sezonas jam ir „buldogams“ baigėsi, bet Martynas su vyrukais liko Spokane sutvarkyti neužbaigtų reikalų. Iki gegužės vidurio Arlauskas ketina užbaigti antro Gonzagos universiteto kurso egzaminų sesiją ir tada skristi namo į Lietuvą.
M.Arlauskas JAV universitete studijuoja politiką. Nuotoliniu būdu rengiamose paskaitose jis narplioja tokių tarptautinių organizacijų kaip Europos Sąjunga ar NATO veiklą, amerikietišką teisę.
„Amerikietiška teisė sunkiausia. Turiu žinoti amerikietiškus įstatymus“, – pasakoja M.Arlauskas, dar labai besidomintis investavimu.
Jis su šypsena prisimena JAV prezidento rinkimų diskusijas „Bulldogs“ rūbinėje.
„Nemeluosiu, visi buvo už Bideną, – šypsosi M.Arlauskas. – Nors Vašingtonas yra per vidurį – čia panašiai tiek demokratų, tiek respublikonų. Valstijos buvo nudažytos mėlynai ir Trumpas buvo įsiveržęs į priekį. Buvo labai įdomu stebėti rinkimų rezultatus.“
Dviejų-trijų paskaitų per dieną režimu studijuojantis M.Arlauskas per egzaminų sesiją turės atsiskaityti už visas paskaitas. O tarp jų – tokios kaip žurnalistika, sporto žiniasklaida ar net menai. M.Arlauskas pasirinko piešimą. Šių paskaitų metu su bendrakursiais jis derino atspalvius, sudarinėjo spalvų paletę.
„Mano sesė ėjo į menų klasę. Bet pats nesu didelis paišytojas“, – šypteli Martynas.
Per menų egzaminą jis turės nupiešti savo ikonos portretą. Lietuvis pasirinko Kobe Bryantą.
„Jis mano mėgstamiausias visų laikų žaidėjas, – tikina M.Arlauskas. – Manau, kiekvienam mano kartos krepšininkui jis buvo svarbi ikona.“
Krepšininkas iki šiol atsimena rytą, kai Gonzagoje atsikėlė su pranešimu mobiliajame telefone, kad žuvo Kobe Bryantas. Iš pradžių manė, kad tai kažkoks nevykęs pokštas.
„Bulldogs“ žaidėjai rinkosi pietų pas vieną komandos trenerių Tommy Lloydą. Tai buvo labai slogūs pietūs. Kitą dieną Gonzagos universiteto treneriai krepšininkams surengė pokalbius su „Bulldogs“ alumnais Adamu Morrisonu bei Robertu Sacre'u, kurie NBA žaidė kartu su Kobe.
„Tai rimtas įsipareigojimas, – apie piešinį prabilo M.Arlauskas. – Reikės pasistengti. Negalėsiu tik tept lept.“
Nestandartinis pasirinkimas
M.Arlauskas visada atsakingai žiūrėjo į mokslus.
Sykį jo tėčio Mindaugo Arlausko vardas nuskambėjo per vieną NCAA transliacijų. Komentatoriai pasakojo, jog šis kadaise žaidė vienoje komandoje su Arvydu Saboniu – auksinių laikų „Žalgiryje“. Tai kai buvęs žalgirietis rūpinosi sūnaus krepšinio klausimais, mama vis primindavo, kad jei kažkas nepasiseks sporte, vėliau bus labai sunku atsistoti ant kojų.
„Visada turėjau galvoje, kad planas B yra būtinas, jei kažkas susiklostytų ne taip, kaip norėtųsi. O tie planai, būna, dažnai susijaukia. Todėl geriau turėti atsarginį variantą“, – 15min pasakoja M.Arlauskas.
„Bulldogs“ vyr. treneris Markas Few kviesdamas lietuvį į Gonzagą nežadėjo jam kalno žaidimo laiko. Tačiau buvęs žalgirietis turėjo kiek kitokių vilčių dėl savo vaidmens NCAA.
Per visą 2020-2021 m. sezoną Gonzagos antrakursis sužaidė 40 minučių (17 rungtynių), per kurias surinko 2 taškus, 5 atkovotus kamuolius ir 1 rezultatyvų perdavimą. Jis prametė visus 4 metimus iš žaidimo ir pataikė 2 baudas iš 4. Pirmaisiais metais NCAA jis per 25 rungtynes žaisdavo vid. po 5,2 minutės, įmesdavo 1,2 taško bei sugriebdavo 0,8 atšokusio kamuolio.
„Nemeluosiu, būna ir blogesnių dienų. Galvoju, kodėl nežaidžiu ir gal padariau klaidą atvažiuodamas į Gonzagą. Bet atsikeli ryte ir vėl eini dirbti iš naujo“, – 15min pasakoja M.Arlauskas.
Kai jaučiasi nepatenkintas dėl krepšinio, Martynas dažniausiai išsikviečia jam priskirtą individualų trenerį Keną Nakagawą, eina į salę, mėto į krepšį ir dirba. Pandemijos metu dabar tai vienintelė išeitis nuo blogų minčių.
Dar jis vertina tą bičiulišką petį. Gonzagoje paramos jam netrūksta, nes „Bulldogs“ vaikinai jam lyg šeimos nariai. Darbas salėje, mokslai ir gera kompanija taip įsuka į rutiną, kad kartais tiesiog nebelieka laiko bet kokiems depresyviems pamąstymams. O po dviejų pirmųjų sezonų NCAA minčių kilo įvairių.
NCAA šviežiai išleido naują taisyklę, pagal kurią krepšininkai gali pakeisti universitetą ir žaisti naujoje komandoje jau nuo kito sezono. Palyginimui, anksčiau NCAA galiojo „raudonų marškinėlių“ taisyklė, pagal kurią universitetą pakeitęs žaidėjas visą kitą sezoną negali žaisti oficialių NCAA rungtynių.
M.Arlauskas dažnai stebi krepšinio rungtynes. Ar tai būtų jo bičiuliai Lietuvoje ir Europoje, ar kitų koledžų komandų mačai, bet lietuvis žiūrėdavo transliacijas su mintimi apie galimybę pakeisti komandą. Tačiau kai jam apie įdomų planą papasakojo į Gonzagą jį prisiviliojęs treneris J.Lloydas, beje, dabar naujasis Ąžuolo ir Tautvilo Tubelių treneris Arizonoje, M.Arlauskui nebekilo abejonių.
„Nuo tada net nebesvarsčiau tos galimybės. Nelabai norėjau kažką keisti“, – pabrėžė M.Arlauskas.
Tas planas retai sutinkamas Amerikoje. M.Arlauskas užsimojo baigti JAV universitetą ne per ketverius, kaip įprastai, o trejus metus.
Pagal standartinę programą, M.Arlauskas turėjo gauti Gonzagos universiteto politikos bakalauro studijų diplomą tik 2023-aisiais. Tačiau stropus mokinys ketina jį atsiimti jau 2022-aisiais.
„Po kitų metų, jei man kažkas netinka, su diplomu galiu kad ir grįžti į Europą ir važiuoti namo. Bet grįžčiau jau su diplomu, o ne tuščiomis. Toks buvo mano planas“, – 15min teigė M.Arlauskas.
Lietuvis žino tik vieną kitą krepšininką, kuris ketverių metų programą perkando per trejus metus. Tai jo komandos draugas iš Prancūzijos Joelis Ayayi, šį, trečiąjį sezoną NCAA, rinkęs po 12 taškų, 6,9 atkovoto kamuolio bei 2,7 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.
„Paskutiniais metais bus labai sunku mokytis, nes bus dvigubai daugiau paskaitų. Žinau, kad bus sunku. Bet bus įdomu“, – nesijaudina M.Arlauskas.
Progresas už uždarų durų
M.Arlauskas tikisi, kad daugiau galimybių jis turės ne tik prie mokyklos suolo.
Kitą sezoną Gonzagoje jo pozicijoje nebežais po 32 minutes skaičiuodavęs puolėjas C.Kispertas – jam jau matuojami NBA marškinėliai. Trečias NBA šaukimas prognozuojamas gynėjui Jalenui Saggsui, kuris atsiriekdavo dar po 29-ias. Po 28 minutes žaisdavęs Drew Timme'is nėra garantuotas naujokų biržos šaukimas, bet po puikaus sezono (19 tšk., 7 kam.) jis gali sugalvoti pateikti paraišką į NBA. Tas pats bakalauro diplomą atsiimsiąs J.Ayayi suvalgydavo po 31 minutę.
Nors tai – skirtingų pozicijų žaidėjai, M.Arlauskui gali būti reikšmingas kiekvieno jų likimas. Mat pats lietuvis buvo statomas tai į sunkiojo krašto, tai į lengvojo krašto puolėjo poziciją. Universalus ilgų galūnių krepšininkas kartais turėdavo dengtis tiek prieš įžaidėjus, tiek prieš vidurio puolėjus.
„Aš dabar net nežinau, kokia mano pozicija, – šypteli M.Arlauskas, kuris sakosi, kad nuo 2,01 m ūgtelėjo dar keletą centimetrų, o nuo darbo sporto salėje pridėjo ir jėgos. – Būna, mane stato tai ketvirtu, tai trečiu. Bet einu nuo antros, iki penktos pozicijos. Žaidžiu per visas pozicijas ir tai yra sudėtinga. Nes iš visų pozicijų turi žinoti, kur nubėgti ir ką daryti.“
M.Arlauskas priėmė 15min skambutį į oro uostą nuvežęs savo komandos draugą. Kadangi studijos vyksta nuotoliniu būdu, šis grįžo užbaigti mokslo metų namo į Dalasą.
Dar „Žalgiryje“ vos 17-os Martynas išsiskyrė brandžiu ir intelektualiu situacijos vertinimu. Ir dabar jis objektyviai žvelgia į savo padėtį, pernelyg nesikrimsdamas dėl žaidimo laiko, bet vertindamas kitus Gonzagoje jam duotus privalumus.
Tačiau bet kuris krepšininkas M.Arlausko vietoje nertųsi iš kailio. Dabar net į gatvę negali išeiti pažaisti krepšinio su prašalaičiais ant asfalto.
2017-2018 m. sezoną vos 17-os M.Arlauskas per 10 LKL rungtynių gaudamas pasireikšti po 12 minučių „Žalgiryje“ rinko vid. 3,1 taško, 1,6 atkovoto kamuolio ir 0,8 rezultatyvaus perdavimo. Jis išbėgo į aikštę ketveriose Eurolygos rungtynėse. Vakare žaidė prieš Luką Dončičių, o kitą rytą sėdo į Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos suolą. O kaip atrodė jūsų dienos mokykloje?
Bet stresinis pėdos lūžis 2018-aisiais pristabdė jaunuolį. Jis bandė grįžti į vėžes NKL pirmenybėse ir 2019-ųjų devyniolikmečių pasaulio čempionate Kretoje, kur Lietuva su Roku Jokubaičiu, Eriku Venskumi ir Dovydu Giedraičiu užėmė ketvirtą vietą. Bet pernai dėl pandemijos buvo atšauktas Europos 20-mečių čempionatas, o neseniai į kitus metus buvo perkelta ir universiada.
Išskyrus tuos minučių trupinius NCAA, M.Arlauskas per porą pastarųjų metų neturėjo daug galimybių parodyti, ką išmoko per tuos paskutinius metus „Žalgirio“ sistemoje ir Gonzagos universitete.
„Atrodo, tikrai patobulėjau, – paprašytas įvertinti savo dvejų metų laikotarpį NCAA, kuris dažniausiai žymi pusiaukelę koledžo krepšinyje, 15min sakė M.Arlauskas. – Nėra, kad stovėčiau vietoje. Daug dirbu ir tobulėju kiekvieną dieną. Kai nežaidi, atrodo, kad nelabai turi kur pasirodyti ir parodyti, ką išmokai. Bet dirbi, tobulėji ir lauki savo šanso.“
M.Arlauskas su „Bulldogs“ treneriais daugiausiai dirba su metimo šlifavimu. Tai niekada nebuvo stiprioji puolėjo žaidimo pusė. Tačiau jis jaučia progresą, treniruotėse tiksliau pataiko į krepšį ir fiksuoja aukštesnį pataikymo procentą.
Treneris Markas Few Martynui lietuviui minėjo, kad kitą sezoną turės šansą išsikovoti vietą Gonzagos rotacijoje. 58-erių amerikietis – europietiško krepšinio stiliaus šalininkas, kuris akcentuoja papildomus perdavimus, kamuolio dalijimąsi ir yra alergiškas perdėtam žaidimui vienas prieš vieną.
„Tokio žmogaus aš dar nebuvau sutikęs. Spokane, mūsų mieste, jis yra didžiausias herojus. Spėju, kai baigs karjerą, čia jam pastatys statulą“, – M.Arlauskas pasakojo apie M.Few, kuris Gonzagoje kaip pagalbinis asistentas pradėjo dirbti dar 1989-aisiais.
Buvęs Domanto Sabonio ir Kevino Pangoso mokytojas užsiminė, kad kitą sezoną jam reikės žmonių, kurie pataiko iš toli. Per debiutinį NCAA sezoną M.Arlauskas pataikė 1 tritaškį iš 8. Šiemet iš toli krepšio neatakavo. Bet dabar šis žaidimo komponentas yra didžiausias jo uždavinys.
„Stengiuosi būti geras gynyboje, lipu ant lentos puolime, bandau išnaudoti atletiškumą. Jei galėsiu pataikyti tritaškį, galiu žaisti“, – įsitikinęs buvęs žalgirietis.
„Žalgirio“ fanas iki gyvenimo pabaigos
Kova tarp buldogų tokia arši ir įdomi, kad M.Arlauskas dar nebuvo matęs nieko panašaus.
Lietuviui įstrigo konkurencija Gonzagos krepšininkų pasiruošimo sezonui stovykloje. Kai pratybos vyksta penkiese prieš penkis, ant suolo – o tiksliau, prie šoninės linijos esantis ir žaidimą iš šalies stebintis žaidėjas pats gali ateiti ir pasidaryti keitimą. To nepadaręs gali taip ir likti nežaidęs prie aikštės.
„Čia turi parodyti treneriams, kad nori žaisti. Ar suklysi, ar tave išims treneris, bet turi eiti ir brautis. Pirmą vasarą nesupratau, kodėl jie taip daro ir kame čia reikalas. Vėliau susigaudžiau, kad čia reikia eiti ir pasiimti. Manau, tai ugdo charakterį. Arba nori ir eini pasiimti. Arba jei nenori – tai ir nereikia. Reiškia, ne taip ir nori žaisti“, – 15min aiškino M.Arlauskas.
20-metis lietuvis bandys eiti ir pasiimti.
NCAA karjeros pusiaukelėje jis turėjo galimybę pakeisti universitetą, persikelti į žemesnio lygio komandą ir ten tikėtis daugiau žaidimo laiko. Bet M.Arlauskas nusprendė nemesti pradėtų darbų ir iki galo pastovėti už save.
Paklaustas, kokį geriausią paruošiamąjį etapą rekomenduotų profesionalų krepšinio papėdėje – Lietuvos klubo sistemą, kitas Europos šalis ar NCAA, M.Arlauskas atsakė:
„Manau, kiekvienas turi savo nuomonę ir kiekvienas manys, kad jo pasirinkimas geriausias. Aš pasakysiu taip. Išvažiavus į NCAA, gauni garantuotą nemokamą mokslą. O Amerikos koledžų lygis yra tikrai aukštas. Jei nori važiuoti į NCAA, tobulėti ir gauti diplomą, tai pats geriausias variantas. Neįsivaizduoju, kas galėtų būti geriau už JAV diplomą. Ką man žadėjo Gonzagoje, tas ir buvo padaryta. Ir geros gyvenimo sąlygos, ir superinio lygio studentų miestelis, ir geras mokslas. O dėl žaidimo, žinojau, kad man čia niekas nieko nežadėjo, jog tikrai žaisiu. Aišku, negalvojau, kad bus taip, kaip įvyko. Bet ką – įvyko ir belieka tik dirbti.“
Ar 2022-ųjų vasarą M.Arlauskas su mantija šveis į orą studentišką kepurėlę ir susikrovęs lagaminus grįš į Lietuvą žaisti krepšinį? Žaidėjas dar neturi aiškaus plano.
„Dar per anksti kalbėti, nes pats dar tik išsigryninau savo planą dėl trejų metų studijų. Žiūrėsiu, ką daryti po kito sezono“, – neapsikrauna 20-metis.
Kas jo ten lauktų krepšinio aikštėje – tas pats „Žalgiris“, kurio sistemoje jis ir augo iki NCAA, LKL klubai ar Europos komandos, M.Arlauskas kol kas dar neįsivaizduoja. Bet namuose yra viena komanda, kurią visą savo gyvenimą jis vadino ir vadins sava.
„Man labai patiko stebėti „Žalgirio“ žaidimą. Būdamas kitoje šalyje to pasiilgsti. Bet „Žalgiris“ visada būdavo dalykas, kurį norėdavai pasižiūrėti. Tarp paskaitų, žiūrėjau praktiškai visas jų rungtynes. Labai įdomu. Juk ten žaidžia ir mano draugai, – sako M.Arlauskas. – „Žalgiris“ yra mano komanda nuo gimimo. Nenoriu sakyti, kad kažkuris klubas man bus prioritetas sugrįžus. Bet „Žalgiris“ visada bus mano mėgstamiausia komanda.
Kaune aš gimęs ir augęs – visada būsiu „Žalgirio“ fanas.“
