„Krepšinio sirgaliai žaidėjus mato aikštelėje per rungtynes, tačiau nedaug žino apie jų kasdienį gyvenimą. Sportas dovanoja pripažinimą, tačiau atima daug šeimos laiko, kurio nebelieka artimiesiems. Krepšininkų artimieji yra pamatas, ant kurio laikosi mūsų komanda. Antanas pasakė tuos padėkos žodžius mamai, kokius pasakytų kiekvienas iš komandos narių“, – tvirtina Kauno „Žalgirio“ sporto direktorius Robertas Javtokas.
Antanas Kavaliauskas atvirai papasakojo savo gyvenimo istoriją. Kai tėvai išsiskyrė, jis buvo dar visai vaikas. Kadangi tėtis daug dėmesio nerodė, mamai teko rūpintis viskuo.
Vėliau, kai aukštaūgiui buvo 18 metų, jis išvyko studijuoti į Jungtines Valstijas. Tai tapo iššūkiu ne tik pačiam krepšininkui, bet ir už daugybės kilometrų nuo sūnaus atsidūrusiai mamai.
Tačiau po studijų sūnus grįžo ir, kaip sako pats, tai mamai buvo didžiausia šventė.
„Ji yra svarbi man, mano vaikams. Mes ją labai mylim ir visada norime būti su ja“, – jautriai pasakojimą užbaigė A.Kavaliauskas.
