„Emociškai sunkus sprendimas, – atsiduso P.Motiejūnas, savo kelią „Žalgiryje“ pradėjęs 2007-aisiais nuo komunikacijos vadovo pareigų. – Laukia iššūkis, o iššūkiai – visada įdomu. Pradėjome viską „Žalgiryje“ gal su 6 žmonėmis. Buvo laikas, kai sėdėjome „Akropolyje“ ant dėžių. Toks buvo mūsų biuras. Dabar „Žalgiris“ – išaugęs. Mūsų – daugiau nei 350 darbuotojų.“
P.Motiejūnui teks perleisti ir „Žalgirio“ klubo akcijas, kurių jis turi 75 procentus. Tiesa, garsiai naujo pirkėjo ir šeimininko „Žalgiryje“ nebus ieškoma – P.Motiejūno sutartis su Eurolyga galioja tik vienerius metus.
„Tai sprendžiame. Pranešime artimiausiu metu“, – „Žalgirio“ arenoje antradienį surengtoje spaudos konferencijoje atviravo P.Motiejūnas ir pridūrė, jog likti Eurolygos vadovo kėdėje tikisi ilgiau.
„Dabar jokio galvojimo apie ilgalaikį pardavimą nėra. Supraskite, kad viskas kol kas yra metams. Einame žingsnis po žingsnio. Žiūrime, kaip viską susitvarkyti, kad būtų stabilu, liktų patikimose rankose, o ne kažkoks lakstymas ir galvojimas, kaip atsikratyti ko nors“, – klausimą apie akcijų pardavimą vėliau kiek patikslino P.Motiejūnas.
Tai būtų lyg akcijų pasaugojimas? „Negaliu taip sakyti, nėra tokio teisinio termino“, – atsakė naujasis Eurolygos direktorius.
Stipriausios Europos krepšinio lygos vadovybėje P.Motiejūnas darbų imsis nuo rugpjūčio pradžios. Generalinio direktoriaus pareigose jis pakeis amerikietį Marshallą Glickmaną ir sudarys tandemą su Serbijos krepšinio legenda, Eurolygos prezidentu Dejanu Bodiroga.
„Norime Eurolygoje įsivesti kadencijas, kurių iki šiol nebuvo. Jordi (Bertomeu) vadovavo ilgą laiką ir nebuvo perrenkamas, tiesiog paskirtas. Mano planas – kadencijos. Dėl ilgio – kalbėsime su klubais. Kitą vasarą tikrai bus rinkimai. Per šiuos metus sutvarkysime rinkimų tvarką, sieksime, kad būtų keli kandidatai. Neslepiu, kad juose dalyvausiu. Negalvoju, kad važiuoju metams, bet teoriškai taip yra, o praktiškai – matysime“, – ambicijų neslėpė P.Motiejūnas.
Pasitraukti jis turės ir iš „Žalgirio“ arenos baseino vadovo pareigų.
„Manau, taip. 90 proc., kad paliksiu. Nebedalyvausiu šioje veikloje taip aktyviai, bet arenos, baseino valdyme jokio interesų konflikto su Eurolyga nėra. Tad šios veiklos visai nepaleisiu. Pasitrauksiu iš vykdančiųjų vaidmenų, bet prižiūrėsiu, kad neišklystume iš kelio ir važiuotume toliau. Galvoju, kad toliau augsime. Jeigu augs Eurolyga, augs ir Kauno „Žalgiris“, ir visi klubai“, – vylėsi P.Motiejūnas.
„Žalgiryje“ P.Motiejūną pakeis vos prieš metus profesionalaus krepšininko karjerą baigęs P.Jankūnas, pastarąjį sezoną apšilęs kojas klubo direktoriaus pavaduotojo pareigose.
„Nieko (kito) nesvarstėme. P.Jankūnas ir atėjo į šias pareigas su tikslu, kad perims. Gal tik šiek tiek greičiau viskas įvyko (juokiasi). Nebuvo taip planuota. Kiek per metus paruošėme, tiek. Sakyčiau, galėtų gauti labiausiai patobulėjusio apdovanojimą. Nieko kito nesvarstėme. Yra kultūra, mūsų vertybės. Paulius jas puikiai žino. Naujų vizijų nesvarstėme. Formulė veikia ir tikime, kad veiks. Aš čia praleidau tikrai daug metų ir galbūt mačiau tik viena kryptimi, o pasikeitimai visada atneša kažko naujo, pastiprinančio“, – dėstė P.Motiejūnas.
„Labai džiaugiuosi, bet kartu suprantu ir tai, kad atsakomybė – didžiulė. Per paskutinius metus labai daug išmokau iš Pauliaus. Nesu paliekamas vienas – lieka visa „Žalgirio“ organizacija. Tie žmonės, kurie dirbo iki šiol ir pakėlė „Žalgirį“ į dabartinį lygį, jie visi lieka ir dirbs toliau sėkmingai su mumis. Tiesiog manęs laukia šiek tiek daugiau veiklų“, – sakė P.Jankūnas, legendinis „Žalgirio“ krepšininkas.
– Ar pasiimsite kažką kartu iš „Žalgirio“ organizacijos? – žurnalistai paklausė P.Motiejūno.
– Ne. Visi kiti, kurie dirbo „Žalgirio“ organizacijoje – lieka. Jie ir yra „Žalgirio“ sėkmės dalis. Paulius (Jankūnas) perims sportą. Visi kiti turės suremti pečius ir padėti Pauliui bei organizacijai laikytis ant tų pačių bėgių.
– Kokia jūsų pozicija Eurolygos ir FIBA ginče? Ar krepšininkai bus išleidžiami į rinktines sezono metu?
– Labai jautrūs klausimai. Mano pozicija – dialogas. Turime kalbėti, žiūrėti ir aukščiausiai iškelti sportą, krepšinį. Žiūrėsime, ar galime rasti bendrų vardiklių. Dabar tiksliai atsakyti negaliu – laukia krūva reikalų, kuriuos reikia išspręsti. Svarbiausia, kad sportas būtų patrauklus žiūrovams, o krepšininkai nenuvargtų, kaip yra dabar. Vardiklių, kaip tai padaryti, yra daug. Darbo daug ir tai skamba įdomiai.
– Kokioje situacijoje paliekate „Žalgirio“ komplektaciją?
– Manau, labai daug jau yra padaryta. Perdavimas nėra toks, kad numetu ir sakau: Pauliau, imk ir išplauk (šypteli). Yra ir Erikas (Kirvelaitis), yra kontaktai su agentais. P.Jankūnas pats jau ne vienose derybose dalyvavo, derino kontraktus. Šis sezonas yra labai dėkingas, nes tų pasikeitimų nenusimato daug. Tai vienas iš privalumų.
– Kaip žvelgiate į galimybes ateityje keisti Eurolygos formatą?
– Yra tokių kalbų. Šnekėsimės su klubais. Bet mūsų lygos pagrindas, kad kiekvienas žaidžia su kiekvienu – yra esminė ašis, ant kurios ir turime likti. Negrįžti prie to, kad yra kažkokios grupės, vieni atvažiuoja, kiti neatvažiuoja. Šitas tikrai nesikeis.
– Kaip viena iš didžiausių Eurolygos problemų yra įvardijama per mažos pajamos iš televizijos teisių. Sutinkate?
– Taip, limitas – dangus. Rinka labai keičiasi. Matome, kaip tai vyksta Amerikoje. Ji, vis dėlto, diktuoja madas. Kalbu ne tik apie NBA, bet ir apie amerikietišką futbolą, beisbolą, europietišką futbolą.
Nesu kažkoks burtininkas, kuris ateis, pamos ir visi klausimai išsispręs. Tikrai to nesitikiu. Laukia sudėtingas darbas. Esminis dalykas – visų klubų vienybė. Aš visiems pažadėjau, kad bus atvirumas. Kalbėsimės ne už nugarų, o tiesiai, susėdę už stalo.
– Eurolygos direktoriumi buvote išrinktas vienbalsiai. Kaip pavyko suvienyti visus 13 klubų, kurie buvo susiskaldę, ypač per J.Bertomeu patraukimą?
– Pasikartosiu – atviras bendravimas. Daug metų visi mane pažįsta, žino, kaip dirbame klube. Pristačiau savo programą, darbo metodus, tuomet išėjus balsavimas, bendravimas jau vyko už uždarų durų. Labai vertinu man išreikštą pasitikėjimą.
– Kokia ta jūsų programa?
– Turinti aiškią struktūrą ir aiškius tikslus. Paruoštas 5 metų planas, kad nesiblaškytume. Negali ateiti vykdantysis direktorius ir dėlioti pagal save. Eurolygos viršūnė yra klubai. Turime susidėlioti per metus laiko, kur mes einame. Koks bus Europos taurės turnyras, kaip bus su FIBA, plėtra ir t. t. O pagrindinis dalykas – kaip bus su finansais.
Daug ko nežinau, daug ką reikia išmokti. Visiems pasakiau, kad noriu mokytis ir noriu augti. Eurolygoje dirba 90 darbuotojų. Kalbėsimės su visais ir bandysime užkurti.
– Ar šios pareigos buvo jūsų asmeninė svajonė?
– Ne. Aš – kaunietis, mano svajonė yra „Žalgiris“. Dabar taip tiesiog susidėliojo aplinkybės. Kai gauni šansą, turi jį arba imti, arba neimti. Galvoju, kad verta imti.
– Kalbant apie Rusijos klubus. Ar jie nebando sugrįžti į Eurolygą ir ar yra tokia galimybė?
– Negirdėjau apie tai. Visi suprantame situaciją. Svarstysime, kalbėsime. Turime pasitvirtinti komandas, kurios žais ateityje, bet situacija Ukrainoje nepasikeitė. Negalvoju, kad sprendimas gali būti kitoks.
– Galbūt Eurolyga taps atviresnė visuomenei ir žiniasklaidai?
– Vakar gavau taisykles, kaip bendrauti, ką sakyti, ko nesakyti (šypteli). Aš – tik už bendravimą. Nepritariu, kad šiame amžiuje reikia slėptis po 9 spynomis ir galvoti, kad pranešimas spaudai yra tai, ko užtenka.
Yra klausimai, nuo kurių turiu diplomatiškai išsisukti, bet į daug ką galiu atsakyti. Tikrai bendravimas bus. Mano galvoje Eurolyga yra stipriausia klubinė lyga po NBA. Turime bendrauti, mokytis iš geriausių ir eiti į priekį.
– Ar tas atvirumas gali įtraukti žaidėjų atlyginimų, klubų biudžetų viešinimus?
– Tikiuosi (atsidūsta). Tai yra tabu sulaužymai. Kalbų apie tai yra. Man, sėdint čia ir dabar, atrodo, kad tai yra neišvengiama ir taip turėtų būti. Turime pavyzdį NBA. Ar mes galime tą padaryti Europoje? Aš labai tikiuosi. Nematau, kodėl turime slėpti ir duoti spėlioti žiniasklaidai. Jeigu pateiki faktus, vėliau nėra ką interpretuoti ir prisigalvoti. Tikiuosi, matysime, ką galvoja kiti klubai.
– Ką galvojate apie algų kepurę? Ar matote pritarimą tam?
– Manau, sėkmingai prie to judame. Buvau darbo grupėje, kuri dirbo su šiuo klausimu. Nueitas ilgas kelias. Reikia pasitvirtinti, susivienodinti visų klubų pozicijas ir spausti starto mygtuką.
– Las Palmo „Gran Canaria“ atsisakė vietos Eurolygoje. Kiek realu, kad Eurolygos sudėtis kitame sezone nesikeis? Joje ir toliau žais „Valencia“?
– Kalbėsimės. Gali būti, kad nesikeis. Yra ir Europos taurės vicečempiono Ankaros „Turk Telekom“ klubo klausimas ant stalo. Viskas turėtų būti aišku artimiausiu metu, 29 dieną.
– Kaip jūs žiūrite į Europos taurės turnyro ateitį?
– Europos taurė yra svarbi ir visą laiką buvo svarbi. Dėl to mes jį palaikėme ir palaikysime. Nemanau, kad tai keisis artimiausiu metu.
– Ar yra galimybė, kad Europos taurėje kitą sezoną matysime dvi komandas iš Lietuvos?
– Teoriškai – yra. Tvirtinsime. Matysime. Negaliu nieko pažadėti. Teoriškai – viskas įmanoma. Reikia matyti visą sąrašą, kokios yra kitos komandos, kiek yra norinčių. Diskutuosime.
– Svarstydavome, kad Eurolygos vadovai girdi „Wolves“ įkūrėjo Gedimino Žiemelio pasisakymus apie Eurolygą. Dabar – akivaizdu, kad girdi. Kaip jūs juos vertinate?
– Žinau, kad ir prieš tai buvę vadovai girdėjo. Teko ir man. Kaip jie nuskambėjo? Nelabai gerai. Visi suprantame, kad lyga gali dirbti geriau, bet viešai kritikuoti niekada nėra gerai. Visi to nemėgstame. Taip pasakysiu, jokios kritikos niekam irgi nenoriu dalinti.
– Koks artimiausias didžiausias iššūkis jūsų laukia Eurolygos direktoriaus pareigose? Sutartis su IMG?
– Daug einamųjų klausimų. Kur kažką darėme, bet ne iki galo. Nepaspaudėme mygtuko, kaip mėgstu sakyti. Ir IMG, ir FIBA, ir algų kepurės. Darbus skirstau taip, kad yra tie, kuriuos privalome padaryti, jog pradėtume naują sezoną. Visi kiti klausimai keliauja į ilgalaikę strategiją, tą 5-erių metų planą. Nereikia nieko forsuoti. Reikia susistatyti artimiausią ateitį. Pirmiausia – planai 3 mėnesiams, vėliau – metams ir 3 metams.
Per pirmus metus tikrai laukia evoliucija. Revoliucijai reikia aiškaus plano ir palaikymo. Taip pat ir ilgesnės sutarties nei vieneri metai.
– Teks palikti į Kauną?
– Taip, nuo rugsėjo kraustausi į Barseloną. Bet dažnai būsiu ir Kaune. Tikrai ne kartą ir ne du per metus. Esu kaunietis, savas, neatimsite ir neatsikratysite manimi (juokiasi). Kaunas man yra namai ir liks visą laiką. Ten – antri namai.
– Įmanomas scenarijus, kad po metų grįšite į dabartinę „Žalgirio“ savininko ir vadovo vaidmenį?
– Nenorėčiau dabar šito interpretuoti. Kol kas visas dėmesys – į naujas pareigas. Aš tikrai negalvoju terminais. Yra darbai. Eurolygoje tikrai yra daug darbų, kuriuos noriu nuveikti. Čia, „Žalgiryje“, taip pat yra daug darbų, nenoriu blaškyti žmonių, kurie ateina. Tikrai nėra taip, kad sakau Pauliui (Jankūnui), jog jis pabūtų metus ir pasaugotų man vietą.
„Žalgiris“ tikrai turi dar labai daug potencialo. Visiems liekantiems darbuotojams ir P.Jankūnui dabar yra šansas dar labiau augti. Nebūsiu tas, kuris bus šalia ir sakys, kad daryti taip arba kitaip. Jie turės visišką laisvę, o akcijos yra šalutinis dalykas.
Kol kas visą savo gyvenimą P.Motiejūnas praleido gimtajame Kaune, 2005 metais čia baigė Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) ir gavo politikos mokslų ir diplomatijos bakalauro bei diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro laipsnį.
Tačiau dabar jo biuras bus Barselonoje.
Karjerą „Žalgiryje“ P.Motiejūnas pradėjo 2007-ųjų spalį ir iš pradžių vadovavo klubo komunikacijai. 2009-aisiais, klubui atsidūrus finansinėje krizėje, tapo vykdomuoju direktoriumi ir gelbėjo organizaciją nuo išnykimo.
„Žalgiryje“ D.Motiejūnas dirbo iki 2011 metų lapkričio, kuomet pasuko į Lietuvos krepšinio federaciją ir ėmėsi vykdomojo direktoriaus pareigų. Į „Žalgirį“ kaunietis vėl grįžo 2013-ųjų kovą, klubą su didžiule skolų kupra palikus ekscentriškajam Vladimirui Romanovui.
Per keletą metų P.Motiejūnas padėjo „Žalgiriui“ išbristi iš finansinės duobės ir grąžino komandą į Eurolygos elitą. 2017 metais jis buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sporto vadybininku, o 2018 ir 2019-aisiais – geriausiu Eurolygos klubo vadovu.
Pastaruoju metu P.Motiejūnas vadovavo ne tik „Žalgiriui“, bet ir „Žalgirio“ arenai, baseinui, buvo Eurolygos patarėjų tarybos narys.
