Daugybę metų Eurolygos atkrintamosiose žaidęs ar šalia jų buvęs Kauno „Žalgiris“ 2021–2022 m. sezone tėškėsi veidu į purvą.
Pavojaus varpai suskambo dar prieš sezoną, kai abejotinai sukomplektuota Martino Schillerio komanda prapylė visus penkis draugiškus mačus, o strategui iš Austrijos durys buvo parodytos vos po antrųjų oficialių rungtynių Eurolygoje.
Slovėnas Jure Zdovcas buvo regimas kaip atliekantis gaisrininko vaidmenį, kurio tariamai griežta ranka į žaliai baltą balaganą įneš tvarkos, bet blykstelėti „Žalgiriui“ pavykdavo tik retkarčiais, galiausiai finišavus paskutinėje Eurolygos vietoje.
Lietuvos čempionų neišgelbėjo ir pokyčiai žaidėjų korpuse – išvykęs Emmanuelis Mudiay ir jį pakeitęs Tai Websteris, trumpam prisijungęs Zoranas Dragičius ar iki sezono galo išbuvęs, bet didelės naudos nedavęs Regimantas Miniotas.
Artėjant reguliaraus sezono finišui, „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas užtaisė trečią šovinį ir vyriausiojo trenerio kėdėje anksčiau laiko atsidūrė Kazys Maksvytis.
„Gal kai kurie legionieriai mintimis jau išvykę, bet šią komandą nužudė trečias treneris per sezoną. Kad ir kokia ten nuotaika buvo belikusi, šią komandą nužudė trečias treneris. Ir ne dėl to, jog Kazys yra blogas treneris. Jie pradžioje galvojo, jog pavyks ir taip, bet žaidėjai sezono metu gavo trečią trenerio sistemą, o po to jau buvo taip, kaip buvo“, – 15min laidoje PIKENROLAS kalbėjo Linas Kleiza.
Nors darbėniškį visą karjerą lydėdavo sėkmė, kad ir kur jis benueitų, bet šis ėjimas „Žalgirio“ neprikėlė, o tik dar labiau sužeidė. Tuo puikiai pasinaudojo Panevėžio „Lietkabelis“, atvėręs Kauno ekipos žaizdas ir laimėjęs trejas rungtynes iš eilės „Betsafe-LKL“ pusfinalyje.
Tai pirmas kartas istorijoje, kai krepšinio madas šalyje diktuojantis Lietuvos flagmanas nekovos pagrindinėje „Betsafe-LKL“ serijoje dėl titulo.
„Fiasko patyrė visa organizacija, ne tik Paulius Motiejūnas, – monologą pradėjo Linas Kleiza. – Visi į mane piktai žiūrėjo, kai prieš metus teigiau, kad pamatysime, ar karalius nėra nuogas. Karalius jau praėjusiame sezone buvo truputį apsinuoginęs, kojos iš po sijonėlio matėsi kiek daugiau išlindusios. Nekalbu apie specifinį žmogų, bet jei buvo parašyta knyga apie Vladimirą Romanovą, tai dabar ją reiktų parašyti apie „Žalgirio“ vadybą: kaip viską daryti priešingai, nei reikėtų, kad komanda būtų sėkminga.
Aš visiškai suprasčiau, jei žmogus į šią poziciją būtų atėjęs pirmą kartą, poste būtų metus ar dvejus... Būtų skaudu dėl situacijos, bet klaidos – suprantamos. Bet mes kalbame apie dukart paeiliui geriausią Eurolygos vadybininką (P.Motiejūnas šio apdovanojimo sulaukė 2018 ir 2019 m. – aut. past.). Jei esi geras gydytojas, dar nereiškia, kad esi geras mechanikas. Jei moki sudėlioti kontraktus, kas puikiai veikė prie Šaro, kai šis tiesiog paduodavo geidžiamų krepšininkų sąrašą, nereiškia, kad pats gali gerai komplektuoti komandą. Kažkas pasijuto geru gydytoju ir sugalvojo pagal save ir savo viziją susidėlioti komandą. Mes nesame prie komandos, bet problemos iškart buvo matyti plika akimi. O tas žmogus buvo klubo viduje! Autostradoje sprogo trys padangos, o jis taisė variklį. Jis visus metus taisė variklį! Kai reikėjo keisti žaidėjus, jis vieną po kito keitė trenerius. Jis ten ieškojo problemų. Vėliau – spaudos konferencijos kalbos apie stiprią komandą ir tikėjimą ja.“
Eurolygos krepšiniui vis labiau einant į atletiškumo, fiziškumo ir individualaus meistriškumo pusę, „Žalgirio“ architektas su NBA filosofiją išpažįstančiu M.Schilleriu pasirinko kitą kelią, kuris galiausiai sužlugdė visą sezoną.
L.Kleiza pabrėžia, jog jokių asmeniškumų šioje kritikoje, skirtoje „Žalgirio“ vadovui, nėra.
„Jei vadovauji „Žalgiriui“ ir esi geriausiu Eurolygos vadybininku išrenkamas dukart iš eilės, tuomet kartelė yra iškelta žiauriai aukštai. Tu vedi Lietuvos krepšinį į priekį, todėl mes apie tave kalbame ir tavo sprendimus analizuojame, nes nėra daugiau ką analizuoti. Tu esi viršuje! Bet Lietuvoje kažkodėl yra taip, kad jeigu esi viršuje, tuomet esi neliečiamas, – dėstė legendinis šalies krepšininkas, pats dvejus metus ėjęs sporto direktoriaus pareigas Vilniaus „Ryto“ klube. – Aš „Ryte“ su visais vargais tokio šūdo nenupjoviau. Tai buvo pirmi mano metai, be to, mes neturėjome pinigų. Sunku suprasti, kai žmogus šį darbą dirba dešimt metų. Aš nekritikuoju Pauliaus Motiejūno asmens, aš kalbu apie „Žalgirio“ vadovą. Tai yra legendinė Lietuvos komanda. Tai yra vienintelė komanda šalyje, turinti tokią istoriją. Apie ką daugiau tuomet kalbėti?“
Likus penkerioms rungtynėms iki „Betsafe-LKL“ reguliaraus sezono pabaigos „Žalgirio“ vairą perėmęs K.Maksvytis žadėjo savo žaidimo stilių įvesti per dvi savaites, bet po dviejų savaičių kauniečiai Panevėžyje sulaukė smūgio 67:85.
Streso lygis Nemuno saloje iki maksimumo pakilo jau pirmajame „Betsafe-LKL“ atkrintamųjų etape, kai „Žalgiris“ pirmą kartą istorijoje patyrė pralaimėjimą ketvirtfinalyje, ir šįkart – net du. Bet pavyko į pusfinalį žengti prieš Klaipėdos „Neptūną“ laimėjus 3-2.
„Tragišką „Žalgirio“ sezoną nulėmė kompleksinės priežastys. Po tokio šūdino sezono Eurolygoje, kai turėjo vargo su „Neptūnu“, išlindo didžiulės psichologinės problemos. Man keista, jog žaidėjai nepasistengė laimėti, nes dar reikės žaisti iki keturių pergalių dėl trečios vietos. Kitose šalyse to nėra – pralaimėjo, nuleido galvas legionieriai ir išvažiavo. Čia to nebus. Jie turės žaisti dar dvi ar tris savaites“, – sakė kitas 15min laidos PIKENROLO dalyvis ir buvęs krepšininkas Jonas Mačiulis.
„Tu buvęs ten, aš buvęs ten... Galvoju, kad žaidėjai tikrai stengėsi. Jie nesėdėjo atsisėdę. Kalnas, Jankis... Visi tikrai norėjo laimėti, bet paprasčiausiai nėjo ir nebuvo iš kur. Nė vienas žaidėjas nebuvo nusprendęs nesistengti ir pralaimėti „Lietkabeliui“. Bet taip nutiko“, – replikavo L.Kleiza.
Suprasti akimirksniu
- „Betsafe-LKL“ mažojo finalo serijos iki keturių pergalių datos:
- 1-asis mačas: gegužės 25 d. (trečiadienis) Kaune
- 2-asis mačas: gegužės 28 d. (šeštadienis) Šiauliuose
- 3-asis mačas: gegužės 30 d. (pirmadienis) Kaune
- 4-asis mačas: birželio 3 d. (penktadienis) Šiauliuose
- 5-asis mačas (jei reikės): birželio 6 d. (pirmadienis) Kaune
- 6-asis mačas (jei reikės): birželio 8 d. (trečiadienis) Šiauliuose
- 7-asis mačas (jei reikės): birželio 11 d. (šeštadienis) Kaune
Praėjusį sezoną M.Schillerio vadovaujamas „Žalgiris“ iškovojo abu titulus Lietuvoje, o Eurolygoje buvo arti atkrintamųjų, sezoną užbaigęs savo sąskaitoje turėdamas 17 pergalių ir 17 pralaimėjimų.
Bet potencialios problemos Nemuno saloje ryškėjo ir prie gerų rezultatų.
„Jau pernai buvo matyti, kad viskas važiuoja žemyn, kai priėmė sprendimą viską kardinaliai pakeisti po Šaro išvykimo, – sakė L.Kleiza. – Tuomet sezoną ištraukė žaidėjai – Hayesas, Walkupas, Grigonis, Jokubaitis, Rubitas. Pernykščiai žaidėjai būtų ištempę ir šįmet – laimėję titulus Lietuvoje ir būtų buvę arti Eurolygos atkrintamųjų. Šaras teisingai pasakė, kad čia laimėjo ne „Lietkabelis“, o pralaimėjo „Žalgiris“. Viską Lietuvoje diktuoja „Žalgiris“. „Žalgiris“ kitiems davė šansą, kuriuo pasinaudojo „Lietkabelio“ komanda.“
„Pernai žaidėjai daug ką galėjo išspręsti patys. Pamenu rungtynes, kai pirmą kartą pamačiau rėkiantį Jankį. Jis rodė, kaip reikia trapinti varžovus. Žaidėjai galėjo išsispręsti labai daug problemų ir be Martino Schillerio pagalbos. Jie žaidė pas Šarą ir žinojo, apie ką yra kalbama. Jiems buvo žinoma ir kita sistema, jie galėjo vienas kitą puikiai suprasti, – pridėjo J.Mačiulis. – P.Motiejūnas yra geras vadybininkas, kai kalbama apie verslą, bet laikas parodė, kad sporto sekcijoje jam nelabai sekasi. Jis ieško gerų žmonių, geros rūbinės, bet reikia žaidėjų, kurie žaistų ir liptų varžovams per galvas.“
Dar viena PIKENROLO dalyvių kritikos strėlė nuskriejo į „Žalgirio“ jaunimo sistemą, kuri kainuoja daug, bet talentų pirmai komandai pagamina retai.
Ryškiausias jaunas pastarųjų metų žaidėjas – Rokas Jokubaitis, bet ir jis į Kauną iš Klaipėdos persikėlė būdamas vienu perspektyviausiu savo kartos krepšininku šalyje.
Vienintelis jaunas žaidėjas šį sezoną – 20-metis Marekas Blaževičius, tačiau 2020-ųjų vasarą iš „Ryto“ į „Žalgirį“ persikėlęs centras daug progų pasireikšti negavo, jei pagrindiniai vidurio puolėjai buvo sveiki ir pasiruošę žaisti.
„Jie neturi nė vieno jauno žaidėjo. Nemanau, kad Marekas bus kitą sezoną. Įsivaizduojate, geriausia Lietuvos komanda, turinti didžiausias sporto mokyklas, programas, kostiumus ir kaklaraiščius, neturi nė vieno jauno žaidėjo. Jeigu esu jaunas ir perspektyvus žaidėjas, o agentas mane kištų į „Žalgirį“, aš jį atleisčiau iškart, – sakė L.Kleiza. – Taip, Eurolyga yra sudėtinga ir jaunam žaidėjui ten sunku. Bet kodėl išvis paėmė Mareką? Jis galėjo dvejus metus žaisti kažkur kitur. Jei pirkdami sumokėjo išpirką, vadinasi, matė perspektyvą. Tai kodėl neišsiuntė kitur žaisti, jei nebuvo vietos komandoje? Nenori duoti Lietuvos klubams, tai siųsk į Vokietiją. Jis žais, o po dvejų metų grįš ir jau temps Eurolygos lygį. Bet jie to nedaro.“
PIKENROLO dalyviai atkreipė dėmesį ir į platų P.Motiejūno pareigų spektrą, sudėtingą „Žalgirio“ struktūrą, pakištą po „Žalgiris group“ pavadinimu, taip pat paslaptingą 25 proc. dalies akcijų pardavimą informacinių technologijų kompanijai „Tesonet“.
„Kita problema Kaune – apčiuoptas labai didelis kąsnis. Sporto mokyklos – dar gerai, bet dar yra futbolas, kiti sportai, baseinai, stadionai... Pripažinkime – „Žalgiris“ ir P.Motiejūnas turi sporto monopolį. Kaune – absoliučiai visą. Jam patėvis V.Matijošaitis davė ir leido. Bet ar tai atneš pozityvių rezultatų? Ar tai bus toks pat prastas vadybinis darbas, koks buvo šįmet „Žalgiryje“? Viską sau, viską sau“, – sakė L.Kleiza.
„Mes iki šiol nežinome „Žalgirio“ ir „Tesonet“ sandorio skaičių. Sako, jog UAB, todėl skaičių neturi atskleisti. „Tesonet“ – gera kompanija, ten vyrukai padarė gerą verslą ir uždirbo pinigų. Jie yra geri bičai – naujoviški, ne oligarchai, viską darantys kitaip. Jie pritraukė 100 mln. į „Tesonet“ – tuomet buvo naudinga ištransliuoti, nes vienaragis. Garantuoju, jog „Žalgirio“ akcijų pirkime dalyvavo daugiau advokatų, nei dėl 100 mln. investicijų pritraukimo, – sakė L.Kleiza. – Viską reikia paslėpti. Bet „Žalgiris“ yra „Žalgiris“, jam duodami savivaldybės pinigai ir jam duodama arena. Nesuprantu, kam į tai veltis „Tesonet“? Viskas skaidru, viskas švaru, kartu sėdi su premjere. Nesuprantu, kodėl negalima pasakyti viešai, kiek ir už kiek buvo nusipirkta, kokia yra klubo vertė ir kokia yra siekiamybė? Dabar viskas atsukta į 1990-ųjų metų Lietuvos metodus, kai kiek įmanoma labiau paremta advokatais. Viskas persukta per 15 įmonių, bet kam to reikia? Kodėl reikia palikti tiek klausimų? Gyvenime taip yra – jei kažkas yra slepiama, vadinasi, kažkas yra pakasta. Komercinė paslaptis, sako jie. Bet kam ji yra komercinė? „Rytas“ pamatys? (juokiasi).“
Visa 15min laida PIKENROLAS su Linu Kleiza ir Jonu Mačiuliu: