Nors krepšinio visuomenėje ir ypatingai sirgalių gretose baimės ir nerimo buvo daug, bet Kauno „Žalgiris“ sėkmingai persiorientavo po Šarūno Jasikevičiaus išvykimo ir demonstruodami kitokią filosofiją vėl kabinasi į Eurolygos atkrintamųjų traukinį.
Mariaus Grigonio žvaigždės pakylėtas „Žalgiris“ spindi, bet ties tuo ir baigiasi geros žinios apie Lietuvos klubinį krepšinį tarptautinėse kovose.
Tai neabejotinai blogiausias antrojo ešelono Lietuvos klubų sezonas Europoje per pastaruosius penkerius metus, kai gyvuoja Čempionų lyga. O galbūt ir Lietuvos istorijoje.
Slogios nuotaikos atsispindi ir plikoje statistikoje.
| Sezonas | Klubai | Balansas | Pergalių proc. |
| 2020-2021 m. | „Lietkabelis“, „Rytas“ | 4-12 | 25 proc. |
| 2019-2020 m. | „Rytas“, „Lietkabelis“, „Neptūnas“ | 20-26 | 43,5 proc. |
| 2018-2019 m. | „Rytas“, „Neptūnas“, „Lietkabelis“ | 21-27 | 43,8 proc. |
| 2017-2018 m. | „Rytas“, „Neptūnas“, „Lietkabelis“, „Juventus“ | 23-33 | 41,1 proc. |
| 2016-2017 m. | „Rytas“, „Neptūnas“, „Lietkabelis“, „Juventus“ | 30-30 | 50 proc. |
„Žalgiris“ tapo komanda, reprezentuojančia visą Lietuvą, o likę, ribotų biudžetų klubai, tarptautiniame fronte pasitiko seniai nematytas žemumas. Jie kenčia nuo kreivos mokestinės sistemos, kai legionierius yra gerokai pigesnis už vietinį žaidėją ar trenerį, bei neadekvataus finansavimo modelio, kai prasmės remti krepšinį, jei nesi šio sporto fanatas, Lietuvoje nėra daug.
Galiausiai, įtakos turėjo ir krepšinį išbalansavęs koronavirusas bei susiaurėjusios piniginės.
