Šaro asistentas Darius Maskoliūnas likus pusantros minutės spaudė ranką kolegoms Dariui Songailai ir Evaldui Beržininkaičiui. „Žalgirio“ atsarginių suolas nušvito šypsenomis.
Komandos vadovas Mindaugas Kvedaras jau traukė iš krepšio baltus marškinėlius su užrašu „Čempionai“. Kadangi kova jau buvo laimėta, vienas „Žalgirio“ vadovų dar turėjo laiko juos surūšiuoti. Pirmasis juos vilkosi Robertas Javtokas.
Tik Paulius Jankūnas linksmai supyko jų taip ir negavęs, todėl, pakilęs iš vietos, piktai nuėjo pats ieškoti čempioniškos aprangos.
Viskas. Finalinė sirena, skelbianti „Žalgirio“ triumfą 84:63.
Netrukus Šarūnas Jasikevičius ant „Žalgirio“ arenos parketo lyg karuselė suko savo vaikučius, džiūgavusius dėl antrojo titulo tėčio trenerio karjeroje. Nemažiau nei pats herojus.
„Žalgiris! Žalgiris!“ – savo didvyrius ant nugalėtojų pakylos kvietė „Žalgirio“ gerbėjai, kai LKL vadovai apdovanojo Panevėžio „Lietkabelį“ garbingais sidabro medaliais.
Arvydas Sabonis, įteikdamas apdovanojimą, davė penkis Pauliaus Jankūno sūneliui ir kapitonui, kuriam nugriaudėjo didžiausios „Žalgirio“ sirgalių ovacijos.
Daugumą žalgiriečių ant pakylos lydėjo jų atžalos.
Pavyzdžiui, kol Šaras sveikino savo auklėtinius, jo vaikučiai smalsiai apžiūrinėjo tėčiui iš A.Sabonio rankų įteiktą apdovanojimą.
„MVP! MVP!“ – šaukė sirgaliai, kai naudingiausiu finalo žaidėju buvo išrinktas Edgaras Ulanovas.
Lyg neštų vaiką ant rankų, Š.Jasikevičius rūpestingai į „Žalgirio“ rūbinę pargabeno Karaliaus Mindaugo taurę, kuri praėjusį sezoną puikavosi ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkų rankų.
„Reno, gi pirma taurė! Su pergale!“ – rūbinėje Renaldui Seibučiui ranką spaudė Paulius Jankūnas.
Su trofėjumi žurnalistams pozavo ir Artūras Milaknis, kuris to pralaimėjimo pernykščiame finale nepatyrė – tuo metu žaidė Kazanės UNIKS.
Kitoje erdvios „Žalgirio“ rūbinės pusėje kažką garsiai sušuko visas „Žalgirio“ trenerių štabas.
