Prieš metus bendradarbiavimą su PAR „Duzy Royals“ klubu užmezgę žalgiriečiai iškart pabrėžė, kad jų tikslas – ne tik atrasti nenuskintų vietos krepšinio talentų, bet taip pat į Lietuvą pritraukti rėmėjų iš PAR.
„Geriausias būdas mokytis ir tobulėti yra mokyti pačiam tai, ką geriausiai sugebi. Būtent tai ir ruošiasi daryti „Žalgiris“. Reikėtų nepamiršti, kad Afrika yra visiškai nauja rinka krepšinio žemėlapyje, todėl ten yra daug neatrastų krepšinio talentų ir verslo galimybių. Mūsų planuose yra ne tik dvišaliai krepšinio kvalifikacijos kėlimo projektai, kaip, pavyzdžiui, bendri renginiai ar draugiškos rungtynės pasiruošimo sezonui metu, bet ir rėmėjų pritraukimas iš PAR“, – užmezgęs ryšius su PAR verslininkais kalbėjo „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
Jis pats jau lankėsi PAR. Beje, ten tris mėnesius Lietuvos krepšinio mokyklos paslaptis afrikiečiams dėstė „Žalgirio“ deleguotas treneris Darius Dimavičius.
Šį kartą P.Motiejūnas į Lietuvą atsivežė L.Andersoną – stambios PAR inžinerijos kompanijos vadovą.
„Man čia patinka. Čia nėra per šalta. Tikiu, kad vasarį būtų kita istorija, – juokėsi lapkričio viduryje Kaune apsilankęs afrikietis. – Bet man čia gerai. Apsižiūrėjau karo muziejuje, apvaikščiojau miestą. Man patiko. Žmonės čia labai draugiški ir pagarbūs. Tai man patiko labiausiai“.
Verslo reikalais Lietuvoje viešėjęs afrikietis dalijosi savo vizija, kaip Pietų Afrikos Respublika galėtų užmegzti glaudesnius verslo santykius su Lietuva. Didžiausias Lietuvos teikiamas gėrybes išskyręs L.Andersonas kalbėjo ir apie fantastišką lietuvišką alų.
– Koks buvo jūsų kelionės Kaune tikslas?
– Aš esu kaip Kristupas Kolumbas, kuris atvažiavo čia apsižiūrėti, ką jūs darote ir kaip tai darote. Pamatyti, ar egzistuoja kokia nors energija, kuri galėtų susieti Lietuvą ir Pietų Afrikos Respubliką.
Mus domina dvi šakos – verslas ir sportas. Versle visada galima rasti sąsajų. Apsižiūrėjau laivybos, statybų srityse, bet mane nustebino geras maistas ir gėrimai. Jų kokybė čia labai aukšta.
Brangiausia būtų visą tai transportuoti į PAR. Todėl jau verčiau būtų galima mūsų šalyje atidaryti gamyklą ir verslauti iš vietos.
Pietų Afrikoje gyvena 50 milijonų žmonių. Pas mus gyvuoja demokratija, vidurinioji klasė auga. Tai – labai stabili šalis. Pas mus galima įregistruoti verslą per porą dienų iš bet kokios vietos. Kadangi viskas labai paprasta ir efektyvu, iš Europos sulaukiame daug investuotojų.
Būtų smagu užmegzti ryšių Lietuvoje ir po truputį kontaktuoti. Žinau, kad bus sudėtinga įtikinti lietuvius. Tačiau aš čia ir atvykau tam, kad apsižvalgyčiau. Pažiūrėti, kaip verčiatės ir paaiškinti, kokia situacija yra PAR. Pasiūlyti atvykti ir patiems ten apsižvalgyti.
– Kurios Europos valstybės Pietų Afrikoje investuoja daugiausia?
– Jų – labai daug. Kadangi mūsų šalyje yra gausu tarptautinio pripažinimo aukščiausios klasės bankų, tai ramina verslininkus. Jie labai atsižvelgia į bankų sistemą.
Saugumo prideda ir tai, kad įregistravus bet kokį verslą, jis PAR bus prižiūrimas.
Labai norėčiau Pietų Afrikoje investuoti į lietuviško alaus daryklą. Ir žinau, kad būtų dar daug žmonių, kurie norėtų tą daryti.
– Sunku lietuvius įtikinti atvykti į PAR?
– Sudėtinga. Bet jiems reikia susipažinti su mūsų požiūriu, mūsų teikiamomis gėrybėmis.
Beje, žinau, kad Lietuvoje labai gilios alaus tradicijos. Labai norėčiau Pietų Afrikoje investuoti į lietuviško alaus daryklą. Ir žinau, kad būtų dar daug žmonių, kurie norėtų tą daryti. Jūs esate alaus darymo specialistai. Būtų smagu bendradarbiauti. O to mes ir ieškome – ryšių, bendradarbiavimo. Reikia žmonių, kuriuos vienytų panašus požiūris ir entuziazmas veikti kartu.
Priimsime visus norinčius atvykti į Pietų Afriką. Laukiame žmonių išskėstomis rankomis.
– Dėl ko Lietuvos verslininkai dvejoja labiausiai?
– Daugiausia – dėl nepažįstamos rinkos.
Vienintelis būdas įtikinti žmones – juos pasikviesti ir viską aprodyti. Patikėkite, pas mus yra daug vokiečių, prancūzų ar anglų, kurie atvyko į Pietų Afriką ir ilgam čia apsistojo. Ką galiu ten pažadėti, tai gerą orą ir draugiškus žmones.
Bet turime ir dar daug kuo didžiuotis. Jei kalbėtume apie sportą – mūsų stadionai, regbis, futbolas, baseinai... Turime infrastruktūrą.
Šis tiltas yra labai ilgas, bet manau, kad tikrai jį sujungsime.
Juk turėjome pasaulio futbolo čempionatą 2010-aisiais. Suorganizuoti tokį turnyrą... Europos krepšinio čempionatas, ledo ritulio čempionatas – tai ne tas pats. Pats esu didelis regbio gerbėjas, bet niekas neprilygsta futbolo čempionatui.
– Ar po pasaulio futbolo čempionato užsienio investuotojų požiūris į Pietų Afriką smarkiai pasikeitė?
– Daug žmonių sugrįžo. Tik gaila, kad Lietuva nėra futbolo valstybė.
– Bet mes didingi krepšinyje. Ką manote apie „Žalgirio“ ir Pietų Afrikos Respublikos bendradarbiavimą šioje srityje?
– Pietų Afrikoje krepšinis nėra populiarus. Sunkiausia su infrastruktūra. Krepšinis yra sportas, kuris vyksta uždarose patalpose. O mes turime saulę, atvirus laukus. Žmonės meta kamuolį ant žemės ir žaidžia futbolą, regbį.
– Ar tikitės per „Žalgirį“ nutiesti tuos tiltus tarp Lietuvos ir Pietų Afrikos?
– Šis tiltas yra labai ilgas, bet manau, kad tikrai jį sujungsime (Šypsosi.).
