Vienkartines subsidijas pagal priemones „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ ir „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ gali gauti visos įmonės, atitinkančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatytus ir su Europos Komisija suderintus kriterijus.
Šiais metais į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (ERVK) kodą „Sportinė veikla“ patenkančioms įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ iš viso jau paskirstyta daugiau kaip 1 mln. eurų. Į šį „Sportinė veikla“ kodą įeina sporto komandų ar klubų veikla, dalyvavimas sporto varžybose, į kurias žiūrovams parduodami bilietai, taip pat sporto renginių organizavimo veikla ir pan.
Paramą pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ gavo visi, kas kreipėsi ir atitiko nustatytus kriterijus, o esminiai yra du: pajamų kritimas, lyginant su pernykščiu sezonu, turi viršyti 30 proc. Kitas kriterijus – įmonėje valstybės ar savivaldybės turimų akcijų dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 25 proc.
Būtent dėl pastarosios priežasties Vilniaus „Rytas“ ir Utenos „Juventus“ šįmet dėl paramos į valstybę net nesikreipė. Vilniaus savivaldybė yra didžiausia šio sostinės klubo dalininkė, turinti 16 iš 40 dalių, tuo metu Utenos rajono savivaldybei priklauso 40 proc. klubo akcijų.
Dėl subsidijų į ministeriją nesikreipė ir Panevėžio „Lietkabelis“, Kėdainių „Nevėžis“ bei aukščiausioji Lietuvos futbolo lyga (A lyga), kuri pernai neatitiko reikalavimų.
Palyginimui, Lietuvos krepšinio lygai (LKL) šiemet skirta 17,9 tūkst. eurų suma, o 2020-aisiais metais 33,8 tūkst. eurų subsidijų.
Kaip praėjusią savaitę portalui 15min patvirtino ministrės Aušrinės Armonaitės patarėja Skaistė Barauskienė, viešajai įstaigai „Žalgirio krepšinio centrui“ mėnesio pradžioje paskirta 160 tūkst. 946 eurai, identiškos finansinės injekcijos Lietuvos čempionai dar sulauks ir artimiausiu metu, tad iš viso „Žalgirio“ kišenę papildys per 320 tūkst. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija portalui 15min patvirtino, jog LKL klubų gretose, be „Žalgirio“, subsidijų dar sulaukė Alytaus „Dzūkija“, kurios sąskaitą papildys vos 500 eurų.
Kodėl tiek mažai? Subsidijų dydį lemia klubų sumokėtas gyventojų pajamų mokestis (GPM), o Alytaus klube, skirtingai nuo „Žalgirio“, jis yra minimalus.
15min susisiekė su „Dzūkijos“ vadovu Antanu Sakavicku jaunesniuoju, bet jis situacijos bei kur klubas ketina panaudoti 500 eurų paramą, nekomentavo, nes klubas apie gautą subsidiją dar nėra informuotas.
Ministerijos atsakyme rašoma, jog dzūkai pernai sulaukė 9,8 tūkst. eurų siekiančios išmokos.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, subsidijoms skirtų kriterijų šįmet neatitiko „Šiauliai“ ir Prienų „CBet“, kurie pernai atitinkamai gavo 37,9 bei 500 eurų paramas.
Įdomu tai, jog Klaipėdos „Neptūnas“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“ kreipėsi į valstybę dėl paramos, bet nepateikė reikalautų dokumentų, todėl paraiškos buvo atmestos.
Už 2020-uosius metus uostamiesčio klubui buvo skirta 70,7 tūkst. eurų, „Juventus“ – 41,3 tūkst. eurų, tuo metu Pasvalio klubo sąskaitą papildė 42,8 tūkst. eurų parama.
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) iniciatyva „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas, LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas ir LKL prezidentas Remigijus Milašius dar kovo pradžioje lankėsi Seime, kuriame kreipėsi į jaunimo ir sporto reikalų komisiją bei finansų komitetą, siekdami sulaukti paramos už organizacijų ar krepšinio klubų rengtų varžybų neparduotus bilietus ir sezoninius abonementus.
„Negauname pajamų iš bilietų, rėmėjų biudžetai taip pat yra sumažinti, nes pelnai mažėja. Bandome jų neprarasti ir kol kas neblogai sekasi, bet būsiu atviras – vėluojame žaidėjams mokėti atlyginimus. Jei kompensacijų nebus, tos skolos vilksis ir teks galvoti, kaip sumokėti jas iš ateinančių sezonų. Situacija liūdna. Neprašytume paramos, jei turėtume žiūrovus. Dabar neturime tos meškerės, su kuria galėtume pagauti žuvį“, – prieš mėnesį Seime kalbėjo „Žalgirio“ generalinis direktorius.
Kaip praneša 15min šaltiniai, prieš dvi savaites Lietuvos krepšinio federacija visoms narėms atsiuntė užpildyti atitinkamas formas, kuriose atsispindi klubų pajamos už parduotus bilietus ir abonementus per pastaruosius tris sezonus – 2018, 2019 ir 2020 metais.
„Žalgirio“ lankomumas prieš pandemiją buvo įspūdingas, tad per šį sezoną buvo planuojama surinkti 2,6 mln. eurų. Kitų LKL klubų gauti skaičiai yra kur kas menkesni.
Vieni LKL klubai viliasi sulaukti visiško nuostolių dengimo, tuo metu Lietuvos čempionų kartelė yra žemesnė.
„Visos sumos tikrai nesitikime gauti, bet esame pasirengę kalbėtis, pagal pavyzdžius Europoje tikimės 60–80 proc. sumos už neparduotus bilietus“, – praėjusią savaitę kalbėdamas su 15min vylėsi „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
Valstybės pagalbos tikisi sulaukti ir LKF bei LKL, kurioms prie tuščių tribūnų teko organizuoti rinktinės „burbulus“ Vilniuje bei Karaliaus Mindaugo finalo ketvertą Panevėžyje. Lietuvos krepšinio federacijai praėjusį sezoną „nuplaukė“ ir olimpinių žaidynių atrankos turnyras Kaune.
