| Eurolyga | Penktadienis | „Chimki“ – Kauno „Žalgiris“ | 19:00 | Chimkai |
E.Ulanovas dar niekada nebuvo patekęs į nacionalinės komandos stovyklą. Jis atstovavo auksinei Jono Valančiūno vedamai kartai jaunimo rinktinėse, žaidė studentų rinktinėje, buvo įtrauktas į išplėstinį sąrašą, bet Jonui Kazlauskui kauniečio paslaugų dar neprireikė.
Bet jau artėjančią vasarą 23 metų 197 cm ūgio krepšininko likimas gali pasikeisti. E.Ulanovas šį sezoną Eurolygoje rungtyniauja ilgiau už bet kurį žalgirietį (vid. 25 min. 39 sek.). „Top 16“ etape jis žaidžia net po 30 minučių.
Nebegali prikibti ir prie jo rezultatyvumo – taškų vidurkis nuo 3,2 taško reguliariajame sezone, Eurolygos „Top 16“ etape šoktelėjo iki 9,5.
„Nepasakyčiau, kad Jasikevičiaus atėjimas ką nors pakeitė. Manau, kad tiesiog įgijau daugiau pasitikėjimo savimi“, – 24sek pasakojo E.Ulanovas.
Žalgirietis taip pat pradėjo mėgautis žaidimu gynyboje taip, kaip niekada anksčiau. E.Ulanovas jau buvo įpratęs vykdyti įvairiausias tai Gintaro Krapiko, tai Šarūno Jasikevičiaus užgaidas aikštėje. Jam teko stabdyti tiek pavojingiausius įžaidėjus, tiek puolėjus. Treneriai E.Ulanovui daug priekaištų neturėdavo.
Bet jei pasvajoti... Būtų labai smagu likti „Žalgiryje“.
Apetitas auga bevalgant.
Dėl savo ateities jau smalsaujantis krepšininkas norėtų likti „Žalgiryje“ ir pabandyti įgyvendinti Jono Kazlausko užduotis. G.Krapiko užtarimo jam nereikia.
„Nenorėčiau, kad kažkas užtartų. Norėčiau pats užsirekomenduoti savo žaidimu“, – tikino E.Ulanovas.
Prieš „Žalgirio“ dvikovą su „Chimki“ – 24sek pokalbis su E.Ulanovu apie kelią pripažinimo Kaune link, karjeros planus ir Lietuvos rinktinę.
– Edgarai, kai pastarąjį kartą vykote į Chimkus, dar buvote „Neptūno“ žaidėjas ir rungtyniavote VTB lygoje. Per pustrečių metų daug kas pasikeitė?
– Pasikeitė. Galbūt daugiau subrendau kaip krepšininkas. Žaidžiu Eurolygoje. Galbūt skiriasi tikslai. „Žalgiris“ taip pat kelia didesnius tikslus. Bet man tai patinka. Priimu tuos iššūkius.
– Prieš atvykdamas į „Žalgirį“ prieš dvejus metus galėjote rinktis – „Neptūno“ starto penketas Eurolygoje arba nežinia kuo pasibaigsiantis iššūkis „Žalgiryje“. Koks buvo tas jūsų kelias ten, kur esate dabar?
– Tai buvo savotiška loterija. Gal ne loterija, bet iššūkis. Mane paveikė tas vaikiškas troškimas išbandyti jėgas „Žalgiryje“. Tai buvo paskutinė tokia galimybė (baigėsi sutartis, – aut. past.), todėl pasirinkau Kauną. Išėjo, kaip išėjo. Visada sakiau, kad nebijau jokių konkurencijų. Ir jei dirbsi per treniruotes, įrodysi, kad gali žaisti, tai ir žaisi.
– Eurolygoje esate daugiausia rungtyniaujantis krepšininkas. Paties nestebina toks trenerių pasitikėjimas?
– Visada svajoja apie ateitį. O aš svajojau būti vienu iš pagrindinių žaidėjų. Jei toks dabar esu, nereikia labai didžiuotis – reikia dirbti toliau, kad situacija nesikeistų. Bet mane tai džiugina. Labai džiaugiuosi, kad turiu tokią galimybę parodyti save, padėti komandai ir atstovauti „Žalgiriui“ Europoje.
– Ko nematėme reguliariajame sezone, gerokai išaugo jūsų rezultatyvumo vidurkis – nuo 3 iki 9 taškų. Kas tai lėmė?
– Galbūt įgijau daugiau pasitikėjimo savimi. Sezono pradžioje ilgai lipdėmės, kol sustygavome žaidimą su vėliau prisijungusiais rinktinės žaidėjais. Dabar galbūt varžovai skiria daugiau priežiūros lyderiams, todėl galbūt daugiau kelių atsiveria kitiems žaidėjams. Stengiuosi padėti komandai laimėti, kiek išeina. O kaip yra, taip. Vienose rungtynėse gali būti rezultatyvus, kitose – mažiau, bet svarbiausia – komandos rezultatas.
Krapikas yra vienas labiausiai atsidavusių žmonių „Žalgiriui“ ir krepšiniui, kokį man teko matyti.
– Ar trenerio postą perėmęs Šarūnas Jasikevičius tam turėjo įtakos? Galbūt padrąsino puolime žaisti agresyviau?
– Nežinau, kiekvienas treneris skiria savo užduotis. Bet nepasakyčiau, kad trenerio atėjimas ką nors pakeitė. Visada gauni tam tikras užduotis. Manau, kad tiesiog įgijau daugiau pasitikėjimo savimi.
– Augdamas per televizorių Šarūną matėte vedantį Lietuvos rinktinę į skambias pergales dar šiam atliekant įžaidėjo funkcijas. Dabar jis – jūsų treneris. Neįprasta?
– Jis man yra didžiulis autoritetas. Su juo kaip treneriu susipažinau dar pernai, kai Jasikevičius ruošė „Žalgirį“ sezonui (G.Krapikas tuo metu asistavo J.Kazlauskui Lietuvos rinktinėje. – aut. past.). Mano atsiliepimai apie jį – tik geriausi. Džiaugiuosi, kad galiu dirbti su tokiu treneriu. Jis man jau labai daug davė.
– Pirmasis jūsų vyr. treneris „Žalgiryje“ buvo Gintaras Krapikas – labai „Žalgiriui“ atsidavęs žmogus. Kokias žalgirietiškas vertybes jis jums įskiepijo atvykus į Kauną?
– Labai gerai pasakėte – tai vienas labiausiai atsidavusių žmonių „Žalgiriui“ ir krepšiniui, kokį man teko matyti. Jis labai mylėjo „Žalgirį“ ir mokėjo tą atsidavimą perduoti jaunimui. Tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Krapikas man daug ko išmokė krepšinio aikštelėje.
– Kalbama, kad puikiai vykdote trenerių jums skiriamas specifines užduotis aikštėje. Galite jas detalizuoti?
– Tų užduočių būna visokių. Aišku, gynyboje tenka nemažai. Bet kiekvienas krepšininkas turi savo specifinių stiprybių. Man kartais reikia įsiklausyti ir išpildyti trenerių užduotis. Kaip pasiseka, taip. Man dažniausiai tenka užgniaužti varžovų stipriąsias puses.
| Metai | Klubas |
| 2008-2009 m. | Kauno „Aisčiai-KKM“ |
| 2009-2010 m. | Jonavos „Triobet“ |
| 2010-2011 m. | Kauno „Žalgiris-2“ |
| 2011-2012 m. | Kauno „Baltai“ |
| 2012-2013 m. | Pasvalio „Pieno žvaigždės“, Panevėžio „Lietkabelis“ |
| 2013-2014 m. | Klaipėdos „Neptūnas“ |
| 2014-2015 m. | Kauno „Žalgiris“ |
– Anksčiau minėjote, kad darbas gynyboje jums nebuvo pats maloniausias žaidimo elementas. Kada pradėjote mėgautis žaidimu gynyboje?
– Treneriai anksčiau man visada sakydavo, kad turiu gerą kūną gintis ir turėčiau labiau pasitikėti savo gynybiniais sugebėjimais. Galbūt to pasitikėjimo ir trūko. Turiu gintis kiečiau, nes turiu ilgas rankas. Pradėjau labiau savimi pasitikėti, nevengti kietumo, drąsiau prasižengti. O dabar sekasi visai normaliai.
Pradžiai reikia patekti tarp kandidatų. O jei pavyks, darysiu viską, kad padėčiau rinktinei.
– Jūsų sutartis su „Žalgiriu“ baigiasi vasarą. Apie planus po sezono kalbėti dar ankstoka, bet kaip įsivaizduojate savo ateitį?
– Aišku, norėtųsi apie ateitį žinoti daugiau. Ir pačiam būna smalsu, kas bus toliau (šypsosi.). Bet turbūt būtų kvaila apie tai galvoti. Svarbiausia susikoncentruoti į esamas kovas.
Bet jei pasvajočiau... Būtų labai smagu likti „Žalgiryje“. Bet ne visada viskas priklauso nuo tavęs. Negali žinoti. Kartais reikia rinktis. Kartais žmonės priima keisčiausius sprendimus. Negali žinoti.
– Jei jau prakalbome apie vasarą, artėja svarbus įvykis – Rio olimpinės žaidynės. Ar turite ambicijų pasistumdyti dėl vietos Lietuvos rinktinės dvyliktuke?
– Žinoma. Būtų smagu išbandyti savo jėgas. Dar niekada nebuvau pakviestas į rinktinės stovyklą, todėl norisi patekti į atranką. Kaip ten sektųsi, galima tik spėlioti. Niekada neteko dirbti nei su Kazlausku, nei žinau, kaip ten viskas vyksta. Bet pradžiai reikia patekti tarp kandidatų. O jei pavyks, darysiu viską, kad padėčiau rinktinei.
– Gal užtartų Jono Kazlausko asistentas Gintaras Krapikas?
– Nežinau, reiktų jo klausti. Bet nenorėčiau, kad kas nors užtartų. Norėčiau pats užsirekomenduoti savo žaidimu.
