24 metų 201 cm ūgio puolėjas neslepia, kad ne vienerius metus flirtavo su „Lietkabeliu“, bet susitarti vis nepavykdavo, todėl Ž.Skučas pastaruosius du sezonus praleido Pasvalio „Pieno žvaigždėse“.
Interviu oficialiai „Lietkabelio“ internetinei svetainei Ž.Skučas teigė, kad pagrindinis jo privalumas – charakteris, kadangi niekada niekam nenori nusileisti ir kovoja iš visų jėgų. Nors kaunietis su Kazio Maksvyčio treniruojama įvairaus amžiaus jaunimo rinktine laimėjo gausybę aukso medalių, jam žaidimas pas pažįstamą trenerį vis tiek bus nauja patirtis.
– Kodėl pasirinkote žaisti būtent „Lietkabelyje“?
– Su „Lietkabelio“ klubu bendraujame ne pirmi metai. Šiais metais treniruoti pasilikus Kaziui Maksvyčiui ir atsiradus galimybei pasirodyti Europos taurėje, pavyko su klubu pasiekti bendrą ir abi puses tenkinantį susitarimą.
– Kaip reagavote sužinojęs, kad „Lietkabelis“ žais Europos taurėje?
– Nustebau, bet tuo pačiu ir apsidžiaugiau. Klubas ne pirmi metai bando pakelti krepšinio populiarumą mieste, todėl Panevėžiui tai džiugi naujiena. Kita vertus, aš pats nesu žaidęs tokiame aukštame lygyje ir prieš tokias stiprias komandas. Tai bus puiki patirtis ir man, ir komandai.
– Ne vienerius metus žaidėte pas K.Maksvytį. Džiaugiatės, kad vėl rungtyniausite šio trenerio vadovaujamoje komandoje?
– Taip, jau šiek tiek pažįstu trenerį ir žinau jo reikalavimus, bet niekada neteko žaisti jo vadovaujamoje vyrų komandoje. Žaisdavome tik jaunimo čempionatuose, todėl ir reikalavimai būdavo mažesni. Galima sakyti, kad man tai bus nauja patirtis.
– Kokie jūsų artėjančio sezono lūkesčiai?
– Mano lūkesčiai yra pasirodyti kuo geriau tiek su komanda, tiek asmeniškai. Taip pat išvengiant traumų bei ligų.
– Pasirengimas naujajam sezonui prasidės jau po dviejų savaičių. Kaip praleidote atostogas ir ar jau laukiate, kada vėl galima bus kibti į darbus?
– Atostogas praleidau įvairiai – aktyvų poilsį derinau su pasyviu, tačiau tai buvo jau senokai. Nuo liepos pradžios kibau į darbus ruoštis naujam sezonui ir tą darau iki šiol. Žinoma, laukiu kada visa komanda susirinks į Panevėžį, nes visada yra įdomu su kokiais žmonėmis būsi 9–10 mėnesių aikštelėje ir už jos ribų.
– Pakalbėkime apie jus kaip apie asmenybę. Koks esate aikštelėje ir koks už jos ribų?
– Tiek aikštelėje, tiek už jos ribų esu karšto charakterio ir nemėgstantis nusileisti, tačiau norėčiau tikėti, kad esu linksmo būdo.
– Ką dažniausiai veikiate laisvalaikiu? Galbūt turite kažkokį hobį?
– Laisvalaikį mėgstu ramų, o užsiėmimai būna įvairūs – nuo knygų skaitymo ir filmų žiūrėjimo iki kompiuterinių žaidimų ar pasivaikščiojimų gamtoje.
– Kokia jūsų kaip krepšininko svajonė?
– Kaip krepšininkas mėgstu save nuvertinti – niekada nemaniau, kad man pavyks žaisti LKL, jau nekalbant apie aukštesnes lygas. Vaikas būdamas pasvajodavau apie Eurolygą ar Lietuvos vyrų rinktinę, tačiau dabar bandau pasiekti kuo daugiau, o kaip bus, taip bus.
– Kokie jūsų didžiausi privalumai aikštelėje?
– Turbūt pagrindinis privalumas charakteris, o paskui jau kaip pavyksta. Galiu ir į krepšį įmesti, ir vieną kitą kamuolį atkovoti.
– Ką jums reiškia krepšinis? Ar tai tėra darbas, o gal kažkas daugiau?
– Nuo tada, kai mane tėvai 3-oje klasėje nuvedė į krepšinio treniruotę, man tai yra hobis, kuriame nori pasirodyti vis geriau ir geriau. Krepšinio aikštelė man yra vieta, kur galiu atsipalaiduoti ir apie nieką negalvoti, bet tuo pačiu ir susikaupti bei susikoncentruoti.
– Pasvajokime. Jeigu leistų rinktis, su kuriuo pasaulio krepšininku norėtumėte pavakarieniauti, o po to pasitreniruoti aikštelėje?
– Manau visi turi mėgstamiausią krepšininką. Mano yra argentinietis Emanuelis Ginobili. Kalbant apie vakarienę, tai tikrai nežinau ar norėčiau jo ko paklausti ar kažką iš jo išgirsti. Norėčiau tik pažaisti prieš jį ir, žinoma, bandyti laimėti.
