Pateikiame R.Milašiaus pokalbio 15min krepšinio podkaste „urBONUSas“ ištraukas.
Visą beveik pusantros valandos trukmės įrašą galite žiūrėti čia:
– Remigijau, anksčiau neoficialiai buvo kalbama, kad KMT turnyrų sėkmė būdavo pastatyta ant Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ susirėmimo finale ir į tribūnas pritrauktų žmonių. Panevėžyje nebus nei sirgalių tribūnose, nei „Ryto“ finale. Kas šiemet bus didžiausias KMT renginio jaukas?
– Turime puikių komandų. Jeigu prisiminsime, kas vyko ketvirtfinalyje, tai matėme „Ryto“ ir „Juventus“ kovą. Manau, uteniškiai nusipelnė būti finalo ketverte. Jų žaidimas LKL ir turnyro lentelės pozicija (3 vieta. – aut.) tą įrodo.
Mes tikėjomės, kad žiūrovai bus ir Panevėžyje. Ar jų bus bent kažkiek. Man gaila Panevėžio sirgalių, kad jie gyvai nematys tokio renginio.
Bet LKL labai gerai prisitaikė prie pandemijos. Bus daugiau skaitmeninių sprendimų. Pavyzdžiui, siužetai su Sūrskiu ir Mauzeriu, proto žaidimai, prizai žiūrovams. Pasistengsime atrodyti ne prasčiau. Ir tikimės, kad žiūrovai – ir panevėžiečiai, ir visa Lietuva, mus pamatys per televizijos ekraną.
– Kiek susirinkdavote pajamų iš bilietų pardavimo?
– Priklauso nuo miesto ir tribūnų dydžio. Bet, sakykime, nuo 130 tūkst., iki 80 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, Kaune mūsų rezultatas buvo vienas iš geriausių.
| Diena | Įvykis | Laikas |
| Šeštadienis | „Juventus“ – „Lietkabelis“ | 14:00 |
| „Žalgiris“ – „Neptūnas“ | 16:30 | |
| Sekmadienis | Dėl 3 vietos | 14:45 |
| Tritaškių konkursas | ||
| Finalas | 17:50 |
– Pavyzdžiui, Turkijoje šiemet atsisakyta rengti taurės varžybas. Ar šį sezoną buvo taškas, kuriame būtų iškilusi grėsmė neorganizuoti KMT finalo ketverto?
– <...> Žmonės tiki šia švente, žaidėjai jos nori, todėl neturime net teisės apie tai galvoti. Mums labai svarbu, nes visi ruošiasi dviem sezono trofėjams – KMT ir LKL. Aš esu tas žmogus, kuris važiuoja su volu, kad tik šitas turnyras įvyktų (šypsosi.).
Reikėtų pradėti kalbėti apie LKL. Niekada iš manęs negirdėjote, kad čempionato gali nebūti. Bet kokiu atveju, galvojau, kad be žiūrovų ar su, privalėjome pradėti čempionatą ir jį užbaigti. Jeigu dar vieneri tokie metai – pusmetis vienas jau pradingo, prarastume šias pozicijas, nes turbūt netektume įvairių rėmėjų, kurie buvo su mumis. Ilgamečių pastovių rėmėjų.
Pas mus viskas pastatyta rinkodariniu-marketinginiu principu. Nė viena minutė ar sekundė čia nėra duodama už dyką. Už viską mums reikia atidirbti. Todėl mums tai būtų skaudus smūgis, kuris suduotų per prestižą ir brangiai kainuotų.
– Koks bus prizinis KMT turnyro fondas?
– Viso yra 90 tūkst. eurų. Pirma vieta – 40, antra – 25, trečia – 15, ketvirta – 10 tūkst. Visi bus apdovanojami medaliais: auksas, sidabras ir bronza, o ketvirtai vietai – toks pat, tik padarytas iš kitokio metalo.
– KMT turnyre Panevėžyje turėsime netradicinį finalą. Kaip galvojate, ar jis netradicinis šį sezoną bus ir LKL čempionate?
– Rudenį galvojau kitaip, dabar galvoju kitaip. Bet dabar man būtų nelabai etiška kalbėti, kas žais finale, kas atkrintamosiose.
Taip, pandemija turėjo įtakos. Yra žaidėjų, kurie sirgo, persirgo, buvo problemų su atsistatymu po ligos. Kai kuriems teko mėnesį-du atsistatinėti. Daugeliui tą ritmą sumaišė ligos.
Galvojant apie čempionatą, pagal krepšinio lygį jis šiemet yra silpnesnis. Bet, tikiuosi, pavasarį turbūt visi bus persirgę – daugumoje komandoje žaidėjai persirgę, žaidėjai bus įgavę formą ir turėsime finalą. Aš manau, kad jame bus „Žalgiris“, o kas bus jo varžovas, šiandien tikrai neatsakysiu.
Bet man smagu, kad Utena rodo rezultatus. Kad ši komanda, neblogai susikomplektavusi, gali pretenduoti į ketvertuką, o ten matysime, kokios jų galimybės.
Bet kalbant apie „Rytą“, reikėtų jų nenurašyti. Jie turi gerus žaidėjus. Jeigu susidėlios, vėl gali būti finalai.
– Jūsų, kaip lygos vadovo akimis, kuris rūpinasi ūkine klubų veikla, kaip vertinate „Ryto“ organizacijos darbus?
– Manau, ten problema yra kita. Tos skolos tęsiasi jau keletą metų. Kiek žinau, jos yra sumažėjusios. Bet vidiniai klausimai – dalininkų, sporto direktorių ir komandos vadovų, juos jie turi išsiaiškinti tarpusavyje.
Kiek matau, daromi nauji žingsniai. Yra naujas sporto direktorius, paskelbtas konkursas rinkodaros ir marketingo žmogaus paieškoms, todėl galbūt tos srovės, kurių nebuvo tarp vadovų, dalininkų ir kitų asmenų, galbūt dabar susidėlios. Galbūt tie biolaukai sueis ir tie žmonės galės eiti kartu į priekį su „Rytu“.
Bet čia jau nebe paslaptis – palaukime, gal Vilniuje atsiras ir nauja komanda. Vilniuje ateityje, jei tai, ką girdėjau pas Tiškevičių („Basketnews.lt“ krepšinio tinklalaidėje. – aut.), tikiu, kad televizoriai kris. Ir jums bus smagu, ir vėl atsiras ta intriga. Aš to ir laukiu.
– Tai jums patiko pirminė Gedimino Žiemelio krepšinio klubo Vilniuje idėja?
– Aš Gediminą pažįstu gerai. Šitas žmogus ką daro, tą padaro (šypsosi.).
– Kada tikitės to projekto starto?
– Jis jau pats pasakė, kad tas projektas prasideda 2022-2023 m. sezonui. Kaip jūs matėte, yra numatytas projektas dėl arenos renovacijos. Manau, Gediminas skaičiuoja labai paprastai – į naująjį sezoną ateiti su atnaujinta arena. Tai bus įdomu.
– Koks būtų to naujo klubo kelias į LKL?
– Yra įvairių variantų. Pagal mūsų nuostatus, pirmas variantas yra sportinis būdas. Antras – komercinis, kurio suma prasideda nuo 200 iki 400 tūkst. (eurų). Šiandien turime 10 komandų. Bet kai sudėlioji tam tikrus dalykus – „Žalgiris“ kalba, kad jiems per daug rungtynių, tai galime rasti įvairius dalykus. Kitą ar po dviejų sezonų galima turėti 12 komandų, turėti tris ratus ir išspręsti visus tuos norimus klausimus.
<...>
Komandų rungtynių skaičius sumažėja, bet lygai, kuri įsipareigojusi tam tikroms užsienio kompanijoms, mūsų mačų skaičius padidėja. Yra daug komandų, kurios žaidžia Europos turnyruose. Yra minčių bandyti su latviais atgaivinti BBL. Mūsų komandoms tikrai patinka šitas reikalas, nes jos turėtų papildomai rungtynių.
Tas pokalbis su latviais jau buvo, turėjome susitikimą su Latvijos krepšinio federacijos prezidentu, generaliniu sekretoriumi, visų lygų vykdančiuoju direktoriumi. Pradėjome kalbėtis šiuo klausimu ir jiems labai įdomu.
Susitarėme iki kovo 5 d. apklausti savo klubus, kurie norėtų dalyvauti turnyre ir atstatyti tą prestižą, nes jis buvo visiškai nukritęs. Pirmame turnyro etape bandyčiau jiems padėti. Sudėliojau jiems realius finansinius klausimus ir latviams tai buvo priimtina. Galėtume padaryti tokį neblogą turnyrinėlį, taip išspręsdami rungtynių trūkumą žemiau penktos vietos esančioms LKL komandoms.
O ateityje mano mintis tokia, kad galėtume išplėsti turnyrą, pabandant prijungti Švediją, Daniją, Norvegiją, Suomiją ir Estiją. Ten yra daug įvairių lažybų bendrovių, kurios galbūt būtų suinterestuotos. Kaip žinote, į rinką grįžta „Viaplay“, kuri jungia tas šalis. Galbūt būtų galima rodyti šį turnyrą per internetinę televiziją. Tokios mintys, bet nežinau kaip pavyks.
– Kada galėtų startuoti toks turnyras?
– Jei pavyktų, gal net ir rudenį.
Aš Gediminą pažįstu gerai. Šitas žmogus ką daro, tą padaro.
– Kalbant apie didesnę konkurenciją LKL ir iššūkį „Žalgiriui“. Ar naujas Gedimino Žiemelio projektas galėtų padėti išspręsti jums šį klausimą?
– <...> Tie derbiai yra praktiškai kiekvienoje šalyje. Be šito neegzistuoja nei futbolas, nei krepšinis.
– Ar naujas besikuriantis klubas Vilniuje gali atvesti į lygą naujų rėmėjų?
– Nežinau, kas tie rėmėjai, bet nepasakyčiau, kad labai kažkas mums dar gali padėti. Lietuva yra tokia rinka, kurioje yra dvi komercinės televizijos, kuriose mes galime dalyvauti šiame projekte – LNK ir TV3. Jų apimtys aiškios. Kiek yra pinigų rinkoje – irgi aišku.
Tai yra viena pagrindinių dalių, iš ko gyvena lygos – pavyzdžiui, Izraelis iš TV gauna 10 milijonų. Lietuva šiose komercinėse televizijose turi ribotą biudžetą, todėl mes nelabai ką turime parodyti. Minučių skaičius televizijoje ribojamas ir ką turime, tą turime.
Vienintelė galimybė, per kur galėtume pakelti biudžetą, yra internetinė televizija, kur esame derybų procese. Taip pat – per pačią televiziją kažkiek užsidirbti daugiau pajamų mažinant išlaidas per KTS ir kitus dalykus bei bandant padidinti prizinį fondą.
Mes turime tikrai neblogus rėmėjus, kurie mums nieko nekainuoja. IMG mums skiria didžiausią sumą po Eurolygos ir mums nereikia duoti nei reklaminių minučių, nieko. Ši partnerystė mums klostosi labai gerai.
Generalinis rėmėjas irgi skiria nemažą pinigų sumą. Manau, lyga turbūt yra pasiekusi galimybių surinkti daugiau pinigų limitą. Nes nėra per ką ir nėra kaip.
– O Vilniuje yra vietos dviem dideliems klubams? Yra tokių teorijų, baimių, kad jei atsiras G.Žiemelio klubas, tas klubas gali suvalgyti „Rytą“. Kaip įsivaizduojate dviejų didelių klubų sostinėje egzistavimą?
– Vilnius turi teisę turėti du klubus – sakau tai tvirtai. Miestas su priemiesčiais turi netoli milijono gyventojų. Privačių pinigų čia irgi daugiau nei bet kuriame kitame Lietuvos mieste. Vilnius susidaro 50 proc. Lietuvos BVP. Todėl tikrai yra vietos gyventi. Buvo „Sakalai“, buvo „Lietuvos rytas“. <...>
Mano manymu, du klubai tikrai gali egzistuoti.
– Bet kai kalbame apie „Sakalus“, tai reikia prisiminti, kad jų finansinis pajėgumas buvo visai kitoks nei „Lietuvos ryto“. Todėl ir kyla klausimas, ar sostinėje gali išgyventi du solidūs krepšinio klubai.
– Gyvenimas parodys, kaip tai atrodytų. Jeigu man reikėtų, tikrai tarčiausi tarpusavyje ir siekčiau tikslų. Iš to, ką jie planuoja, ką skaitau ir girdžiu, neįmanoma šitam klubui – „Rytui“... Tada turi ateiti naujų papildomų dalininkų, iškelti savo ambicjas dar aukščiau. Viskas priklausytų nuo to.
– Turite omenyje, kad jei susikurtų G.Žiemelio klubas, „Rytas“ privalėtų smarkiai pasitempti?
– Taip. Skaitau, kad Gudelis kviečia naujus dalininkus. Jeigu jie tai darys, tas klubas kažkiek artės prie panašių biudžetų. Gal ta konkurencija ir reikalinga?
– Kaip minėjote, pakankamai neblogai pažįstate Gediminą Žiemelį. O ar yra tekę išsamiau bendrauti su Dariumi Gudeliu?
– Kalbėjausi su juo gal prieš kokį mėnesį.
– Kiek jis yra pajėgus pritraukti finansiškai stiprių dalininkų į „Rytą“?
– Daug kas priklauso nuo žmonių, susitarimų. <...> Krepšinyje reikia investuoti. Savo pinigus, kuriuos galėtum atiduoti investavimui į verslą, atiduoti krepšiniui. Jeigu myli ir nori matytis, būti garbingas žmogus, tu tai darai. O tada yra tos grupės susitarimas dėl lyderystės, vadovavimo, valdymo modelio. Svarbiausia, kaip pastatai valdymą. Jei teisingai jį pastatai, jokių kivirčų nebus. Tada ir vyksta veiksmas.
– Apie LKL plėtrą kalbame jau keletą metų. Kada galima tikėtis jūsų norimo dalyvių skaičiaus – 12?
– Kitam sezonui tai neįmanoma. Vienintelis klubas, kuris turi investavęs, turi pakankamai neblogą biudžetą ir komandą, yra Jonava. Jie yra NKL lyderiai, turi pakankamai gerą sudėtį, bet ir su tokia visada galima pralaimėti NKL. Ten visko būna. Bet jie dabar ryškūs lyderiai.
<...> Pagal LKL reikalavimus, Jonavos arena atitinka visus reikalavimus. Jie talpina tarp 2,2 – 2,5 tūkst. žiūrovų. Finansinis klausimas ten išspręstas. Buvau susitikęs su Jonavos meru. Išėję į LKL, jie skirtų tam tikrą sumą pinigų. Mieste yra pakankamai daug pramonės, dabar jie turi generalinį rėmėją, kuris norėtų tęsti bendradarbiavimą ir išėjęs į LKL. Su finansais ten nebūtų problemų.
– Esu girdėjęs gandą, kad jei Jonavos klubas laimi NKL, iš LKL neiškrenta nė viena komanda ir kitą sezoną LKL dalyvautų 11 ekipų. Kiek realus toks scenarijus?
– Palaukime vasaros (šypsosi.).
– Šarūną Jasikevičių esate pavadinęs ne tik puikiu treneriu ir LKL žvaigžde, bet ir geriausiu „Žalgirio“ marketingistu. Ką lyga prarado su jo išėjimu įvaizdžio ir susidomėjimo turnyru prasme?
– Mes netekome ryškios asmenybės, kuri vežė LKL. Nors būdavo aštrių pasisakymų – ir į mano pusę. Jis niekada neįžeisdavo, bet rasdavo tokių pasakymų, kodėl taip daro LKL ar ką (šypsosi.). Bet man patinka tokie žmonės. Aš nebijau diskutuoti. Kai taip kalba, abiem pusėms nuo to geriau ir lengviau.
Man tai didelis nuostolis. Ir lygai.
Dėl Eurolygos klausimų yra labai daug. Apie juos žinau, bet negaliu kalbėti. Ten laukia rimtas mūšis.
– Kas dabar yra tas reklaminis veidas, per kurį savo produktą pardavinėja LKL?
– Neseniai turėjome Dainių Adomaitį, Šarūną Jasikevičių, Rimą Kurtinaitį, Kazį Maksvytį. Buvo įdomu stebėti jų dvikovas, žaidimą aikštėje. Atsiminkime, kad ir prie Rimo „Rytas“ – nesvarbu su kuo ten žaisdavo, laimėdavo bent vieną kartą prieš „Žalgirį“ ir bandydavo jiems kiek galima įkąsti. Žmonėms ta intriga patinka.
Šiandien mūsų veidas kažkuria prasme yra Žydrūnas Urbonas. Jis ekstravagantiškas, teisėjus ten patramdo, veliasi į aštrias diskusijas (šypsosi.). Bet, manau, po metų kitų matysime naują žmonių grupę ir sugrįš dalis senų. Nekalbu apie Jasikevičių, bet kitais metais, ką girdžiu iš pasisakymų, ar tai iš Kazio pasisakymų, kad galbūt geriau Lietuvoje būti gerame klube, nei kažkur toli prie Uralo kalnų.
Reikia suprasti, kad įžaidėjas, centras ir treneris sprendžia komandos likimą. Klubai pradeda tai suprasti ir, manau, bus galimybė surasti darbo vietą šiems treneriams ir Lietuvoje.
– Keletą metų kalbame apie galimybę, kad „Žalgiris“ artimiausiu metu gali žaisti tik Eurolygoje. Ar matote ženklų, jog žalgiriečiai galėtų trauktis iš LKL?
– Nėra paprasta taip padaryti. Gal labiau tai tik žurnalistiniai pamąstymai.
Yra finansai – „Žalgiris“ ne vieną eurą gauna iš miesto. O Eurolyga yra grynas komercinis turnyras. Nelabai noriu diskutuoti apie tuos finansus, bet gali būti įvairių momentų su pinigais.
Be to, mes su „Žalgiriu“ turime puikų santykį. Mes suprantame šių metų situaciją, kad dėl pandemijos Eurolyga dėlioja savo tvarkaraštį, o mes – savo. Tos atidėtos rungtynės žalgiriečius įstumia į sudėtingą grafiką. Kita vertus, Ispanijoje į Tenerifę dar reikia nuskristi 3-4 valandas lėktuvu. O pas mus toliausias atstumas Pasvalys ir Klaipėda – sėdi, ir autobusu per 2-3 valandas tu jau salėje. Tai tikrai nesudaro didelių problemų.
Mano manymu, jie turi puikų jaunimą, kuris gali duoti pailsėti pagrindiniams žaidėjams. Ir jeigu jie jų neteks, tai kur tas jaunimas turi žaisti? Nematau. Tada jie visai sustos.
Bet čia yra mano nuomonė ir ji diskusinė. Bet dėl Eurolygos klausimų yra labai daug. Apie juos žinau, bet negaliu kalbėti. Ten laukia rimtas mūšis.
– Tarp FIBA ir Eurolygos?
– Aš manau.
– FIBA turi naujų kozirių?
– Kiek žinau – taip.
– Užsiminėte apie vietą jaunimui. Teko girdėti LKL dukterinė lygos idėją, kurioje žaistų jaunimas, dubleriai, mažiau rungtyniaujantys krepšininkai. Kiek realus toks projektas?
– Tokia idėja egzistuoja. Šiandien NKL yra trys dublerių komandos. Tokių neturi „Šiauliai“ ir „Lietkabelis“. Mąstome turėti penkias tokias komandas ir dar penkias... Nebūtinai iš NKL. Yra miestų, kurie statosi naujas arenas. Širvintai pasistatė, Kretinga statosi.
Mūsų idėja tolimesnė – kad šis čempionatas būtų su gera vadyba. Kad jis startuotų sulig LKL startu ir būtų iki balandžio 1 d., o tada jis tęstųsi 3x3 čempionato pagrindu. Mes kartu su 3x3 asociacija kalbame apie tokias idėjas. Tai nereiškia, kad tai bus įgyvendinta, bet tokia būtų idėja.
Čempionatas vyktų iki birželio 1 d., o paskutinis akordas būtų 3x3 turnyras Palangoje ar kitame mieste. Pernai tas turnyras pavyko – nuskambėjo per visą Europą, net per pasaulį, kad LKL klubai jame dalyvavo. Net pats FIBA sekretorius atvažiavo pasižiūrėti, nes turbūt negalėjo patikėti, kad toks projektas vyksta.
Manau, jis turi tęstinumą ir jau turi kojas šiems metams. 3x3 jau šiemet nori organizuoti oficialų čempionatą. Bet mūsų idėja žiūrint į ateitį būtų tokia.
– Artėja du rinkimai – vieni rudenį (LKF prezidento), kiti – kovą (LKL prezidento). Kiek supratau, labiau koncentruojatės LKL prezidento rinkimams?
– Man labai patinka LKL. Nežinau, ar mane klubai rinks, ar ne, bet tai, ką padariau su savo komanda, mes mylime tą darbą.
Aš kitaip suprantu krepšinio federacijos darbą. Mano supratimu, federacija turi padėti visoms lygoms, vaikams, moterims. Kaip buldozeris išvalyti kelius, kad būtų lengva organizuoti darbą.
Ten yra generalinis sekretorius, kuris atsakingas už darbą su FIBA, rinkodarą, biurą. Jis turi daryti savo konkretų darbą. O kitas – viceprezidentas, ar kas, kuris būtų atsakingas už sportą. O čia yra daug teisinių dalykų, įstatymai... Yra daug klausimų, kurie šiandien nepadaryti. Absoliučiai neišspręstas agentų klausimas. <...>
Užsiiminėti tais darbais man nėra prie širdies. Gal nebent būtų anksčiau apie tai kalbama... Bet nesakau, kad aš neisiu!
– Jeigu dar liksite LKL prezidentu, koks būtų svarbiausias jūsų žingsnis naujoje kandecijoje?
– Gali būti, kad LKL kažkuria prasme pasiekė savo lubas: rinkodaroje, finansuose – nors ten biudžetas gali padidėti. Bet didžiausią dėmesį reikia kreipti į kubus.
LKL komanda turi padėti klubams organizuoti rinkodarinę ir marketinginę sritį. Kartais klubai nesupranta esminių dalykų. Jie galvoja, kad jiems davė pinigus, ačiū ir viso gero. Bet po to kitais metais jie (rėmėjai) negrįžta. Nes kam pasakei ačiū, jiems reikia atidirbti.
LKL yra paskirti du žmonės, kurie atsakingi už bendradarbiavimą su žmonėmis, kurie remia krepšinį. Yra marketingo ir rinkodaros skyriai, kurie su jais praleidžia labai daug laiko. Nes yra ir užsienio kapitalo įmonių. <...> To laiko reikia praleisti tiek daug, kad atitiktum reikalavimus ir lūkesčius, kuriuos jie mato duodami pinigų komandoms ar LKL.
Kol mūsų klubai neskirs tam pinigų ir nebus gerų vadybininkų marketinge ir rinkodaroje, čia bus rimtas klausimas.
