„Tegul prasideda titulo vagystė“, – skelbė „B tribūnos“ sezono atidarymo rungtynėse iškeltas plakatas, kurio epicentre atsidūrė naujasis Vilniaus „Ryto“ vairininkas Donaldas Kairys.
Sostinėje juntamas ažiotažas, ir ne tik todėl, kad belaisvių sezono starte neėmęs „Rytas“ pergales kol kas skina vidutine net 23 taškų persvara.
Andrew Goudelockas, Demetrius Jacksonas, Chrisas McCullough, Maurice'as Ndouras – Vilniaus komandoje šį sezoną gausu aukšto meistriškumo legionierių, o prie jų atvykimo į Lietuvą svariai prisidėjo treneris Donaldas Kairys, turintis žvitrią žvalgo akį bei kontaktus visame pasaulyje.
Pergalės į „Ryto“ kišenę krenta be didesnių problemų, tačiau pirmasis rimtas egzaminas laukia sekmadienį, kai „Siemens“ arenoje apsilankys Kauno „Žalgiris“.
„Jei susikomplektuoji komandą labai teisingai, kad ir už pusantro milijono eurų, tu gali žaisti beveik su visais varžovais Europoje. Galbūt ne su pačiais turtingiausiais, kurių biudžetai siekia 40 ar 50 milijonų, bet tai yra įmanoma“, – 15min sakė pirmajame lietuviškajam „El Clasico“ pasiruošęs „Ryto“ treneris.
15min – išsamus Donaldo Kairio pasakojimas – apie norą dirbti Lietuvoje, šeimos palaikymą, Rolando Jaručio skambų išėjimą, naujas, bet pažįstamas pareigas, naują „Žalgirio“ veidą, „Ryto“ dabartinį paveikslą bei labai svarbų ryšį su sirgaliais.
– Kaip jums patinka darbas gimtinėje?
– Fantastika, labai patinka. Jau labai seniai iš tikrųjų to norėjau, seniai stengiausi sugrįžti. Pasitaikius tokiai progai dirbti Vilniuje ir „Ryte“, tai buvo tai, ko aš norėjau. Buvau grįžęs porą kartų į Ventę, bet kelionė iš sostinės yra tolima, stengiuosi per daug nesiblaškyti. Ką veikti yra ir Vilniuje, darbų dar yra pakankamai, stengiuosi koncentruotis į tai.
– Rungtynių metu jus palaiko jūsų artimieji. Ar tai pirmas kartas karjeroje, ar ir anksčiau jie gyvai stebėdavo jūsų komandos mačus?
– Mano šeima – labai ištikimi mano aistruoliai. Mūsų šeima yra krepšininkų šeima. Ir tėvai žiūri, ir sesuo su vyru žiūri, ypač, kai dabar dirbu Vilniuje. Jie atvažiuodavo ir į kitus miestus, yra buvę ir Taline, Slupske.
– Kiek jūsų tėtis Steponas jums duoda patarimų, susijusių su „Rytu“? Kokie jie?
– Krepšinis jam įaugęs į kraują, jis nieko pakeisti dėl to nebegali. Jis labai nori pasikalbėti po kiekvienų rungtynių, pamokyti. Dabar jis duoda laiko atslūgti mano emocijoms, paskambina po kelių dienų ir pasikalbame. Ką pataria? Gerinti gynybą (juokiasi). Visada gerinti gynybą, kokius pratimus daryti. Tai teisingos įžvalgos ir naudingi patarimai.
– Kada tapo aišku, kad treniruosite „Rytą“?
– Nežinau, ar yra tikra data, bet įsivaizduokite, kad mano agentas jau keletą metų man ieškojo darbo Lietuvoje. Tai nebuvo tik „Rytas“. Ši komanda buvo viena iš geidžiamiausių, kuri atitiko ir krepšinio lygį, ir varžovų lygį, ir finansinę situaciją. Bet paieškos tęsėsi keletą metų.
Tam tikru metu aš norėjau papulti ir į „Neptūną“, bet tuomet darbą gavo Dainius Adomaitis. Manau, kad mano agento komunikacija su klubu vyko pastoviai, bet aiškiau viskas tapo, kai baigėsi Dainiaus Adomaičio kontraktas. Aš turėjau dar vienerių metų sutartį su Saratovo „Avtodor“, bet tai buvo mano sprendimas pasinaudoti tuo ar ne. Tais mėnesiais vyko pakankamai intensyvios derybos.
– Ilgametis „Avotodor“ savininkas ir kartais treneris Vladimiras Radionovas yra pakankamai mistinė figūra Lietuvoje. Ką galite pasakyti apie jį? Sunku ar lengva su tokiu žmogumi dirbti?
– Turbūt nelabai lengva, bet, manau, kad aš dar nepatyriau tikro darbo su Vladimiru Radionovu, nes klube buvau pakankamai trumpai. Nespėjome iki galo vienas kito pažinti. Kai kurie dalykai pasitvirtino – jis išties labai nori valdyti bei rinkti žaidėjus ir pats arba duoti man pasirinkti iš jo žaidėjų sąrašo. Žinoma, labai daug susitikimų – du ar trys per savaitę, visada po rungtynių ir pakankamai ilgai bei intensyviai. Neturiu kuo pasiskųsti, turėjau galimybę dirbti, turėjau visai neblogą komandą. Žinoma, gal buvo spragų komplektacijoje, bet buvo galima ten dirbti, ir gana įdomiai.
– Kada sužinojote, kad perimate sporto direktoriaus funkcijas?
– Nežinau, ar aš tapau sporto direktoriumi. Iš esmės, tai niekas nepasikeitė. Tik tiek, kad dabar pats ieškau žaidėjų, bet tą daręs esu ir anksčiau. Ir ieškau ne aš vienas, ieškome visi kartu – ir asistentai, ir agentai. Bendravimas su jais niekada nebuvo nutrūkęs.
Rolandas irgi atlikdavo didžiulį darbą, nes irgi stebėdavo žaidėjus ir bendraudavo su agentais. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau aprėpi kandidatų ir agentų. Ir pasitikrini vienas su kitu, ir įsivertini, ir padiskutuoji, kai reikia priimti sprendimus. Tokiu būdu išsigrynina kažkokia teisybė. Dabar liko mažiau žmonių, daugiau darome patys.
– Tai laikinas variantas ar sporto vadovo kėdėje galite užsibūti ir ilgiau?
– Manau, kad logiška, jog treneris privalo prisidėti prie komandos komplektacijos. Nesvarbu, ar jis sporto direktorius, ar ne. Kaip galima neatsižvelgti į jo norus, viziją ir filosofiją? Tai tik logiška.
– Ką manote apie Rolando Jaručio mintį spaudos konferencijoje, kad ši kėdė jums galimai buvo ruošiama jau keletą mėnesių?
– Nemanau, kad noriu komentuoti. Aš apie tai nieko nežinojau. Ir apie Rolando pasitraukimą sužinojau labai vėlai. Nejaučiau jokios ruošiamos kėdės, koncentravausi tik į savo darbą.
– Ar skambus Rolando Jaručio išsiskyrimas su klubu trikdė komandos darbus?
– Asmeniškai mano darbui, viskam, kas susiję krepšiniu, nekenkia, nes mes toliau dirbame savo darbą. Mes nesiblaškome, koncentruojamės tik į tai, ką turime padaryti ir kaip gerinti žaidimą.
– Kiek tokie dalykai kenkia klubo įvaizdžiui?
– Vienareikšmiškai norisi, kad būtų solidumas, darnus bendradarbiavimas klubo viduje ir darnus komunikavimas. Bet viskas, kas vyksta, tai nėra mano sprendimai ir ne mano darbo dalis. Aš atsakingas už krepšinį, už patį krepšinio produktą. Nuo šiol norime, kad viskas būtų solidu ir užtikrintai.
– Prieš sezoną kreipėtės į sirgalius elektroniniu laišku. Vėliau girdėjome jūsų kalbą „Jeep“ arenoje susirinkusiai publikai. Tai jūsų idėjos? Kiek svarbus jums ryšys su sirgaliais?
– Tai bendra idėja, o laišką rašiau aš. Bet turiu gerų patarėjų (šypteli). Manau, kad normalu sezono pradžioje pasisveikinti su sirgaliais. Džiaugiamės, kad turime juos ir jie mus palaiko sunkiu metu. Koks krepšinis be sirgalių? Žaidžiame dėl jų. Juntame sirgalių užnugarį. Jie važiuoja su mumis į keliones, palaiko namuose. Visai kitas reikalas. Tai suteikia mums energijos, o jos mums labai reikia prie mūsų žaidimo stiliaus. Tai tikras malonumas.
– Kaip „Rytas“ gali išlikti aktualus sirgaliams, kad jie kuo gausiau rinktųsi į rungtynes? Ar viskas remiasi į pergales?
– Pergalės tik vienas įvertinimo būdas. Taip pat yra atsidavimas, visų jėgų atidavimas, širdies palikimas aikštelėje. Kartais gali padaryti viską ir iš visų jėgų, bet neturėti pergalės. Bet ar tai reiškia, kad nuvylei aistruolius? Aš manau, kad nebūtinai.
– Kaip komandai sekasi klijuotis per šiuos du mėnesius kartu, kokioje stadijoje dabar esate?
– Manau, kad visiems sezono startas yra nelengvas, ypač dėl koronos. Mums ypač dėl anksti pasitaikiusių traumų, tikrai neturėjome pakankamos rotacijos tarp didelių žmonių, ypač tai pasireikšdavo treniruotėse. Treniruotis negalėjo Saulius Kulvietis, iškrito ir Rokas Gustys. Dabar iškrito Martynas Echodas. Vis turime skolintis ir remtis kitais žaidėjais. Tai truputį apsunkina procesą, bet žaidėjai stengiasi, atiduoda tikrai daug jėgų treniruotėse ir rungtynėse. Manau, kad šioje situacijoje spaudžiame beveik maksimumą, bet tobulėjimai vietos yra dar daug. Tai ir neramina, ir džiugina, nes galime būti daug stipresni.
– „Ryto“ atsarginiai žaidėjai nuo suolelio entuziastingai palaiko žaidžiančius aikštelėje. Tame galima įžvelgti ryškų pokytį. Ar tai jūsų įtaka?
– Nežinau, ar tai būtinai mano įtaka, bet tai labai svarbu. Norime, kad visi žaidėjai visada būtų susijungę vienas su kitu – ir kai blogai, ir kai gerai. Ypač, kai blogai. Jeigu kažkas atsitinka blogo, noriu, kad greitai sueitume į krūvą, išsiryškintume ir išsiaiškintume, kaip padaryti geriau, kad nenueitume kiekvienas kalbėtis sau ir su savo dievais. Turime semtis jėgų ir stiprybės, išsispręsti viską kartu. Prie to paties galime priskirti ir palaikymą nuo suoliuko.
– Vienas žmogus man prieš dvi savaites citavo jus: „Duokite gerą aukštaūgį ir aš laimėsiu LKL“. Ar tai teisybė? Ar išties tikite, kad serijoje „Rytas“ galėtų įveikti „Žalgirį“?
– Aukštaūgį, įžaidėją ir dar vieną žaidėją (juokiasi). Kodėl gi ne, kodėl negalima? Žinoma, finansai gal lemia nemažai, bet kartais dvigubai didesnis biudžetas neduoda dvigubai geresnio žaidimo. Manau, kad tai visi suprantame. Yra daug kitų dalykų. Jei susikomplektuoji komandą labai teisingai, kad ir už pusantro milijono eurų, tu gali žaisti beveik su visais varžovais Europoje. Galbūt ne su pačiais turtingiausiais, kurių biudžetai siekia 40 ar 50 milijonų. Bet tai yra įmanoma.
Jei teisingai sukomplektuoji sudėtį ir teisingai sumodeliuoji žaidimą, esi motyvuotas, o tu visada esi motyvuotas žaisdamas prieš „Žalgirį“ ar kitus Eurolygos klubus, viskas yra įmanoma.
Tokia mūsų yra vizija. Tokie yra tikslai. To mes ir sieksime.
– Tai ar esate patenkintas šiuometine komandos komplektacija, kaip vertinate vasaros darbus?
– Manau, kad ne 100 proc. pavyko, bet pavyko neblogai. Mes pasistiprinome priekinę liniją, ar bus daugiau pasikeitimų – mums dar padiktuos kai kurios sąlygos. Kol kas esu patekintas, nes esame susikomplektavę pakankamai gerai. Turime žaidėjus, kurie yra kovingi, darbštūs ir smagu su jais dirbti.
Net jei kažkas nepavyksta, tu supranti, kad jie atiduoda visą širdį.
– Ko tikitės iš Maurice‘o Ndouro?
– Tai talentingas ir labai patyręs krepšininkas, kuris yra matęs aukščiausio lygio krepšinio. Mobilus žmogus, kuris gali suklijuoti mūsų gynybą, nes ten matau daugiausiai vietos tobulėjimui. Jis gali pakelti kokybę ne tik gynyboje, bet ir puolime.
– Kokios sportinės formos atvyksta žaidėjas?
– Tikriausiai kaip ir dauguma krepšininkų, jis pastarąjį pusmetį sportavo individualiai. Mums reikės įvertinti jo sportinę formą. Faktas, kad jis pastarąjį pusmetį nejuto komandinio sporto, tad įsivažiavimas gali kažkiek užtrukti.
– Artėja pirmoji dvikova su „Žalgiriu“. Kokį įspūdį palieka varžovai?
– Manau, kad man palieka tokį patį įspūdį, kaip ir visiems kitiems. Žaidimas sparčiai gerėja, atsiranda tikėjimas puolime ir gynyboje. Ir naujomis sistemomis, kurios pradžioje daug kam kėlė abejonių. Matyti, kad dirbama kryptingai, atsiranda solidumas ir žaidime, ir visame kame. Puolime labai aštrūs veiksmai, žaidžiama labai drąsiai, žaidėjai iš tikrųjų atsiskleidžia, o gynyboje viskas po truputį kasdien susiriša. Kiekvienose rungtynėse matyti vis kietesnė gynyba.
– Ar „Žalgirio“ stiprybė ta, kad žaidėjai sveiki, o branduolys susižaidęs? Kiek svarbūs šitie momentai sezono starte?
– Nėra abejonių, kad šioje stadijoje sveikos komandos turi pranašumus. Komandos, kurios gali išvengti traumų ar COVID-19 teigiamų rezultatų. Jos gali treniruotis pilnu tempu, jos turi pranašumą, to nepaneigsi. Bet kaip sakau, tai matyti ne tik tai. „Žalgiryje“ matyti žaidimas, kokybė, susižaidimas. Jis kasdien vis gerėja.
– „Žalgiris“ patraukė NBA metodikų keliu, Šarūną Jasikevičių pakeitęs Martinu Schilleriu. Kokius didžiausius skirtumus matote?
– Negalėčiau pakomentuoti apie metodiką, nes nedalyvauju treniruotėse ir nekalbėjau su jų žaidėjais. Matyti kitoks trenerio bendravimo būdas, panašu, kad jis gali veikti. Tai rodo, jog iš žaidėjų galima išspausti rezultatą bendraujant ir kitaip.
– Čempionų lyga prieš sezono startą pakeitė formatą. Dėl COVID-19 – viskas aišku, bet iš sportinės pusės, ar nebuvo apmaudu?
– Iš tikrųjų norisi žaisti prieš kuo stipresnius varžovus, nes tuomet krepšinis yra gražesnis, tobulėti galima kuo greičiau – tiek žaidėjams, tiek treneriams. Perskirsčius grupes galbūt kažkas pasidarė lengviau, bet galbūt ir sunkiau. Dabar reikia laimėt iškart, reikia laimėti visas rungtynes namuose, kad patektum į kitą etapą ir pratęstum sezoną. Jei per šešerias rungtynes nepadarysi savo darbo teisingai, gali nebeturėti tarptautinio turnyro. Iš tos pusės viskas pasunkėjo. Ypač toms komandoms, kurios šiuo metu nėra pasiekusios aukšto lygio susižaidimo, nėra pilnai susikomplektavusios ar turi traumuotų žaidėjų. Mums tai situacija, kur reikia greitai atrasti žaidėjus ir žaidimą, nes startuojame jau labai greitai.
– Kas labiausiai keičiasi darbo procese prie COVID-19?
– Yra šiokia tokia nežinomybė, kaip tęsis sezonas. Mes stengiamės, kalbamės su žaidėjais, kad būtume kuo saugesni, kad nesukeltume sau papildomos rizikos, saugotume tiek save, tiek komandos draugus. Manau, kad tokia disciplina yra labai svarbi šiuo sunkiu laikotarpiu.
– Ar nėra nerimo dirbti tokiomis sąlygomis?
– Žinoma, yra rizika, bet ji turi būti pasverta. Nenorėtume, kad gyvenimas sustotų. Visi suprantame, kokia dabar yra situacija. Blogai būtų užsikrėsti, bet blogai būtų ir nedirbti, neiti į darbą ar negalėti eiti sportuoti. Turi būti balansas, mes jo ieškome. Kasdien keičiasi įsakymai, rekomendacijos. Reikia būti protingiems ir atsakingiems.
– Kokio palaikymo tikitės sekmadienį?
– Įspūdingo! Tokio, kokį leidžia įstatymai. Reikia saugotis, žinoma, reikia imtis visų saugumo priemonių, bet man, kaip krepšinio mylėtojui, labai smagu, jog krepšinis gali vykti prie žiūrovų. Žinoma, reikia būti protingiems ir atsakingiems.
