„Už ką?! Kodėl?!“ – išpūtęs akis šaukė Šaras, kai teisėjai ketvirtojo kėlinio pabaigoje dalijo pražangas Brandonui Daviesui bei Vasilije Micičiui, serbą nubaudę dar ir nesportine.
Tačiau ne teisėjai tą vakarą buvo didžiausia „Žalgirio“ problema. Žaliai baltiems velniškai nekrito už baudos aikštelės ribų.
Žalgiriečiai bandė gelbėtis savo dydžiu ir atletiškumu, tačiau „Lietuvos ryto“ snaiperiai atsvėrė tą centimetrų ir kilogramų skirtumą taikliais šūviais.
Šiandien, kas yra labiausiai patenkinta, tai LKL. Ji norėjo šito finalo. Tas aiškiai matėsi pusfinalio serijoje.
Pastarąjį kartą „Lietuvos rytas“ LKL finale buvo nukovęs „Žalgirį“ 2011-aisiais. Tad tokios pergalės – retas reiškinys vilniečių stovykloje. Reti buvo ir tokie tikslūs Beno Madgeno bei Chriso Kramerio šūviai iš distancijos, nuo kurių „Žalgiris“ buvo atpratęs. Bet būtent jie antrosiose LKL superfinalo serijos rungtynėse galiausiai privertė Lietuvos čempionus kapituliuoti.
Intriga grįžta – serijos iki 4 pergalių rezultatas 1-1.
„Reikia pasveikinti „Lietuvos rytą“. Galvoju, laimėjo komanda, kuri labiau norėjo laimėti. Jie kovėsi atsidavę, kabinosi į atlapus, ėjo iš paskutiniųjų. Mes neatsakėme į fizinį kontaktą, neturėjome tokio noro. Visur vėlavome. Nesuprantu, kaip pirmoje pusėje atsilikome tik 6 taškais. Žinant mūsų žaidimą po finalo ketverto Belgrade, manęs pralaimėjimas nestebina. Neturėtų stebinti ir kitų. 1-1 ir vėl viskas prasideda iš naujo“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Š.Jasikevičius.
– Treneri, kaip vertinate teisėjų darbą, dėl kurio turėjote tiek daug pastabų?
– Toks patyręs žurnalistas (klausimą uždavė komentatorius Vaidas Čeponis) ir patį pirmą klausimą...
Kiekvienas 50 ant 50 švilpukas buvo neaiškus. Galvoju, buvo labai daug detalių, kurios galėjo pasverti rungtynes į kitas puses. Pavyzdžiui, pirmame kėlinyje dvi greitos baudos Jankūnui, kurios labai neaiškios.
Dar epizodai su Girdžiūnu, Echodu...
Traktavimas buvo toks. Šiandien, kas yra labiausiai patenkinta, tai LKL. Ji norėjo šito finalo. Tas aiškiai matėsi pusfinalio serijoje. Ne iš gero gyvenimo tą sakome. Bet nesakyti neįmanoma.
Pabrėšiu vėl – labai svarbus švilpukas neštas Mavrokefalidžio ir Kevino bauda. Echodas, mūsų manymu, mynė ant linijos. Ir iškart treneriui techninė.
Ji pelnyta, nes vis tiek buvo peržengtos ribos. Bet visi tie švilpukai gali pakreipti rungtynes. Lyga norėjo šito finalo ir lygai faina.
Mes žiūrime iš savo pusės. Aš, kaip vyr. treneris, suprantu, kad už mūsų nugaros yra daug fanų ir jie laukia pasiaiškinimo. Tai prie to prisidėjo, bet nereikia bėgti nuo fakto, kad neužvedžiau komandos kaip Rimas. Jie norėjo labiau.
O krepšinyje daugiausiai laimi ta komanda, kuri nori labiau.
– Nebijote LKL baudos?
– Aš gausiu baudą – žinau, na ir kas iš to?
Supyks žmona, bet nešnekėti apie tai irgi yra... Žinome, kad ilgesnė serija maloniau visiems. Bet neatlikome savo darbo. Čia irgi yra faktas. Vilniečiai žaidė tikrai užsivedę ir nusipelnė laimėti.
– Ką daryti, kad situacija iki ketvirtadienio pasikeistų žaidimo prasme?
– Ką pasakiau – eiti daugiau kovoti. Krepšinis yra antraeilis dalykas. Taktikos, ne taktikos... „Lietuvos rytas“ Kaune žaidė su dviem deriniais, o šiandien – su vienu, kuriuo žaidė sezono pradžioje. Kevinas tą derinį žino... Net jau nerodom to derinio, bet kažkodėl visąlaik jų žaidėjai priekyje.
Ne deriniai žaidžia, ne taktikos, o atsidavimas ir širdis.
– „Žalgiris“ didžiąją dalį taškų susirinko iš baudos aikštelės. Gal „Lietuvos rytas“ kitaip gynėsi prie perimetro?
– Negalvoju. Vėl tos pačios problemos. Labai blogi sprendimai, labai daug broko. To, kokio net nematote. Išeini iš minutės pertraukėlės su deriniu ir mes net ne ten stovime. Bet viskas sueina. Mes į visus ketvirčius eidavome turėdami 3-4 minutes ir turėdavome po tris likusias baudas. Tai akivaizdžiai rodo mūsų agresyvumo stoką. Pirmame kėlinyje mums įmetė keturis dvitaškius su bauda. 5 atkovoti kamuoliai puolime prieš „Žalgirio“ du, nors Eurolygoje buvome vieni vedančiųjų.
Bet po Belgrado reikia suprasti, kad mes tapome, kaip jums sakiau, viskas čia sugrįžta prie to. Esu tikrai jaunas treneris, bet esu daug ką praėjęs, daug ką matęs. Viskas man labai aišku. Nereikia čia būti labai protingu.
– Tiek pirmoje dvikovoje „Lietuvos rytas“ pranoko jus pagal atkovotus kamuolius, tiek šiandien. Tai energijos stoka?
– Galvoju, kad taip. Kai pagalvoji, kas mus baudė pirmose rungtynėse su atkovotais kamuoliais, tai Krameris ir Giedraitis. Giedraitis atkovojo 4, o jų galėjo būti 7.
– Artūras Milaknis šiandien buvo visiškai išjungtas. Ką su juo padarė „Lietuvos ryto“ gynyba?
– Padarė kai kuriuos sprendimus ir Artūro Milaknio treneris, nes taip ginantis nebuvo galima jo ilgai laikyti aikštėje. Treneris jį irgi išėmė iš rungtynių.
Bet kaip paskui matėme, buvo tų metimų, bet Artūras žino mano situaciją. Aš juo labai pasitikiu. Bet kai jis labai blogai ginasi, tai jis ir blogai puola. Krepšinis prasideda nuo gynybos. Turi gerai gintis, kad gerai pultum.
– Mavrokefalidis toks geras ar šiandien jam sekėsi?
– Mavro mano draugelis, tai sakysiu, kad jis toks geras. Mes jį šiandien padarėme dar geresniu.
– Kiek stebino Kramerio metimai iš distancijos ir ar buvo galima sukontroliuoti Madgeno metimus po driblingo?
– Kramerio metimus mes akivaizdžiai rizikuojame, o Madgeno mes nerizikuojame. Jei Madgenas sugeba padaryti du plius vienas greitame puolime, kai mes turime vieną komandinę baudą, aš negaliu prisiimti atsakomybės. Už Kramerį galiu prisiimti.
– Udriho trauma rimta?
– Negaliu atsakyti. Gavo tiesiai į akį. Sako, nelabai gali atmerkti akies.
