Klaipėdos „Neptūno“ stovykloje – susimąstymo ir artėjančių permainų nuotaikos.
Aštuonerius metus iš eilės Lietuvos krepšinio lygos pusfinalyje žaidusi uostamiesčio ekipa dėl COVID-19 pandemijos finansinį diržą praėjusią vasarą nuo 1,5 mln. eurų suveržė trečdaliu ir subūrė ilgalaikį projektą, kurio branduolys žaidėjų ir vyriausiasis treneris Tomas Gaidamavičius su klubu susaistyti 2-3 metų trukmės kontraktais.
Traumų banga – ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui buvo iškritę net 9 „Neptūno“ žaidėjai, koronaviruso židiniai, kurie sezono metu ekipoje įsiplieskė ir treniruotes stabdė dukart, bei keli nepasiteisinę ėjimai žaidėjų rinkoje gerokai kirto per „Neptūno“ rezultatus.
Nors Karaliaus Mindaugo taurėje per vargus pavyko prasibrauti į finalo ketvertą, tačiau FIBA Čempionų lygos atrankos barjero klaipėdiečiai peršokti neįstengė, o LKL pirmenybėse šiuo metu su 8 pergalėmis ir 17 pralaimėjimų žengia vos 8-oje vietoje.
Akivaizdu, jog lūkesčiai buvo didesni, net jei žaidėjų algoms skirtas pinigų kapšas Lietuvoje yra vos 6-7 vietoje – apie 350 tūkst. eurų.
Dabar Tomo Gaidamavičiaus kariauna turi rūpintis kaip įšokti į atkrintamųjų traukinį, o ne pakartoti pastarųjų aštuonerių metų solidų rezultatą.
„Dabar esame psichologiškai sulūžę, – 15min kalbėjo Klaipėdos „Neptūno“ valdybos pirmininkas Sigitas Ambrazevičius, reiškęs pasitikėjimą klubo sporto direktoriumi Dainiumi Vaiteliu ir treneriu T.Gaidamavičiumi. – Sunku suprasti, kodėl žaidėjai daro taip, kaip jie daro. Žinoma, visuomenei, krepšinio specialistams ir sirgaliams lengviausia visada apkaltinti trenerį ir klubo vadovybę, bet aš matau ir žinau kaip dirba Tomas Gaidamavičius. Jis reiklus, bet trūksta išpildymo ir trūksta žaidėjų. Noriu pabrėžti, kad mes treneriu tikime ir pasitikime, nes matome procesą, kaip vyksta treniruotės ir kas jose yra dėstoma. Šįmet mums nesiseka kaip niekada. Turime krūvą jaunų stiprių žaidėjų, bet jie byra.“
„Neptūno“ laivo apsauginės plokštės antroje sezono dalyje trūkinėti ėmė labai stipriai.
Skaičiuojant ir dvi nesėkmes Panevėžyje per KMT finalo ketvertą, klaipėdiečiai fiksuoja jau septynis pralaimėjimus iš eilės, tarp kurių – ir keletas brutalių varžovų smūgių.
40 taškų Utenos „Juventus“ pažeminimas, 31 taško Antano Sireikos vyrų antausis, 21 taško Vilniaus „Ryto“ sutriuškinimas.
Prieš Prienų „CBet“ – iššvaistytas 23 taškų pranašumas.
„Be savigarbos, atsiprašant, minkštučiai žaidėjai. Aš šito tikrai nesuprantu ir negaliu suprasti. Todėl bus pokyčių. Rungtynės su Utenoje ir Šiauliuose yra visiškai nepateisinamos. Tai yra visiška gėda, taip elgtis negalima“, – 15min sakė S.Ambrazevičius.
Labiausiai „Neptūnas“ stringa puldamas – 76,5 pelnomų taškų vidurkis yra vos devintas lygoje, kaip ir tritaškių pataikymas – tikslą vidutiniškai pasiekia 33,2 proc. mestų tolimų metimų.
Pastarasis rodiklis ardo visą Klaipėdos komandos viziją. Mėlynai balti negali užkurti planuoto Žygimanto Janavičiaus ir Beno Griciūno „du prieš du“ žaidimo, kai kitų žaidėjų tolimi ginklai yra atšipę, o varžovai spaudžiasi baudos aikštelėje.
Bet ne viskas yra blogai „Neptūno“ organizacijoje. Moterų komanda nužygiavo iki pat LMKL finalo, kurio serijos atidarymo rugtynėse išrašė sensacingą pirmąjį pralaimėjimą favoritėms Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ krepšininkėms.
Dublerių komanda buvo per žingsnį nuo NKL finalo ketverto, nors jos kelyje pasitaikė stiprūs Palangos „Kuršių“ ir Šakių „Vyčio“ klubai.
Tinklalapyje 15min – interviu su „Neptūno“ valdybos pirmininku Sigitu Ambrazevičiumi apie liūdesį ir džiaugsmą Klaipėdos krepšinyje, artėjančius pokyčius, klubo direktoriaus Viliaus Sukono išėjimą bei naujo vadovo paieškas, pasitikėjimą treneriais ir vadovybe bei kovingumo trūkumą žaidėjų gretose.
– Sigitai, praėjo metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios, kuri trečdaliu nukirpo „Neptūno“ biudžetą. Kaip per šį laiką pasikeitė finansinė situacija klube, kokios dabar yra skolos?
– Praėjusio birželio pabaigoje turėjome apie 850 tūkst. eurų skolų naštą. Tai yra užfiksuota balanso eilutėje atliktame audite. Šįmet netekome apie 400 tūkst. pajamų, bet įsiskolinimus sezono pabaigoje norėtume sumažinti iki 650 tūkst.
Žaidėjų traumos ir kai kurių krepšininkų nepateisinti lūkesčiai gali neleisti mums pasiekti norimo tikslo, bet mes bandysime.
– Kokios priežastys lėmė, jog prieš dvi savaites po trejų metų praleistų klube „Neptūną“ paliko direktoriaus pareigas ėjęs Vilius Sukonas?
– Vilius tiesiog pavargo nuo emocinio fono ir pastovaus nepritekliaus. Kažkam atrodo, kad tai yra lengvas darbas, bet iš tikrųjų taip nėra. Tu esi pastoviame psichologiniame spaudime. Žmogus tiesiog pavargo nuo šio darbo, jis nori kažką pakeisti savo gyvenime.
Prašėme pasilikti, bet jis nenorėjo dirbti darbo, kuris jam tapo nebemielas.
– Kaip įvertintumėte trejų metų V.Sukono darbą klube, ką jam pavyko ir ko nepavyko nuveikti?
– Labai gerai. Jis maksimaliai sąžiningai ir, mano nuomone, gerai atstovavo klubo interesus. Ne visiems tai patiko, nes jis buvo reiklus. Jis reikalavo nudirbti darbą, stengėsi taupyti lėšas, kiek tai buvo įmanoma. Klube dirbančių žmonių nuomonė apie jį yra tik gera. Jie prašė jo pasilikti. Vadinasi, tai nėra be reikalo. Darbuotojai matė, kad Vilius šioje veikloje save įrodė ne žodžiais, o darbais.
– Kaip klostosi naujojo direktoriaus paieškos, kada žadate jį pristatyti visuomenei?
– Pirmiausia norime išsispręsti sau svarbius klausimus dėl ateities klubo finansavimo. Gairės jau daugmaž braižosi, o tuomet – arba Vilius sugrįš į darbą, jei sutiks, arba turėsime naują vadovą.
Mes neatmetame varianto, jog gali grįžti ir V.Sukonas. Mes dabar jį laikinai išleidome „atostogų“, gal vėliau jis norės sugrįžti. Visas darbas yra padarytas, niekur nenuskubėsi, o jei nepavyks susigrąžinti Viliaus, tuomet ieškosime naujo vadovo.
Bet tai tikrai nebus žmogus iš krepšinio pasaulio. Krepšinio klubas yra kaip įmonė, kurią reikia mokėti valdyti, reikia būti finansiškai ir buhalteriškai išprususiam, turėti vadovavimo ir vadybinių gebėjimų, o ne tik suprasti krepšinį. Tam yra sporto direktorius, kuris supranta krepšinį. Čia reikia valdyti procesus.
Bet prieš išsprendžiant direktoriaus klausimą mes norime žinoti kokie būsime ateityje ir kaip turėsime gyventi toliau. Mes turime žinoti, ką galime pasiūlyti būsimam vadovui bei ko iš jo galime reikalauti. Iki tol turime išsispręsti tam tikrus dalykus, tarp kurių – užsitvirtinti ateities finansavimo modelį, kad tai būtų tvaru.
– Ar yra galimybių, jog direktoriaus pozicijoje liktų dabar laikinai pareigas perėmęs Dainius Vaitelis?
– Dainius pats sakė, kad vadovą gali pavaduoti tik laikinai, kol jis nėra surastas. Jam mielas darbas yra dirbti su krepšininkais, o mes esame patenkinti jo darbu. Ir jis, ir mes jį toliau matome sporto vadovo vaidmenyje. Dainius turi daug atsakomybių – rūpinasi pagrindine „Neptūno“ komanda, dubleriais, kurie yra lyg jo kūdikis, sukurtas ir tinkamai sudėliotas. Jis dar prižiūri ir moterų komandą, stipriai dirba ir su RKL komanda bei Vlado Knašiaus krepšinio mokykla. Dainius turi labai svarbių pareigų, kurios yra svarbios sportinėje veikloje. Aš jo darbą vertinu gerai ir visiškai juo pasitikiu.
– Prabėgo Karaliaus Mindaugo taurė, o LKL čempionatas tuoj pasitiks ketvirtąjį ratą. Kaip vertinate „Neptūno“ rezultatus ir žaidimą iki šio sezono taško?
– Jei būtume kalbėję apie žaidimą iki KMT, tuomet būčiau vertinęs neblogai. Buvo daug aplinkybių, kurios mums neleido pasirodyti geriau.
Dabar esame psichologiškai sulūžę. Sunku suprasti, kodėl žaidėjai daro taip, kaip jie daro. Žinoma, visuomenei, krepšinio specialistams ir sirgaliams lengviausia visada apkaltinti trenerį ir klubo vadovybę, bet aš matau ir žinau kaip dirba Tomas Gaidamavičius. Jis reiklus, bet trūksta išpildymo ir trūksta žaidėjų.
Šįmet mums nesiseka kaip niekada. Turime krūvą jaunų stiprių žaidėjų, bet jie byra.
– Žaidėjai byra dėl traumų ar viruso, ar byra psichologiškai?
– Traumų turėjome ir turime labai daug, sunku net suskaičiuoti. Jei pradėtume nuo starto, tai Jogis (Matas Jogėla) atvažiavo su trauma, sezono starte jo nebuvo. Jis po truputį įsivažiavo. Beniui (Benui Griciūnui) buvo trūkusi blauzda. Žygimantui Janavičiui gal trečiose rungtynėse lygioje vietoje buvo nutrūkęs kojos nykščio raištis. Kažkaip susidūrė pirštai ir iškrito dviem mėnesiams.
Tuo metu atrodė, kad galime ir tą patį „Lietkabelį“ nugalėti, kuris yra vienas iš LKL favoritų. Netekome pagrindinio įžaidėjo, likome su vienu Tadu Pažėra, kuris nėra tikras atakų organizatorius. Be to, jam vėliau lūžo pėdos kaulas.
Toliau – Evaldas Šaulys, Aidas Einkis ir Martynas Mažeika turėjo problemų su nugaromis. Marčius po traumos sugrįžo nebe toks, koks buvo iki traumos. Klaidui Metrikiui irgi atsinaujino nugaros problemos, kurios jį kankino, kai jis buvo dar 15-metis ir nežaidė dubleriuose.
Atvyko Darrinas Dorsey, pažaidė dvejas rungtynes ir plyšo blauzdos raumuo, panašiai kaip ir B.Griciūnui buvo. Gavo krūvio ir įvyko mažas plyšimas. Vaistai suleisti ir turėtų greitai pradėti žaisti.
– Ar tokios traumų gausos nesiejate su prastu fiziniu pasiruošimu, ar tai – tiesiog nelaimingi atsitikimai?
– Įsiklausęs ir įsigilinęs kaip buvo sportuojama anksčiau ir kaip yra sportuojama dabar, nė vienas žaidėjas neleis man pameluoti, kad fizinis pasiruošimas „Neptūne“ yra kaip niekada geras. Galiu pasakyti ir pats, nes asmeniškai sportuoju su tuo treneriu. Gyvenime taip nesu jautęsis, kaip jaučiuosi dabar, nors ir senstu.
– Žaidimas neatitinka prieš sezoną keltų lūkesčių, net jei biudžetas buvo sumažintas trečdaliu. Ar bus pokyčių?
– Pokyčių bus, bet jų bus žaidėjų sektoriuje. Noriu pabrėžti, kad mes treneriu tikime ir pasitikime, nes matome procesą, kaip vyksta treniruotės ir kas jose yra dėstoma. Nė vienas žaidėjas nesugeba paaiškinti, kodėl jie taip sulūžta. Sezono starte turėjome tikrai gerų rungtynių, bet dabar tikrai turime problemų.
Mes neturime metikų. Neturime Aido Einikio, Klaidas Metrikis NKL buvo geras snaiperis, bet dabar nepataiko. Neturime antro įžaidėjo, o Žygis nėra metikas. Prieš mus visi spaudžiasi, o mes visiškai nepataikome.
Aplinkybės prieš mus atsisuka tiesiog fatališkai. Kai mes esame geroje sportinėje formoje, suserga priešininkai, o kai mes grįžtame po COVID-19, neturime nė treniruotės ir tiesiai einame žaisti, vėl pralaimime.
Turėjome tikrai gerų rungtynių – tiek su „Lietkabeliu“, tiek su „Juventus“ ar „Žalgiriu“ KMT pusfinalyje. Tai parodo, kad galime žaisti. Bet kai žaidėjai neįvykdo to, ko prašo treneris... Prašoma bėgti į dešinę, o bėga į kairę, turi užbaigti derinį metimu, o atlieka perdavimą.
Kad ir tos rungtynės su Vilniaus „Rytu“. Ne „Rytas“ jas laimėjo, o mes pralaimėjome. Mes padarėme net 26 klaidas, o iš to gavome 40 taškų. Ir dar nieko puolime neįmetėme. Mačiau tas rungtynes gyvai. Mes galime pradėti gintis tik nuo pirmo kėlinio 7 minutės. Bet tuomet – vėl vienas ar kitas neteisingas sprendimas ir išsimušame iš vėžių. Grįžtame į rungtynes, bet kažkas nesusigina ir viskas – mes dingstame.
Be savigarbos, atsiprašant, minkštučiai žaidėjai. Aš šito tikrai nesuprantu ir negaliu suprasti. Todėl bus pokyčių. Kažkas sėdės ant suolo ir turės įrodyti, kad nori žaisti.
Mes turėjome kelias tikrai tragiškas rungtynes. Pralaimėjome prieš Prienus. Žaidėme komandiškai, du kėlinius buvo viskas gerai, jie pakeitė gynybos taktiką, ėmė spaustis po krepšiu, o mes pradėjome nebepataikyti. Tuomet nusėdo baterijos, nes per 7 dienas žaidėme trečias rungtynes, o Prienams tai buvo pirmas mačas po 8 dienų poilsio. Tas jautėsi.
Rungtynės su „Juventus“ (pralaimėta 58:98) ir su „Šiauliais“ (pralaimėta 68:99) yra visiškai nepateisinamos. Tai yra visiška gėda, taip elgtis negalima.
– Skamba, kad esate labai arti komandos ir dalyvaujate visame treniruočių ir rungtynių procese.
– Aš žiūriu rungtynes. Turiu džiaugsmą ir didžiulę privilegiją gyvai stebėti krepšinį, ko visiems labai trūksta. Tai didžiulis malonumas, nors momentais labai stipriai nuvilia. Bet tai yra emocija. Gera ar bloga ji, bet emocija. Nesu specialistas, bet krepšinį pradedu matyti kitomis akimis, o kai kas tas akis bado.
Kartais treneriai man padeda, sako pažiūrėti ten ir ten, tuomet pastebiu įvairius dalykus.
Metame iš po krepšio – nepataikome, metame laisvą tritaškį – vėl nepataikome. Treniruotėse tikriausiai esame vieni stipriausių žaidėjų Lietuvoje. Bet tik treniruotėse. Labai pasigendu sportinio pykčio ir kovotojų mentaliteto.
Bet negaliu sakyti, kad mūsų organizacijoje viskas yra blogai, turime ir daug džiaugsmų.
Dubleriai buvo nurašyti, kad nesukovos su Palanga, bet ją įveikė ir dar gerai sužaidė su Šakių „Vyčiu“ (seriją pralaimėta rezultatu 2-3 – aut. past.). Mes galėjome juos nugalėti ketvirtose serijos rungtynėse (pralaimėjo 54:63 – aut. past.), bet jaunimas neatlaikė įtampėlės. „Vytis“ sunkiai puolė, prastai pataikė, bet mes visiškai nepataikėme. Mes penkerių rungtynių serijoje pralaimėjome NKL favoritams. Su Rolandu Skaisgyriu buvome susilažinę iš butelio dėl geros kovos. Pralaimėjau, dabar gausis vasarą per „3x3“ turnyrą tą butelį suvartoti (šypteli).
Rolandas padėkojo už gerą, nes ji buvo tikrai gera ir graži. Trys dublerių žaidėjai rungtyniavo ant vaistų. Vienam kirkšnis užsidegusi, kitas pėdos priminti negalėjo, trečias žaidė su nuskausminta koja. Jauni žaidėjai yra kovotojai, o to pasigendu pirmoje komandoje.
Kitas dalykas, kuris džiugina – moterų komandos žaidimas. Mūsų „Neptūno“ mergaitės pirmadienį LMKL finalo pirmose serijos rungtynėse įveikė Vilniaus „Kibirkštį-MRU“. Žaidžia septynios žaidėjos, jų žaidimo lygis tik kyla.
– Praėjusią vasarą „Neptūnas“ skelbė apie ilgalaikį projektą, buvo sudaryti 2-3 metų kontraktai su treneriu ir žaidėjų branduoliu. Ar nemanote, kad tai klubui gali tapti kilpa po kaklu, ar išlieka tikėjimas šiuo projektu?
– Gausime daryti korekcijas, jei kažkas ir toliau nepradės žaisti. Mes turime kūnus ir gerus įgūdžius, bet neturime charakterio, nerodome aistros ir dvasios žaidimui. Aš to labai stipriai pasigendu.
– Ko reikia, jog „Neptūno“ laivas pajudėtų iš šio juodo ruožo?
– Pokyčiai ir sugrįžtantys žaidėjai. Jogis sugrįžo po dviejų savaičių nebuvimo, tai jau yra pliusas. Reikia Dorsey sugrįžimo, reikia kad ir Mineikis susitvarkytų sveikatą, Sidarevičius pasijungtų. Kai turėsime suolą ir galėsime laisvai rotuoti, viskas bus gerai. Dabar buvo momentų, kai neturėjome net keitimų. Treneris kažkiek keis taktiką, o kas iš žaidėjų nepasiteisins lūkesčių, sėdės ant suolo. Ir viskas.
– Iki reguliaraus LKL sezono pabaigos liko 11 mačų, kokie yra tikslai ir lūkesčiai likusiai sezono daliai?
– Žemiausia – septinta vieta. O jei žaisime taip, kaip mokame ir galime, tuomet, manau, galime kautis tiek su „Rytu“, tiek su Panevėžiu ar Utena. Nors pagal biudžetą, kaip sako vienos komandos treneris, esame mažučiai. Pagal žaidėjams skirtą biudžetą esame apie 6-7.
