„Chicago Bulls“ piramidės viršūnėje rasite Jerry Reinsdorfo pavardę. Tai 84-erių amerikietis, kurį dabar matote garsiajame dokumentiniame seriale „The Last Dance“.
„Bulls“ kontrolinį akcijų paketą J.Reinsdorfas įsigijo dar 1985-aisiais. Vos po metų, kai NBA naujokų biržoje Čikagos klubas trečiuoju šaukimu pasirinko Michaelą Jordaną.
Ilgiau už J.Reinsdorfą NBA klubą valdo tik vienas savininkas – „Indiana Pacers“ bosas Herbertas Simonas. Pati Čikagos krepšinio komanda susikūrė 1966-aisiais.
J.Reinsdorfas pirko „Bulls“ už 16 milijonų JAV dolerių. 35 metai parodė, kad tai buvo neįtikėtina investicija. Per tą laiką „Bulls“ organizacijos vertė išaugo daugiau nei 180 kartų.
„Forbes“ sudarytame 2019 m. vertingiausių sporto organizacijų sąraše Čikagos klubas buvo įvertintas 2,9 milijardo JAV dolerių ir rikiavosi 19-as. NBA brangiau vertinamos tik trys komandos – „New York Knicks“ (4 mlrd.), „Los Angeles Lakers“ (3,7 mlrd.) ir „Golden State Warriors“ (3,5 mlrd.).
1985-aisiais, kai J.Reinsdorfas tapo klubo šeimininku, „Bulls“ rungtynes stebėjo vid. 6 tūkst. 365 žiūrovai. Tai buvo krepšinio grožio ir palaikymo pamirštas Dievo kampelis ne tik sporto pasaulyje, bet ir pačioje Čikagoje.
M.Jordanas „The Last Dance“ pasakojo, kad pirmaisiais jo karjeros metais Čikagoje jo komandos draugai išgėrinėjo, vartojo narkotikus, o komanda žiniasklaidoje buvo praminta „Keliaujančiu kokaino cirku“.
Bet M.Jordanas pradėjo kapitalinį „Bulls“ įvaizdžio remontą.
Nuo 1987 iki 1999 metų buvo išparduoti visi bilietai į visas „Bulls“ namų rungtynes. „Bulls“ turėjo 8 tūkstančių eilėje užsirašiusių sirgalių sąrašą, kurie norėjo įsigyti sezoninius bilietus.
Kai 1994-aisiais J.Reinsdorfas perkėlė „Bulls“ į naujutėlaitę „United Center“ areną, žmonės išpirko vietas ložėse 8 metams į priekį. Tuomet tai buvo didžiausia arena Amerikoje, dabar talpinanti beveik 21 tūkst. žiūrovų.
2015-aisiais J.Reinsdorfas pirmą kartą atsidūrė „Forbes“ milijardierių sąraše. Beje, tais pačiais metais, kai į sąrašą pateko ir Michaelas Jordanas.
84-erių J.Reinsdorfo turtas vertinamas 1,5 milijardo dolerių. „Forbes“ sudarytame turtingiausių 2020-ųjų pasaulio asmenybių sąraše amerikietis rikiuojamas 1415 vietoje.
Daugiausiai turto jis susikrovė būtent iš sporto komandų valdymo.
Dar prieš įsigydamas „Bulls“, 1981-aisiais J.Reinsdorfas už 19 milijonų pirko kontrolinį „Chicago White Sox“ beisbolo klubo akcijų paketą. Įdomu, kad vėliau į šią komandą jis kvietė Michaelą Jordaną, kai jis metams atitrūko nuo krepšinio.
J.Reinsdorfas pirmaisiais metais smarkiai investavo į beisbolo komandą.
Jis padidino komandos biudžetą, įsigijo gerų žaidėjų, plėtė esmines organizacijos sritis, pavyzdžiui, didindamas skautų skaičių nuo 12 iki 20. Jau po poros metų „White Sox“ turėjo geriausią JAV beisbolo lygos (MLB) pergalių ir pralaimėjimų santykį.
Vis dėlto Jerry gavo etiketę kaip vieno taupiausių vadovų profesionalų sporte.
Pavyzdžiui, kai 2005-aisiais „White Sox“ pirmą kartą nuo 1917 metų laimėjo „World Series“, jo beisbolo komanda pagal atlyginimus buvo tik 13 vietoje 30 klubų turnyre.
Daugelio įsitikinimu, M.Jordanas per savo karjerą buvo finansiškai nuvertintas žaidėjas.
Per 15 metų Čikagoje geriausias visų laikų krepšininkas uždirbo 89 milijonus JAV dolerių. Palyginimui, panašios vertės ketverių metų kontraktą pernai su „Indiana Pacers“ pasirašė Domantas Sabonis. Aišku, įvertinant infliaciją, dabar tai siektų apie 140 milijonų, tačiau tai vis tiek nepalyginamai maži pinigai už geriausią pasaulyje krepšininką.
Beje, didžiąją dalį šių pinigų – beveik 63 milijonus, M.Jordanas uždirbo per du paskutinius karjeros metus, kai jis galiausiai išsikovojo tuomet rekordinį NBA 30 ir 33 milijonų dolerių metinį atlyginimą.
Pats J.Reinsdorfas savo poziciją tuomet argumentavo teigdamas, kad iš verslo pusės negali finansiškai pateisinti 30 milijonų atlyginimo.
J.Reinsdorfas taip pat išgarsėjo kaip vienas šykščiausių savininkų agituodamas už žaidėjams neparankius ir nepelningus kolektyvinius susitarimus. Už tai jis buvo ypač nemėgiamas JAV beisbolo lygos žaidėjų.
Jis yra viešai pasakęs, kad nemėgsta sporto lygų komisarų, pavyzdžiui, ilgamečio NBA komisaro Davido Sterno, nes šis niekada nėra investavęs į profesionalų sportą.
„Jerry yra kietakaktis, kai kalbama apie konfliktą, kovą. Jis susidarė tokį neigiamą įvaizdį prieš visuomenę, bet kaip žmogus jis labai geras. Tačiau kai kalbi su juo akis į akį, iškart matai, kad jis protingiausias ir atkakliausias vyrukas. Bet jis ir vienas linksmiausių bei kilniausių žmonių“, – „New York Times“ dar dešimtajame dešimtmetyje citavo sporto agentą Tomą Reichą, J.Reinsdorfo bičiulį.
Pavyzdžiui, buvęs „White Sox“ žaidėjas, vėliau dirbęs komandos televizijoje, atskleidė, kad sykį J.Reinsdorfas savo darbuotojams užsakė lėktuvą į „White Sox“ finalo rungtynes Hjustone.
Be to, J.Reinsdorfas toliau mokėjo našle likusiai buvusio „White Sox“ darbuotojo žmonai jos vyro atlyginimą, nors šis buvo miręs jau šešerius metus.
J.Reinsdorfas taip pat visada smarkiai palaikė mažumas ir stengėsi į atsilaisvinusias darbo pozicijas samdyti mažumų atstovus.
Pats J.Reinsdorfas gimė 1936-aisiais Brukline, žydų šeimoje. Jo tėtis buvo siuvimo mašinų pardavėjas.
Įgijęs menų ir mokslo bakalaurą Džordžo Vašingtono universitete, jis 1957-aisiais persikėlė į Čikagą ir baigė teisės mokyklą.
Pirmaisiais metais J.Reinsdorfas dirbo teisininku, turto vertintoju. Jis taip pat buvo kvalifikuotas buhalteris.
Pirmuosius turtus jis susikrovė pasinaudodamas JAV aukščiausiojo teismo sprendimu, kuris suteikė palankias sąlygas užsidirbti iš nekilnojamojo turto verslo.
Pritraukęs šimtamilijoninių investicijų nekilnojamojo turto įmonėje „Balcor“, 1982-aisiais jis pardavė kompaniją „American Express“ už 102 milijonus ir dar keletą metų ėjo prezidento pareigas.
Tada jis pradėjo investuoti į sporto komandas, 2009-aisiais turėjo ketinimų įsigyti ir ledo ritulio klubą „Phoenix Coyotes“.
Dabar jam priklauso 19 proc. „White Sox“ akcijų ir 40 proc. „Chicago Bulls“ akcijų paketas.
J.Reinsdorfas nuo dešimtojo dešimtmečio laikomas vienu įtakingiausių savininkų profesionalų sporto pasaulyje. NBA jis smarkiai prisidėjo prie algų kepurės ir pajamų paskirstymo projektų. Už savo indėlį 2016-aisiais jis buvo išrinktas į NBA Šlovės muziejų.
Jis vis dar išlieka viršiausias „Chicago Bulls“ organizacijoje, bet 84-erių amerikietis dabar pasyviau užsiima krepšinio veikla. Krepšinio klubo valdyme jis suteikė daugiau galių vienam iš keturių sūnų Michaelui Reinsdorfui.
Įvardijamas kaip vienas klubo savininkų, M.Reinsdorfas dar oficialiai užima klubo prezidento poziciją.
Būtent 52-ejų amerikietis ir inicijavo naujo krepšinio operacijų viceprezidento paiešką bei dvi valandas kalbėjosi su A.Karnišovu dar prieš oficialų darbo pokalbį.
M.Reinsdorfas anksčiau vadovavo žemesnių ledo ritulio ir futbolo divizionų komandoms, kartu su bendraminčiais yra įkūręs konsultacijų įmonę, kuri specializuojasi sporto ir pramogų infrastruktūros JAV srityje.
Bet jau maždaug nuo 2002-ųjų Michaelas yra gan aktyviai įsitraukęs į „Bulls“ veiklą. Nuo 2008-ųjų J.Reinsdorfo sūnus gavo dar daugiau funkcijų, nors tėvas vis dar dega žalią arba raudoną šviesą svarbiausiais klausimais.
Obuolys nuo obels netoli ritasi, tad M.Reinsdorfas perėmė nemažai tėčio vertybių.
„Bulls“ biuras išliko labai konservatyvus – A.Karnišovas yra vos trečias Čikagos klubo vadovas nuo 1985-ųjų, kai prieš tai organizacijai vadovavo garsusis Jerry Krause'as bei Johnas Paxsonas. Ir pirmas žmogus iš išorės – gavęs šį postą ne po darbų Čikagoje. Daugybė vyr. trenerių, kitų pozicijų vadovų prieš tai turėjo vienokių ar kitokių ryšių su „Bulls“.
Be to, „Bulls“ garsėja stabiliomis darbo vietomis ir pavyzdinga kantrybe savo darbuotojams. 15min šaltiniai pasakojo, kad tai vienas saugiausių postų NBA ir Reinsdorfų pasitikėjimas darbuotojais yra viena pagrindinių to priežasčių.
Prie M.Reinsdorfo „Bulls“ biuras taip pat pernelyg neišsiplėtė – liko vienas mažiausių NBA. Tačiau vos tik gavęs tėvo leidimą priimti sprendimus, Michaelas ėmė rūpintis, kaip pagerinti komunikaciją ir komandinį darbą. 15min žiniomis, „Bulls“ vadovybė garsėja senosios mokyklos modeliu, bet visada buvo labai vieninga ir artima.
Kalbama, kad „Bulls“ išliko smarkiai skaičiuojantys atlyginimus – ne tik žaidėjų, bet ir vadovų. Tačiau Čikagos rinka vis tiek suteikia didžiulių finansinių privalumų. Pavyzdžiui, A.Karnišovo alga „Bulls“ organizacijoje turėtų siekti maždaug 1-3 mln. dolerių per metus.
Nepaisant garbaus amžiaus, Jerry Reinsdorfas išlieka aštraus proto. Jis garsėja savo atvirumu, kuris nebūtinai visada išeina į naudą. Michaelas – daug lankstesnis, iškalbingesnis ir komunikabilesnis vadovas. Jis padeda tėvui įveikti kartų skirtumus. Žinomas kaip šeimos žmogus, todėl nedirba aukodamas brangiausią laiką artimiesiems.
Tai dvi gan skirtingos, bet senosios mokyklos vertybes išlaikiusios NBA asmenybės. Jos daugybę metų lieka šešėlyje, bet priima svarbiausius sprendimus vienoje garsiausių sporto organizacijų pasaulyje.
A.Karnišovas jau padarė vieną žygdarbį – iš išorės užsitarnavo šio uždaro elitinio rato pasitikėjimą. Kito žygdarbio lauks visa Čikaga – pagerėjusių „Bulls“ rezultatų krepšinio aikštėje.