Serbų stovykloje buvo tiek džiaugsmo dėl patekimo į finalą, kad ketvirtajame kėlinyje jų gynėjas Nemanja Nedovičius nebematė, kas vyko aikštėje.
„Aš buvau toks laimingas! Nebesupratau, kas vyksta. Nežinau, kaip mes taip laimėjome. Bet dabar reikia švęsti!“ – džiūgavo N.Nedovičius.
Daug laiko švęsti nėra. Taip, serbų kišenėje jau olimpinis sidabras, bet jei ne 2014-ųjų pasaulio čempionato finalo patirtis, A.Džordževičiui nereikėtų drausminti euforijoje paskendusio N.Nedovičiaus.
N.Nedovičius prieš dvejus metus nežaidė Ispanijoje dėl traumos. Tada JAV dominavo net 129:92 – triumfavo 37 taškų skirtumu.
„Tada mes buvome euforijoje. Dabar negalime sau to leisti. Negalime leisti pasikartoti tokiam scenarijui. Esu įsitikinęs, kad finale žaisime taip, kaip žaidėme su Australija“, – po pergalės pusfinalyje tikino Milošas Teodosičius.
Beje, Serbijos čia, Rio, galėjo ir nebūti.
Likimo ironija – pernai Europos čempionate atėmėme iš serbų bilietą į olimpines žaidynes nugalėdami juos pusfinalyje, bet tai Serbija, o ne Lietuva dabar varžysis su JAV dėl olimpinio aukso.
Be to, Serbija A grupėje finišavo tik ketvirtoje vietoje ir buvo nurašyta. Tačiau pergalės prieš kroatus ir australus Aleksandro Džordževičiaus auklėtiniams užaugino sparnus.
„Per turnyrą mūsų žaidimas vis augo. Augo ir pasitikėjimas. Grupės varžybos padėjo mums pasiekti formą ir pasitikėjimą, kokio ir reikia tokioms rungtynėms“, – kalbėjo A.Džordževičius.
Jis pasistengė, kad linksmybės serbų autobuse olimpinio kaimelio link neužsitęstų.
„Noriu, kad kai tik žengs į olimpinį kaimą, vyrai galvotų apie finalą – poilsį ir šeštadienio treniruotę“, – pabrėžė A.Džordževičius.
Nepamiršo Lietuvos
Serbai su amerikiečiais jau apsistumdė grupės varžybose. Tada JAV galingai startavo net 23:5, bet Serbija vėliau atsitiesė ir sumažino skirtumą iki vieno metimo – 91:94.
Bogdanas Bogdanovičius su sirena metė iš toli laisvas, tačiau kamuolys į krepšį neįkrito ir amerikiečiai išvengė pratęsimo.
A.Džordževičius neabejoja, kad JAV dabar bus geriau pasiruošę rungtynėms.
Žinote, tai tėra krepšinis. Aikštė bus ta pati. Kamuolys irgi. Tai mums tiesiog reikia parodyti, ką sugebame.
„Bet tai tik – malonumas, – šyptelėjo A.Džordževičius. – Aš labai norėjau kuo dažniau susitikti su JAV komanda. Tik taip galime augti ir suprasti, ko mums dar trūksta“.
Matydamas Serbiją finale, A.Džordževičius viduje džiaugiasi, kadangi šiose olimpinėse žaidynėse netrūko daug gerų komandų.
Ir jo neįtikino kalbos, kad NBA į Rio atsiuntė tik maždaug trečią pagal pajėgumą JAV rinktinę.
„Labai gerbiu JAV komandą. Be to, tai gali būti vienos stipriausių olimpinių žaidynių. Prancūzija, Lietuva, Kroatija žaidė labai gerai. Australai žaidė neįtikėtiną krepšinį. Argentina dabar turėjo geriausią komandą“, – vardijo A.Džordževičius, tyčia ar netyčia pamiršdamas ispanus.
Prieš 20 metų tuometinės Jugoslavijos rinktinė Atlantos olimpinėse žaidynėse finale nusilenkė JAV 69:95.
Aš krepšinį suvokiu taip: galima žaisti krepšinį ir galima žaisti krepšinį dėl pergalės. Tad mes stengsimės laimėti.
Komandų pajėgumo skirtumas leistų tikėtis tokio rezultato ir šiandien. Bet serbai neturi ko prarasti ir į finalą eina kaip į karą. Kitaip A.Džordževičiaus komandose paprasčiausiai nebūna.
„Dabar reikia perrašyti istoriją. Aš krepšinį suvokiu taip: galima žaisti krepšinį ir galima žaisti krepšinį dėl pergalės. Tad mes stengsimės laimėti, – nedrąsiai, bet aiškiai ištarė A.Džordževičius.
– Negali negerbti JAV rinktinės. Mes juos gerbiame, bet nebijome. Taip, galime pralaimėti 20-30 taškų. Bet žinote, tai tėra krepšinis. Aikštė bus ta pati. Kamuolys irgi. Tai mums tiesiog reikia parodyti, ką sugebame“.
Serbai pažada - 2014-ųjų scenarijus nebepasikartos.
Olimpinių žaidynių finalas – sekmadienį 21 val. 45 min. Lietuvos laiku.
