JAV žiniasklaidos gigantės ESPN žurnalistas Kirkas Goldsberry pristato 5 priežastis, kodėl M.Jordanas būtų geriausias žaidėjas ir šiuolaikiniame krepšinio pasaulyje.
1. Neįtikėtinas atletiškumas
Pradėkime nuo fizinių savybių. Ar Michaelas Jordanas sugebėtų atlaikyti šiuolaikinių atletų jam duodamus išbandymus? Neabejotinai taip.
„Jis yra puikiai sudėtas – 198 cm ūgio ir 86 kilogramų svorio žaidėjas, galintis žaisti atakuojančio gynėjo arba lengvojo krašto puolėjo pozicijose. Jis pasižymi dideliu greičiu, gali 35 metrų atstumą įveikti vos per 4,3 sekundės“, – 1983-aisiais apie M.Jordaną buvo rašoma „New York Times“ laikraštyje.
Visi žinome, kad MJ šuolis yra fantastiškas, bet jo išvystomas greitis aikštelėje irgi yra įspūdingas. Jis gali bėgti kaip Deionas Sandersas (buvęs amerikiečių profesionalus futbolo ir beisbolo žaidėjas). Įsivaizduokite Klay Thompsono dydžio krepšininką su Alleno Iversono judrumu bei Russello Westbrooko greičiu.
M.Jordanas gal nebuvo toks didelis ir stiprus kaip dabar yra LeBronas Jamesas, tačiau „Chicago Bulls“ lyderio privalumai slypėjo elitiniame greityje, sumaišytame su įspūdingu šuoliu.
Kai kurie M.Jordano eros krepšininkai turėtų problemų prisitaikant prie dabartinio krepšinio, bet tikrai ne MJ.
2. Pataikymas
Ar M.Jordano puolimo ginklai veiktų dabartinėje NBA? Tai yra sudėtingiausias klausimas, nes žaidimas nuo 2003-ųjų, kai MJ baigė karjerą, stipriai pasikeitė.
Vidutinio nuotolio metimai, kuriais legendinis „Chicago Bulls“ lyderis triuškino varžovus, dabar yra retai naudojami. Visi mėto tolimus metimus. Ar M.Jordanas prie to prisitaikytų?
Tikrasis Michaelas Jordanas gimė 1963-aisiais metais. Įsivaizduokime, kad hipotetiniame variante modernusis Michaelas Jordanas gimsta 1993-aisiais.
Per šį laikotarpį vaikų krepšinyje ir talentų ugdyme daug kas pasikeitė.
Tikrasis M.Jordanas savo žaidimą projektavo pagal tuometines krepšinio madas. Debiutiniame MJ sezone NBA lygoje ekipos vidutiniškai išmesdavo po 3,1 tritaškio per mačą, šį sezoną komandos vidutiniškai krepšį iš toli atakuoja net po 33,9 karto per susitikimą.
Kiekvienas dabar laimėti norintis gynėjas privalo savo puolimo arsenale turėti gerą tolimą metimą.
Skeptikai galbūt bestų pirštu į MJ karjeros pataikymo procentą – tritaškius jis metė vos 32,7 proc. tikslumu. Tai nebuvo geras efektyvumas tais laikais, tai nebūtų geras efektyvumas ir dabar.
Bet ši statistika yra klaidinanti.
Dauguma aikštelių, kuriuose M.Jordanas mokėsi žaisti krepšinį, net neturėjo tritaškio linijos. Kai gynėjas pataikė ikonišku tapusį pergalingą metimą 1982-ųjų NCAA finale, toje aikštelėje tritaškio linijos irgi nebuvo.
Hipotetiniame scenarijuje M.Jordanas gimsta 1993-aisiais metais bei auga visai kitokioje krepšinio kultūroje, dabar jau paremtoje tritaškiais metimais.
Tiek mokyklos laikų treneriai, tiek strategai universitete stumtų krepšininką lavinti metimą iš tolimos distancijos.
Modernių laikų krepšinio skautai, vertindami krepšininko potencialą atakuojant krepšį, labiau kreipia dėmesį į baudų pataikymą, nei tritaškių procentą. Priklausomai nuo išmestų metimo kiekio, įprastai baudų metimų pataikymas leidžia tiksliau nuspėti ateitį.
M.Jordano karjeros baudų tikslumas siekia 84 proc., o tai yra nuostabus rezultatas.
Kas dar svarbiau, MJ buvo savo eros geriausias vidutinio nuotolio metikas, jei sujungtume metimo susikūrimą, dažnumą bei efektyvumą.
„Chicago Bulls“ lyderio taiklumas nuo baudų metimo linijos bei žudantis ginklas iš vidutinio nuotolio, leidžia tikėti, jog dabar žaisdamas MJ galėtų lengvai patobulinti toliaušaudį ginklą, nors 1997-98 metų sezone jis išmesdavo vos po 1,5 metimo, realizuodamas vos 23,8 proc.
Hipotetiniame scenarijuje 27-erių MJ iš toli galėtų atakuoti taip, kaip tą daro Paulas George'as (39,9 proc., 7,9 metimai per mačą) ar Kawhi Leonardas (36,6 proc., 5,7 metimai per mačą).
Šie „Clippers“ žaidėjai puikiai rungtyniauja ir puolime, ir gynyboje, kaip ir MJ. Jie abu į NBA žengė neturėdami patikimo metimo atakuojant iš toli, tačiau šį gebėjimą ištobulino dar prieš pasiekiant karjeros viršūnę.
Kaip? Sunkiu darbu, talentu ir trenerių dėka, kurie dabar yra apsėsti tolimų metimų manijos.
Ar tikrai kažkas galvoja, kad labiausiai konkurencinga visų laikų NBA superžvaigždė nesugebėtų pataikymo iš toli pakelti iki 35-40 proc., jei augtų dabartinėje, žaidimu ties perimetro linija paremtoje krepšinio aplinkoje? Baikit!
3. Taisyklės palengvino puolimą
Kiek taškų M.Jordanas rinktų šiuolaikinėje NBA? Įvertinkime tai, jog 2004-aisiais nebeliko taisyklės, leidusios varžovą prilaikyti ranka, pridėkime pasikeitusį metimų pasirinkimą bei išaugusį žaidimo intensyvumą, logiška manyti, jog M.Jordanas būtų išnaudojamas dar daugiau, o jo pelnomų taškų vidurkis augtų.
Įsivaizduokite M.Jordaną ir „Chicago Bulls“ medžiojant parankius varžovų susikeitimus gynyboje. Įsivaizduokite tokius aukštaūgius, kaip Keviną Love‘ą ar Kristapą Porzingį bandant sustabdyti M.Jordaną po susikeitimo. Įsivaizduokite tokius perimetro gynėjus kaip Jamesą Hardeną ar Stepheną Curry, besistengiančius suspėti pagal M.Jordano didžiulius žingsnius veržiantis link krepšio ar atakuojant lanką.
Šiuolaikinėje NBA yra daugiau tokių žaidėjų kaip K.Leonardas, P.George‘as ar K.Thompsonas, kurie būtų tinkamesni ginantis prieš MJ, nei tą darė jo varžovai 1990-aisiais, tačiau draudimas prilaikyti varžovą rankomis gynybą ties perimetru stipriai apsunkintų.
Galime spėti, kad šiuolaikinėje NBA M.Jordanas išmestų lengvesnius metimus, o prie baudų metimo linijos stotų taip pat dažnai, kaip tą daro J.Hardenas.
MJ 13 metų rungtyniavo Čikagoje, o per šį laikotarpį rinko po 31,5 taško, mesdamas po 23,3 metimo per rungtynes. Tai yra 1,35 taško per metimą.
Tritaškių metimų revoliucija ir pokyčiai taisyklėse palengvina taškų rinkimą.
Jeigu M.Jordano efektyvumas būtų toks, kaip pirmojo šio sezono taškų rinkėjų dešimtuko vidurkis (1,41 taško per metimą), tuomet tie 23,3 metimai per mačą MJ taškų vidurkį pakeltų iki 32,9 taško per rungtynes.
Tačiau Jordanas nebuvo vidutinis žaidėjas. Įsivaizduokite, kad hipotetinis MJ demonstruotų J.Hardenui prilygstantį efektyvumą atakuojant krepšinį (1,52 taško per metimą), tai šešiskart NBA čempiono taškų vidurkį kilstelėtų iki 35,4 taško per susitikimą.
Skamba teisingai.
4. Ideali gynyba šiuolaikinei NBA
Per pastaruosius kelis dešimtmečius puolimas tapo atviresnis. Nebėra taip, kad kamuolys įmetamas dideliam žmogui į baudos aikštelę ir leidžiama jam ten tvarkyti reikalus.
Dabar viskas sukasi aplink žaidimą „du prieš du“ bei atmetimus ties tritaškio linija. Ar Jordanas galėtų būti geru perimetro gynėju modernioje NBA? Tikrai, kad taip.
Gynėjų žaidimas ties tritaškio linija stipriai išaugo, tad M.Jordano atkaklumas ir įtaka gynyboje būtų vertingesni, nei kad buvo praeityje.
Nepamirškite, kad M.Jordanas tris sezonus pirmavo lygoje pagal perimtus kamuolius. Jis buvo išrinktas geriausiai besiginančiu krepšininku lygoje 1988-aisiais, o į simbolinį gynybinį lygos penketą pateko net 9 kartus.
Žinoma, rankomis jis galėtų naudotis kur kas mažiau, nei tai darė 1990-aisiais, bet greitis ir balansas leistų jam gainioti geriausiai kamuolį valdančius žaidėjus lygoje. Pridėkime ir tai, kad ginantis prieš metimus atšokus ar stabdant perdavimus M.Jordanui padėtų jo ūgis bei rankų ilgis, visai taip, kaip tai padeda Paului George'ui.
Smagu įsivaizduoti, kaip M.Jordanas susitvarkytų su užduotimi ginantis prieš geriausius lygos gynėjus ir lengvuosius krašto puolėjus.
Ar J.Hardenas palaužtų MJ ties tritaškio linija? Ar iš už užtvaros išbėgęs K.Thompsonas galėtų smeigti jam taiklų tritaškį į veidą? Ar LeBronas pranoktų jį savo jėga? Ar Kevinas Durantas galėtų mesti per iškeltas MJ rankas?
MJ galėtų vaikytis Stepheną Curry tarp užtvarų visai taip, kaip jis vaikė Reggie Millerį. Jis galėtų prilygti Kawhi Leonardui, kaip prilygo Clyde'ui Drexleriui.
Jis galimai turėtų problemų stabdant KD, bet kas jų neturi?
Problemos „Chicago Bulls“ legendai dabar galbūt kiltų dėl jo dydžio ir jėgos. MJ persekiojo greitos pražangos, kai jis bandė stabdyti didesnį ir stipresnį Magicą Johnsoną pirmose dvejose 1991-ųjų NBA finalų rungtynėse.
Ši serija galėjo baigtis „Los Angeles Lakers“ naudai, jei Philas Jacksonas nebūtų turėjęs Scottie Pippeno.
M.Jordanas nebuvo nuostabus gynėjas, nes galėjo uždaryti kiekvieną lygos žvaigždę. Jis buvo nuostabus, nes kaskart apsunkindavo gyvenimą geriausiems pasaulio gynėjams bei lengviesiems krašto puolėjams.
Nėra tokio trenerio, kuris dabar nenorėtų savo komandoje turėti 198 cm ūgio krepšininko, kuris turėtų M.Jordano sprendimų priėmimą, greitį bei charakterį.
5. Konkurencingumas
Och, ir nepamirškime šios legendos charakterio, kuris taip stipriai apdainuojamas pastaruoju metu!
Tai neatsispindi statistikoje, tačiau dėl jo tampa aišku, jog M.Jordanas dominuotų kiekvienoje eroje. Žiūrėdami „Paskutinį šokį“, matome M.Jordano konkurencingumas liepsnoja balta ugnimi.
Prisiminkime metimą Solt Leik Sityje 1998-aisiais, kai atsiliekant 3 taškais prieš „Utah Jazz“ bei iki rungtynių pabaigos likus 40 sekundžių, M.Jordanas pelnė dvitaškį su pražanga, vėliau perėmė kamuolį iš Karlo Malone'o bei įmetė pergalingą metimą per Bryoną Russellą.
Nuo pergalės NCAA finale prieš „Georgetown“ universitetą 1982-aisiais iki pergalės 1998-aisiais NBA finale, M.Jordanas buvo geriausias žaidėjas pasibaigus sezonui, pasibaigus serijai ir pasibaigus rungtynėms.
M.Jordanas ne tik dominavo, bet ir laužė visus stereotipus, valdžiusius krepšinį keletą metų, perkeldamas visų akis nuo aukštaūgių iki metimą galinčių susikurti lengvųjų krašto puolėjų.
Neklauskite MJ, ar jis galėtų atsilaikyti prieš elitinius šių laikų žaidėjus. Jis buvo jų protėvis.
MJ pakeitė žmonių požiūrį į krepšinį dėl išskirtinės fizinių savybių, kovingumo ir kūrybiškumo mišinio. Tai lyga, kurioje visi kažką kopijuoja, bet Michaelas Jordanas plagiatais neužsiėmė.
Jis pats rašė knygą.
