„Jis geriausiai gynėsi prieš varžovų komandų žvaigždes per visą šio žaidimo istoriją“, – ESPN žurnalistei J.MacMullan pasakoja „Los Angeles Clippers“ treneris Docas Riversas.
58-erių specialistas praeityje 13 sezonų žaidė NBA bei ne kartą patyrė, ką reiškia kibi Michaelo Jordano gynyba.
„Chicago Bulls“ lyderio atletiškumas buvo juntamas ne tik gravitaciją paneigiančiuose dėjimuose ir artistiškuose metimuose, bet ir stabdant varžovų išpuolius, perimant kamuolius, blokuojant vidurio puolėjų metimus ar alsuojant snaiperiams į nugarą taip, kad jie galėtų užuosti MJ prakaitą.
M.Jordanas yra vienintelis NBA krepšininkas nuo 1973-1974 metų sezono, kai perimti kamuoliai ir blokuoti metimai pradėti žymėti protokoluose, kuriam pavyko dviejuose sezonuose varžovus apvogti bent 200 kartų bei blokuoti bent 100 metimų.
Scottie Pippenas ir Hakeemas Olajuwonas yra kiti du žaidėjai, kuriems tokius skaičius pavyko fiksuoti vieną kartą.
„Mano suvokimu, Michaelas pirmiausia buvo gynybinis žaidėjas, kuris turėjo išskirtinį talentą ir puolime, – apie buvusį komandos draugą „Bulls“ ekipoje kalbėjo B.J.Armstrongas. – Jis žinojo, kaip reikia apsiginti, o šios žinios jam padėjo ir užpulti.“
Krepšininko gebėjimai savoje aikštelės pusėje nepraslydo pro akis ir kitiems, jis devynis kartus buvo išrinktas į simbolinę pirmąją geriausiai besiginančių žaidėjų lygos komandą.
Tai geriausias visų laikų rezultatas, kurį dar užfiksavę yra Gary Paytonas, Kevinas Garnettas bei Kobe Bryantas.
Po pertraukos į krepšinį sugrįžus M.Jordanui, kartu su S.Pippenu bei Dennisu Rodmanu „Bulls“ demonstravo aukščiausią gynybos efektyvumą visoje lygoje.
Philo Jacksono auklėtiniai ne tik norėjo varžovus pervažiuoti puolimu, bet uždusinti juos gynybos gniaužtuose.
Ir niekas kitas šios užduoties nemėgo taip, kaip M.Jordanas.
„Visada maniau, kad varžovų provokacinės kalbos gynyboje labiau varydavo iš proto, nei kad kalbėjimai atakuojant krepšį, – sakė Docas Riversas. – Michaelas sakydavo: „žinau, ką nori daryti, bet šiandien į dešinę pusę tu neisi“. Tai buvo sudėtinga, nes aš visada verždavausi į dešinę.“
M.Jordanas po siūlelį narstydavo ir analizuodavo varžovų puolimo schemas, bandydamas jas įsiminti. Jis tikėdavosi, kad komandos draugai darys tą patį.
Pramestas metimas nebuvo problema, bet jei pamiršdavai gynybinę užduotį, tuomet neabejok, jog sulauksi legendos rūstybės.
„Ką visi norėjo pabrėžti kalbant apie „Bulls“, tai trikampis puolimas. Puiku, aš neturiu nieko prieš, bet šią Čikagos komandą ypatinga pavertė jos gynyba. Šeštose finalo rungtynėse 1993-aisiais mes negalėjome pelnyti taškų per paskutines penkias minutes“, – prisiminė tuometis „Phoenix Suns“ žaidėjas Danny Ainge'as, dabar einantis krepšinio operacijų prezidento pareigas „Boston Celtics“ klube.
„Charlesas Barkley buvo išrinktas naudingiausiu sezono krepšininku, o Michaelui labai patiko iššūkis uždengti jį. Tai buvo asmeniška. Jis norėjo įrodyti žaidėjams, kad jie nepriklauso jo kategorijai. Nei Charlesas Barkley, nei Clyde'as Drexleris, nei kažkas kitas“, – pridūrė D.Ainge'as.
M.Jordanas į pirmąją geriausiai besiginančių žaidėjų komandą nepateko per pirmuosius tris karjeros sezonus, tačiau 1987-88 metų sezone jis jau pirmavo lygoje pagal perimtus kamuolius, o pagal blokuotus metimus buvo 14-as.
Vienintelis gynėjas tame sezone patekęs tarp pirmojo 40-uko pagal blokuotus metimus.
„Jis buvo mane pričiupęs keletą kartų, – prisiminė „New York Knicks“ centras Patrickas Ewingas. – Esminis dalykas, leidęs M.Jordanui ir S.Pippenui gerai gintis, buvo jų dydis, jėga ir atletiškumas. Tai leisdavo jiems mesti man iššūkį. Michaelas galėdavo atlaikyti pirmąjį smūgį. Dauguma vyrukų negali ar nenori sugerti tokio kontakto, tačiau Michaelui tai nerūpėjo.“
„Bulls“ lyderį ant žemės dažniausiai guldė „Detroit Pistons“ blogiukai, savo fiziškumu ir į gynybą orientuotu žaidimu triskart paeiliui užkirtę Čikagos krepšininkams kelią link titulo.
Tačiau 1991-ųjų meto Rytų konferencijos finale M.Jordanas apsuko situaciją į sau palankią pusę.
Šioje serijoje „Pistons“ krepšininkai rinko vos po 0,79 taško per ataką, kai atakavo prieš M.Jordaną, o tikslą pasiekė vos 35 proc. metimų. Didžiausio atleto dėmesio sulaukė gynėjai Isiah Thomasas bei Joe Dumarsas.
„Michaelas turėjo labai vikrias rankas, – prisiminė D.Riversas. – Šį pranašumą jis išnaudojo labai protingai. Kuo atletiškesnis ir labiau dominuojantis tu esi, tuo mažiau žmonės įvertina tavo intelektą. Juokinga, Larry Birdas ar Magicas Johnsonas nebuvo super atletiški, tad jų pasiekimus aikštelėje suvesdavo į jų protą.
Bet Michaelas buvo tiek pat protingas krepšininkas. Pridėkite prie to atletiškumą, gausite neįtikėtiną žaidėją gynyboje. Varaisi kamuolį ir galvoji, ar jis leis tau patekti į kitą aikštelės pusę, ar ne. Tai buvo nepakeliama.“
1992-ųjų sezoną D.Ainge'as užbaigė Portlando ekipoje. MJ lankėsi šiame mieste su JAV Svajonių komanda, ruošdamasis draugiškoms Amerikos čempionato rungtynėms.
Bičiuliai ryte žaidė golfą, o kiek vėliau D.Ainge'as savo automobiliu pristatė lygos MVP į viešbutį, kuriame jis staigiai palindo po dušu ir patraukė su komanda žaisti krepšinio rungtynių su Kuba.
„Nuvykau pažiūrėti šio mačo, bet jaučiausi labai pavargęs. Saulė tądien buvo labai kaitri. Sėdžiu ir žiūriu į žaidžiantį Michaelą Jordaną, kuris atrodė neįtikėtinai. Jis žaidė 30 minučių ir visą laiką spaudė varžovus per visą aikštelę. Negalėjau patikėti, kad jis turėjo tiek energijos.
Žaidėme golfą ir kitą dieną, tuomet paklausiau jo, kodėl jis taip stengiasi draugiškuose mačuose. Jis atsakė: „Nenoriu, jog žmonės galvotų galintys būti aikštelėje kartu su manimi“, – pasakojo D.Ainge'as.
Paskutinį sezoną „Bulls“ komandoje M.Jordanas pasitiko būdamas 35-erių, tačiau vis dar neįtikėtino lygio žaidėju.
Geriausiai besiginančio lygos krepšininko rinkimuose jis užėmė ketvirtąją vietą, nusileidęs tik Dikembe Mutombo, Gary Paytonui ir Davidui Robinsonui.
Ilgametis NBA žaidėjas Antoine'as Walkeris savo kailiu pajuto žvaigždės jėgą, kai jo atstovaujama „Boston Celtics“ 1997-98 metų sezono atidarymo rungtynėse susikibo su tuomet penkiskart NBA čempionais.
„Žaliųjų“ puolėjas tąkart surinko 31 tašką, o gynyboje jį vaikė „Bulls“ žaidėjai Jasonas Caffey ir Scottas Burrellas.
Suirzęs M.Jordanas, kuris tą vakarą prametė 16 metimų iš 23, dvikovos pabaigoje nuėmė komandos draugus nuo A.Walkerio priežiūros, perėmęs jį į savo rankas.
„Jis sakė, kad išjungs mane, bet jau buvo per vėlu. Mes laimėjome. Šventėme prieškambaryje, o mane pamatęs Michaelas rėžė, kad mes daugiau niekada jo nebeįveiksime. Ir neįveikėme“, – mena A.Walkeris.
Nušlavus New Jersey Nets“ pirmajame atkrintamųjų varžybų etape 1998-aisiais, kitame rate „Bulls“ laukė „Charlotte Hornets“ testas.
Pirmosiose rungtynėse laimėjo „buliai“, tačiau „Hornets“ strategas Dave'as Cowensas prisitaikė. Jis žinojo, kad trikampis puolimas veda M.Jordaną ir S.Pippeną žaisti nugara arčiau krepšio, tad prie MJ priskyrė sunkųjį krašto puolėją Anthony Masoną, geriausią komandos gynėją po krepšiu. Šis krepšininkas reikalavo M.Jordano dėmesio gynyboje.
„Mūsų rotacija buvo pakvaišusi. Mūsų atakuojantis gynėjas Davidas Wesley gynėsi prieš vidurio puolėją Lucą Longley po krepšiu, tačiau jie vis tiek neperduodavo jam kamuolio“, – sakė treneris D.Cowensas.
Kitas pokytis „Hornets“ žaidime buvo tai, kad abu pagrindinius metikus Gleną Rice'ą ir Dellą Curry jie laikė vienoje aikštelės pusėje, taip sutraukdami ir pagrindines „Bulls“ gynybos žvaigždes – S.Pippeną ir M.Jordaną.
Tai suteikė Šarlotės krepšininkams ploto kitoje pusėje žaisti „du prieš du“ situacijas ir laimėti rungtynes Čikagoje 78:76.
„Michaelas puikiai žinojo, ką mes darome, – sakė B.J.Armstrongas, atsarginis tuometės „Hornets“ žaidėjas, nulėmęs pergalę antrajame serijos susitikime. – Kai įėjau į aikštelę trečiosiose rungtynėse, Michaelas iškart pasakė, kad ginsis prieš mane. Nebuvau žvaigždė, bet MJ suprato, kad norime jį laikyti kuo toliau nuo kamuolio. Koks geriausias būdas sekti kamuolį, jei ne gintis prieš įžaidėją, kad ir atsarginį?“
„Neabejoju, jog jis pats priėmė sprendimą ir prisitaikė. Jis puikiai pastebėdavo žaidimo detales. Žmonės spėliojo, kodėl Michaelas Jordanas ginasi prieš atsarginį įžaidėją, bet tokios detalės ir sudarydavo skirtumą tarp pergalių ir pralaimėjimų“, – teigė B.J.Armstrongas.
„Hornets“ daugiau šioje serijoje nebelaimėjo.
„Chicago Bulls“ pateko į Rytų konferencijos finalą, kuriame susikovė su „Indiana Pacers“ krepšininkais.
Šią seriją nėra malonu prisiminti įžaidėjui Markui Jacksonui, kuris su MJ akis į akį susidūręs buvo ir praeityje, vilkėdamas „Knicks“ marškinėlius.
Jis perspėjo komandos draugus „Pacers“ ekipoje apie M.Jordano sugebėjimus ginantis.
„Turite jį įveikti judesyje, – tuomet sakė M.Jacksonas. – Prieš jums pastebint, jis vėl atsidurdavo priekyje kamuolio. MJ pozicijos susigrąžinimo įgūdžiai buvo išskirtiniai.“
„Bulls“ treneris P.Jacksonas gynyboje prieš M.Jacksoną paskyrė S.Pippeną, tuo metu M.Jordanas vaikė Reggie Millerį. Kadaise, dėl R.Millerio liesumo MJ šią dvikovą jis buvo įvardijęs „viščiuko kova prieš moterį“.
„Galvoju, kad Reggie palindo po Michaelo oda, išprovokavo jį, – sakė Markas Jacksonas. – Jis gerbė Michaelą, bet jo nebijojo. Michaelas sakydavo, kad uždarys Reggie, o mes atšaudavome, kad sukursime dar 100 derinių.“
R.Milleris iššovė emocijų fejerverką, kai pataikė pergalingą metimą per M.Jordaną ketvirtose serijos rungtynėse, tačiau paskutinis vėl juokėsi MJ, „Pacers“ lyderiui septintojo mačo ketvirtajame kėlinyje leidęs išmesti vos vieną metimą.
„Jų gynyba buvo negailestinga“, – iškart po pralaimėjimo sakė „Pacers“ treneris Larry Birdas.
„Paskutiniame šokyje“ prieinama išvados, jog 23-asis „Bulls“ numeris niekada nenuilsdavo nė vienoje aikštelės pusėje.
Kaip sako D.Ainge'as, tokios kalbos nėra visiškai tikslios.
„Kai jis rinkdavo po 38 taškus, ar vėliau, kai rinkdavo po 30, Michaelas buvo pakankamai talentingas, pakankamai taupus ir pakankamai pasiruošęs, jog bereikalingai nešvaistytų energijos gynyboje, – sakė D.Ainge'as. – Lyginu tai su penkių pavarų automobiliu. Jis galėdavo važiuoti trečiu bėgiu ir vis tiek būti geresniu už daugelį. Kai jis įjungdavo penktąją pavarą, atėjus lemiamiems sezono mūšiams, jis gindavosi kaip Scottie.“
1998-ųjų birželį MJ karjerą Čikagoje ėjo į pabaigą. Jis metė iššūkį komandos draugams, kad „paskutinis šokis“ baigtųsi dominavimu gynyboje.
Finale sutiktas varžovas, „Utah Jazz“ klubas, pirmavo tą sezoną lygoje pagal puolimo reitingą (110,9 taško per 100 atakų), tačiau finalo serijoje per 100 atakų rinko vos po 94,3 taško.
1997 ir 1998 metų finalo serijos „Jazz“ per 12 rungtynių vos kartą pelnė 90 ar daugiau taškų.
Michaelas Jordanas karjerą „Bulls“ ekipoje užbaigė poetišku stiliumi: įmesdamas pergalingą metimą per Bryoną Russelą šeštose serijose rungtynėse Jutoje.
Garsiojo metimo judesys amžiams sustingo laike. Neužmirštama nuotrauka, tačiau žmonės linkę pamiršti, kaip „Bulls“ susikūrė lemiamą ataką.
Atsukus laiką keliomis sekundėmis atgal, Johnas Stocktonas perdavė kamuolį baudos aikštelėje lūkuriuojančiam Karlui Malone'ui. Dennisas Rodmanas jį gynė iš kairės, o iš dešinės pribėgęs M.Jordanas išmušė kamuolį ir nubėgęs į puolimą sukūrė dar vieną istoriją.
Teisingai. Ikoniškiausias M.Jordano karjeros momentas prasidėjo nuo gynybos.
