J.Valančiūno nebuvimas pusfinalio serijoje „Raptors“ komandai atsieiti gali labai skaudžiai.
Toronto ekipos vidurio puolėjo dominavimas pusfinalyje yra akivaizdus. J.Valančiūnas šiame etape per 33,7 minutės vidutiniškai pelnydavo 18,3 taško ir atkovodavo 12,7 kamuolio, o krepšį atakavo net 64,9 procento taiklumu. Kai J.Valančiūnas buvo aikštėje, „Raptors“ tuo metu įmetė 39 taškais daugiau nei „Heat“.
Tačiau J.Valančiūno svarbą pusfinalyje atspindi ne tik skaičiai, bet ir jo darbas iš žaidimo išvedant priekinę „Heat“ komandos liniją. Majamio klubo puolėjai lietuviui neprilygo ne tik talentu, bet ir aikštės matymu bei gerų sprendimų priėmimu. Kad ir kaip varžovai stengėsi jį stabdyti, J.Valančiūnas vėl ir vėl rasdavo būdą, kaip juos pergudrauti.
Kovodamas su blokų mašina Hassanu Whiteside’u, kuris sekmadienį taip pat patyrė „dienine“ įvardijamą kelio traumą, „Raptors“ „centras“, išnaudojęs savo fizinę jėgą ir prastą varžovo gynybą vienas prieš vieną, nesunkiai pelnydavo taškus arba atlikdavo gerą perdavimą komandos draugams.
Panašiai Lietuvos rinktinės krepšininkas galynėjosi ir su Udoniu Haslemu. Kadangi J.Valančiūnas už jį yra ne tik aukštesnis, bet jo ir rankos ilgesnės, lietuvis galėjo laisviausiai mėtyti iš vidutinio nuotolio arba lengvus taškus rinkti kabliais. Kalbant apie Amare'ą Stoudemire’ą, „Raptors“ vidurio puolėjas su juo dorojosi panašiai, kaip ir su minėtu H.Whiteside’u, t.y. išnaudodamas savo jėgą.
Visą šią „Heat“ puolėjų trijulę J.Valančiūnas perspjaudavo ir kovodamas dėl atšokusių kamuolių, kai užėmęs tinkamesnę poziciją jis vis taisydavo netikslius komandos draugų metimus ir pelnydavo lengvus bei Majamio ekipą demoralizuojančius taškus.
Vienintelis „Heat“ krepšininkas, kuriam iš dalies sekėsi tvarkytis su 24 metų lietuviu, buvo Joshas McRobertsas. Už lietuvį būdamas kiek atletiškesnis, šis puolėjas už likusius Majamio krepšininkus dėl atšokusių kamuolių kovojo efektyviau. Vis dėlto J.McRobertsas retai sulaukdavo trenerio Eriko Spoelstros pasitikėjimo ir aikštėje pasirodydavo retai.
J.McRobertsui šildant suoliuką, pusfinalyje iš esmės niekas negalėjo sustabdyti J.Valančiūno.
Tuo tarpu apie kitus „Raptors“ puolėjus to pasakyti negalima. Štai čia ir išryškėja didžioji J.Valančiūno nebuvimo bėda pusfinalio serijoje.
Patrickas Pattersonas Toronto ekipoje lemiamomis akimirkomis dažnai atstodavo „centrą“, tačiau jo buvimas aikštėje „dinozaurams” būdavo menka paguoda. Didžiausią savo vertę šis puolėjas įgauna padėdamas gintis prieš Joe Johnsoną ir galėdamas pataikyti iš toli. Todėl vargu ar P.Pattersonas dabar labai varginsis stumdytis su H.Whiteside’u ar A.Stoudemire’u.
Dėl šios priežasties daugiausia vilčių likusiose pusfinalio rungtynėse bus dedama į Bismacką Biyombo ir Luisą Scola.
Ketvirtfinalyje su „Indiana Pacers“ klubu B.Biyombo žaidė gerai, tačiau daugiausia tik dėl to, jog Indianos komanda pagal atakų produktyvumą visoje NBA lygoje užima vos 22 vietą. Kalbant vaizdžiai, visa „Raptors“ komanda galėjo palikti vieną komandos draugą po krepšiu ir patys netgi per daug nesijaudinti dėl savo puolimo.
Tačiau serijoje su „Heat“, kuri pagal atakų efektyvumą užima 12 vietą, tokia taktika tikrai nepadės.
Žvelgiant į pastarąsias rungtynes, panašu, kad prasto B.Biyombo puolimo atpirkti negalėtų ir L.Scola. Sekmadienį Argentinos krepšininkas po penkerių rungtynių pertraukos pirmą kartą paragavo starto penketo skonio, tačiau ir jis nebuvo saldus. Vos per penkias minutes L.Scola susirinko tris pražangas ir prametė abu metimus. Apskritai šio „Raptors“ puolėjo pataikymas pusfinalio serijoje tesiekia 18,8 procento.
Akivaizdu, kad L.Scola šioje serijoje žaidžia prastai. Tačiau jei jis negali žaisti, o B.Biyombo sugebėjimų pusfinalyje gali neužtekti, ką turėtų daryti „Raptors“ strategas Dwane’as Casey? Galbūt į aikštę mesti Jasoną Thompsoną, o gal net ir Lucasą Nogueirą? Nė vienas iš šių variantų neatrodo patrauklus, tačiau į kampą įspraustam D.Casey gali nelikti nieko kito, kaip žaisti va bank.
O jei kažkam šios J.Valančiūno alternatyvos atrodo padorios, vertėtų prisiminti, kas nutiko trečiose rungtynėse, kai Toronto klubo vidurio puolėjas paliko aikštę.
Prieš pat Lietuvos krepšininko traumą „Raptors“ pirmavo užtikrintai – 55:42. Tačiau kai J.Valančiūnas paliko aikštę, „Miami Heat“ likusią atkarpą laimėjo 49:40. Faktas, jog po antrojo ketvirčio komandą už pakarpos traukė tik vienas Kyle’as Lowry, pelnęs 29 taškus, verčia pamąstyti, ką be J.Valančiūno gali padaryti „Raptors“.
Šie skaičiai yra labai svarūs, svarstant, kaip rungtynės galėjo pakrypti, jei savo taiklios rankos nebūtų įkišęs K.Lowry. Tačiau ar protinga tikėtis, jog šis „Raptors“ gynėjas, iki šeštadienio rungtynių atkrintamosiose šaudęs kiek mažesniu nei 31 procentų tikslumu, taps pergalės pusfinalyje priežastimi?
Jei K.Lowry vėl bus tas pats K.Lowry, kuris Rytų konferencijoje reguliariajame sezone buvo vienas iš geriausių įžaidėjų, tuomet labai jaudintis nereikia. Tačiau jeigu jam nepavyks padaryti to, ką darė sekmadienį, „Raptors“ gali atsidurti ties praraja.
Šiuo metu pusfinalio serijoje Toronto ekipa pirmauja 2-1, tačiau daugiausia J.Valančiūno dėka. Torontui vertėtų laikyti špygas, kad K.Lowry sugrįžo, nes patekimas į finalą be J.Valančiūno pakibo ant plauko.
