Būdamas trylikos metų jis buvo 187 cm ūgio ir svėrė 180 kg. Vyriško sudėjimo vaikas artėjo prie pralaimėjimo kovoje su viršsvoriu, kai pasakė savo vyresniajam broliui, jog taps krepšininku.
Jis negalėjo prašyti pagalbos tėvo, nes šis turėjo rimtų bėdų dėl kokaino ir mėnesiams mėnesius kažkur prapuldavo, o galiausiai mirė būdamas 50-ies ir sverdamas 250 kg.
Nedaug galėjo padėti ir motina, kuri neturėjo pastovaus darbo ir su šešiais vaikais glaudėsi laikinuose namuose – dažniausiai vagonėliuose, kuriuose maitinosi labdaros organizacijų siūlomais sumuštiniais ir sriuba bei dėvėjo senus rūbus.
C.Swaniganas kėlėsi iš vienos mokyklos į kitą, ir lankė gal keturias vidurines ir apie dešimtį pradinių mokyklų.
Pirmasis posūkis įvyko, kai jis persikėlė iš Jutos į Indianą ir brolio buvo supažindintas su sporto agentu Rooseveltu Barnesu. Buvęs amerikietiškojo futbolo profesionalas greitai sutvarkė dokumentus ir tapęs teisėtu vaikino globėju apgyvendino jaunąjį krepšininką savo namuose.
Antrasis posūkis įvyko, kai C.Swaniganas numetė pusšimtį kilogramų viršsvorio ir tapo vienu geriausiu jaunųjų krepšininkų Jungtinėse Valstijose.
R.Barnesas pasirūpino, kad globotinis nebepirktų po dolerį kainuojančių buritų, bet valgytų vištieną ir žuvį. Vaikas, įpratęs vakarais žiaumoti saldumynus, dabar buvo priverstas krimsti brokolius ir šparagus. Duona, cukrus, druska buvo pašalinti iš naujųjų namų, reguliariai buvo tikrinama vaikino širdis.
„Taip, pasitaikė atvejų, kai jis gudravo, bet galiausiai laimėtų dienų buvo daugiau nei pralaimėtų“, - kovą su vaikino antsvoriu prisiminė 58 metų R.Barnesas.
Jis dar labiau pakaitino meilę krepšiniui ir padėjo greitai kilti karjeros laipteliais. 2014 ir 2015 metais C.Swaniganas atstovavo JAV jaunimo rinktinei pasaulio U-17 ir U-18 pirmenybėse ir įstojo į Perdue universitetą.
Po veržlaus debiuto sezono pernai, C.Swaniganas ėmė drebinti NCAA arenas per antrąjį.
2016-2017 m. JAV studentų čempionate jis rinko po 18,5 taško ir atkovojo po 12,6 kamuolio. Jis pakėlė savo taiklumo procentą iki 52,7 proc. nuo 46 proc. per pirmąjį sezoną, kai bandė daugiau atakuoti iš vidutinio nuotolio, vietoj to, kad veržtųsi ir bandytų įmesti į krepšį nebijodamas kontakto su varžovu. Šį sezoną C.Swaniganas pataikė 43,2 proc. dvitaškių ir atliko po 3 rezultatyvius perdavimus, tapęs tokiu žaidėju, kurio negali palikti laisvo nė vienoje aikštės vietoje, ir prieš kurį rizikinga dvigubinti gynybą.
Nors jo kelionė NCAA atkrintamosiose varžybose baigėsi praėjusią savaitę, pralaimėjus aštuntfinalyje Kanzaso komandai, Perdue puolėjas įstrigo NBA skautams savo galingu, fizine jėga paremtu krepšiniu ir įspūdingais rodikliais.
Būdamas 206 cm ūgio ir sverdamas apie 125 kg jis tapo dvigubų dublių mašina.
Per sezoną C.Swaniganas net 28 kartus surinko dviženklius rodiklius dvejose statistikos kategorijose – tai trečias rezultatas nuo 1996-1997 metų. Dubliais per NCAA sezoną jis susilygino su Michaelu Beasley ir nusileido tik Timui Duncanui (29) ir Blake'ui Griffinui (30).
„Praėjusį sezoną jis patyrė sunkumų. Vaikinui, atvykusiam iš vagonėlių sunku prisitaikyti, - sakė jo komandos draugas Vince'as Edwardsas. - Manau, kad jis dabar geriau suvokia krepšinį, nes gavęs kamuolį tampa nesustabdomu. Jis taip pat labiau atsivėrė ir tapo artimesnis komandai. Visame kame geresnis. Ir mūsų komanda tapo geresnė“.
Perdue studentai jau pasiruošę atsisveikinti su savo lyderiu.
NBA apžvalgininkai prognozuoja C.Swaniganui vietą NBA naujokų biržos viduryje, galbūt - pirmojo rato pabaigoje. O jo globėjas R.Barnesas mato dar daugiau: „Greitai jis taps geriausiu sunkiuoju puolėju pasaulyje“.
