Jau prieš prasidedant „Celtics“ rungtynėms Billas Russellas būdavo išskirtinis. Kiti žaidėjai išbėgdavo į aikštę prisistatyti, o jis ant parketo žengdavo lėtai ir šiek tiek pasilenkęs.
„Žiūrėdavau į visus paniekinamai, tarsi mieguistas drakonas, kuris stengiasi išgąsdinti kitą herojų. Norėjau, kad mano žvilgsnis sakytų: Ei, aš šįvakar čia karalius“, – kartą prisiminė krepšininkas.
B.Russellas puikiai kovojo dėl kamuolių ir pradėdavo „Celtic“ greitąjį puolimą, kuris blokšdavo visas NBA komandas. Jo greitis ir nepaprastas gebėjimas blokuoti metimus visiems laikams pakeitė vidurio puolėjo poziciją. Anksčiau ji buvo skirta lėtiems ir stambiems tipams. Nuo Billo viskas pasikeitė iš esmės. Pasikeitė profesionalaus krepšinio veidas.
Sekmadienį jis mirė. Žmogus, kuris su „Celtics“ laimėjo 11 NBA čempionatų, iš kurių du – tapęs pirmuoju NBA juodaodžiu vyriausiuoju treneriu. Jam buvo 88-eri
Apie mirtį pranešė krepšinio legendos šeima, nedetalizuodama, kur ir kaip B.Russellas išėjo Anapilin.
Kai 1975 m. B.Russellas buvo išrinktas į Krepšinio šlovės muziejų, Redas Auerbachas, kuris pakvietė vidurio puolėją į „Celtic“ bei treniravo jį devyniose čempioniškose komandose, pavadino B.Russellą „labiausiai griaunančia jėga šio žaidimo istorijoje“.
Taip galvojo ne jis vienintelis. 1980 metais krepšinio žurnalistų apklausoje (gerokai prieš pasirodant Michaelui Jordanui ir LeBronui Jamesui) B.Russellas buvo išrinktas geriausiu žaidėju NBA istorijoje.
Buvęs senatorius Billas Bradley, kuris septintajame dešimtmetyje susidūrė su B.Russellu atstovaudamas „New York Knicks“ komandai, laikė savo varžovą „protingiausiu kada nors žaidusiu žaidėju ir komandos lyderio įsikūnijimu“.
„Iš esmės Russellas žinojo, kad jis skiriasi nuo kitų žaidėjų, kad jis yra novatorius ir kad jo tapatybė priklauso nuo to, ar jis dominuoja žaidime“, – rašė B.Bradley, apžvelgdamas B.Russello prisiminimus apie R.Auerbachą knygoje „Redas ir aš: Mano treneris, mano gyvenimo draugas“.
B.Russello fenomenas ypač išryškėjo gerokai po to, kai jis 1969-aisiais baigė savo karjerą. Būtent tada prisiminta, kaip jo efektingi judesiai džiugino sirgalius. Tuo metu komandinis žaidimas dar buvo antraeilis dalykas, bet Billas pradėtas vertinti dėl savo gebėjimo sustiprinti komandos draugų talentus. Netgi tuomet, kai visiškai dominavo baudos aikštėje, jis tai darė be jokios bravūros.
Vėlesniais metais, kai jo firminė ožio barzdelė jau buvo pabalusi, B.Russellas pasirodydavo aikštelėje ir teikdavo naudingiausiam NBA finalo serijos žaidėjui savo vardo trofėjų.
