Interviu 24sek metu į M.Kuzminsko buto duris maždaug per 40 km nuo Manhatano beldėsi televizijos paslaugų tiekėjai, norėję įvesti kabelinę televiziją.
Krepšininkas gali toliau planuotis buitį toje pačioje vietoje Vait Pleinso rajone, šiauriniame Niujorko priemiestyje.
Kai NBA viskas taip greitai keičiasi, lietuvis negalėjo būti tikras, kad antrąjį sezoną sutiks toje pačioje komandoje ir tame pačiame bute žiūrės kabelinę televiziją.
Tikiu, kad jeigu žaisčiau, tai šie ir kiti metai būtų vieni geriausių mano karjeroje.
Štai vieną vakarą M.Kuzminskas su Carmelo Anthony ir krūva kitų „New York Knicks“ žaidėjų susirinko į bokso treniruotę, o jau kitądien antraštėse mirgėjo, jog Melo iškeistas ir žais „Oklahoma City Thunder“.
Tuose mainuose galėjo būti prikabintas kad ir M.Kuzminskas su patogia savo vienų metų 3 mln. JAV dolerių vertės sutartimi. Kartais NBA klubai įtraukia į mainus pašalinius žaidėjus tam, kad pagal NBA taisykles sulygintų mainomų žaidėjų atlyginimus. Užsirekomendavęs NBA su 6,3 taško vidurkiu Mindaugas bet kurią akimirką galėjo būti išsiųstas į kitą komandą kartu su viena ryškiausių lygos žvaigždžių.
Tačiau M.Kuzminskas liks išpildyti savo sutarties Niujorke. Ir jam tie paskutiniai sutarties metai gali būti lemtingi už Atlanto.
Kitą vasarą M.Kuzminsko ateitis NBA gali būti įtvirtinta nauja, pelningesne ilgalaike NBA sutartimi. Kitu atveju viskas gali baigtis tuo, kad M.Kuzminskui teks susimokėti už viršyto svorio bagažą ir grįžti į Europą, kur jo išskėstomis rankomis, pilnomis milijonų eurų, lauktų turtingiausi Eurolygos klubai.
Bet M.Kuzminskas atvažiavo į NBA įrodyti, kad jo vieta yra tarp 450-ies geriausių pasaulyje.
Jo planų nekeičia ir blauzdos trauma, kuri apsunkino atkaklią konkurencinę kovą Niujorke dėl lengvojo krašto puolėjo pozicijos. Nekeičia ir neaktyvaus žaidėjo statusas, su kuriuo M.Kuzminskas pasitinka pirmąsias „Knicks“ sezono rungtynes spalio 20-ąją su „Oklahoma City Thunder“.
Nors M.Kuzminskas gali nežaisti NBA sezono starte, jis tikina dar niekada nesijautęs taip gerai ir tą nori parodyti visai lygai.
„Noriu žaisti. Tikiu, kad jeigu žaisčiau, tai šie ir kiti metai būtų vieni geriausių mano karjeroje. Fiziškai jaučiuosi nerealiai. Psichologiškai – irgi. Reikės išsikovoti minutes ir viskas turėtų būti gerai“, – ryžtingai 2017–2018 m. NBA sezoną pasitinka vienas geriausių Lietuvos krepšininkų.
– Mindaugai, prisiminkite savo vakarą prieš debiutinio NBA sezono startą. Ar antrąjį NBA sezoną sutinkate kitaip? – 24sek paklausė M.Kuzminsko.
– Pirmos oficialios rungtynės buvo prieš čempionus išvykoje. NBA įteikia čempionų žiedus per pirmąsias naujojo sezono rungtynes, tad per mano debiutą lygoje vyko „Cavaliers“ apdovanojimai. Jausmas buvo savotiškas. Juk žaidėme prieš LeBroną, kitus aukščiausios klasės žaidėjus.
Šiemet pirmąsias rungtynes žaidžiame su Oklahoma po visų tų sudrebinusių mainų. Tiek Carmelo, tiek „Knicks“ žaidėjai bus motyvuoti.
Pats jaučiuosi gal šiek tiek ramesnis. Prieš pirmą kartą kartais buvo nežinomybė, o dabar šiek tiek aiškiau, kas, kaip ir kur.
Nei pernai, nei šiemet nesu garantuotas dėl minučių, bet jaučiuosi kiek ramiau. Žinau, kad ateis mano šansas ir reikia būti pasiruošusiam jį išnaudoti.
– Kada paskutinį kartą iki mainų matėte Carmelo Anthony?
– Buvome susibėgę į bokso treniruotę, o jau kitądien jį išmainė. Labai keista... Atrodo, visi bendravome, netgi tokių pokalbių apie mainus nebuvo. Atrodė, greitai visi kartu pradėsime sezoną.
Bet žaidžiant NBA reikia priprasti, kad vieną dieną gali viskas labai pasikeisti.
– Bokso treniruotėje...?
– Mūsų fizinio rengimo treneriai nori, kad pakeistume aplinką. Kartais jie rengdavo dviračių treniruotes, kartais jogą. Čia toks boksas, maišytas su darbu su svarmenimis. Manau, kad tai duoda naudos.
Boksavomės ir vadovaujant Romanovui rytinėse „Žalgirio“ treniruotėse (juokiasi). Bet, nuoširdžiai sakant, tos treniruotės duoda daug naudos, nes gerini ir ištvermę, ir dirbi su rankomis bei kojomis. Įjungiamas visas kūnas, o kartais gerai pakeisti aplinką, kad dirbtų kiti raumenys.
– Ar po to dar teko bendrauti su Carmelo?
– Taip, bet ten buvo toks trumpas asmeninis pokalbis. Tačiau įstrigo, kad, net ir būnant tokio lygio žvaigžde ir asmenybe, vis tiek išlieka paprastumas ir žmogiškumas.
Žiauriai džiaugiuosi, kad mano kelyje NBA pirmąjį sezoną pasitaikė toks lyderis.
– Kaip pasikeitė atmosfera „Knicks“ rūbinėje, kai joje nebėra garsiausio ir svarbiausio balso?
– Carmelo buvo linksmų plaučių vyrukas... Visada žinodavo, ką pasakyti ir padaryti. Be abejo, jo trūksta.
Kitose komandose išimk vieną antrą žaidėją ir atrodo, kad ji nebebus tokia pati. Tačiau atsiranda kitų, kurie užima vietą ir bando palaikyti tą gerą atmosferą už aikštės ribų. Bando būti lyderiais.
Kaip sakoma, nepakeičiamų nėra, kad ir kokio aukšto lygio žaidėjas tai bebūtų. Į viską reikia žiūrėti pozityviai.
– Per tuos metus, tikiu, iš Carmelo pasisėmėte daug pamokų. O kokią jo savybę norėtumėte perimti labiausiai?
– Pasakysiu bent kelias.
Kaip sakoma, Niujorkas yra „drama queen“ – daug dėmesio, visi rašo, o ta rinka yra nežmoniška. Ypač tokiems komandos lyderiams. Carmelo supo ir daug kritikos, ir daug gandų. Dėmesys buvo beprotiškas, bet jis sugebėdavo atsiriboti nuo pašalinių dalykų, nuo žiniasklaidos, viso negatyvo ir susikoncentruoti į tai, už ką jis tiesiogiai atsakingas.
Man ir daug kam reikėtų to pasimokyti, dažniau koncentruotis į tai, ką turi, o ne kažkokius pašalinius dalykus.
– Kaip Carmelo Anthony tai pavyksta?
– Esu to jo kartą paklausęs. Mūsų treniruotėse ir rungtynėse susirenka labai daug žiniasklaidos ir žurnalistai visada kalbindavo tuos pačius žmones: Carmelo, Porzingį, Derricką Rose'ą, trenerį. Klausdavau jo, kaip kasdien įmanoma rasti pasakyti kažką naujo, kad skaitytojams būtų įdomu. Kai gerai sekasi, tai viskas gerai, klausimai pozityvūs, bet kai nesiseka, kaip buvo praėjusį sezoną, kaip tai įmanoma?
Jis sakė, kad tai nėra lengva, bet su metais ir patirtimi ateina suvokimas, kai surandi tą balansą.
– Po Europos čempionato laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakėte, kad labai normalu, jog Lietuvos rinktinę supa toks didžiulis spaudimas, kad yra kritikos, ir viskas čia gerai. Ar toks požiūris atėjo po dramų sezono Niujorke?
– Aišku, didžiausias požiūrio pasikeitimas įvyko po sezono NBA, bet net ir Ispanijoje, kur, atrodo, Malaga nėra didelis miestas (~550 tūkst. gyventojų – aut. past.), dėmesys krepšiniui buvo didžiulis. Ir pamatai, kad tai normalu, kai tave kritikuoja. Vis tiek, esi krepšininkas – nuolat būni dėmesio centre.
Ko galima pasimokyti iš Carmelo, tai, kad privalai nuo to atsiriboti: tiek nuo blogų, tiek nuo gerų straipsnių. Ir susitelkti į tą, ką darai gerai.
Kiekvienas dirba savo darbą: mes žaidžiame krepšinį, žurnalistai rašo, komentatoriai komentuoja. Visi daro klaidų ir visi daro gerų dalykų.
Galų gale, grįžti į Eurolygą nėra pats blogiausias variantas. Tačiau per daug nesuku dėl to galvos.
Nemanau, kad tas spaudimas Lietuvos rinktinėje yra toks, kad su juo būtų neįmanoma susitvarkyti. Reikia prie to priprasti.
Tik šiek tiek įdomu, kad žmonės ir už aikštės ribų yra linkę vertinti tave pagal profesiją.
Jeigu gerai žaidi – turbūt esi ir tokia asmenybė už aikštės ribų. Ir priešingai.
Todėl per socialinius tinklus, per bendravimą su žmonėmis noriu, kad mane pažintų ne tik kaip krepšininką, bet ir kaip asmenybę.
Lietuvoje tos kritikos nėra daug. Bet sunkiau galbūt tėvams, artimiesiems. O aš pats čia, Niujorke, išėjau neblogą mokyklą, tad to nėra.
– Kai nebėra Carmelo Anthony, kieno žodis „Madison Square Garden“ rūbinėje dabar garsiausias?
– Sprendžiant iš pirmųjų savaičių, turbūt Lance'o Thomaso. Jis idėjinis lyderis.
– Lance'o Thomaso?
– Už aikštės ribų tai jam labai tinka. Jis turi iškalbą.
Per susirinkimą išrinkome jį kapitonu. Lance'as sakė, kad niekada neprašys iš mūsų to, ko nepadaro pats. Aikštėje jis galbūt nėra pats didžiausias puolimo talentas, bet tai didelių gynybinių sugebėjimų žmogus. Matyti, kad jis atiduoda visą save. Manau, labai gerai turėti tokį lyderį už aikštės ribų.
– Kaip be Carmelo Anthony keisis „Knicks“ žaidimas?
– Iš komandos išėmus žaidėją, kuris buvo pirmas pasirinkimas puolime, žaidimas smarkiai keisis.
Pasak trenerio, jis turėtų būti energingesnis, daugiau greito puolimo. Treneris reikalauja, kad daugiau vaikščiotų kamuolys. Keičiasi ir gynybinė sistema.
Pernai turėjome daugiau problemų gynyboje nei puolime. Įmesdavome nemažai, bet mums įmesdavo dar daugiau (šypsosi). Čia buvo didžiausia mūsų bėda, tad pritariu, kad reikia daugiau pakeitimų gynyboje nei puolime.
– Ar su Philo Jacksono išėjimu „Knicks“ visiškai išsižadėjo jo primesto trikampio puolimo?
– Yra likę keli fragmentai. Bet puolimo filosofija šiek tiek keičiasi.
– Kaip po didžiulių permainų „Knicks“ vadovybėje keičiasi naujųjų bosų darbo linija?
– Dabar labiau sukonkretizuota, kas už ką atsakingas. Jie bando pertvarkyti klubą iš pagrindų, atjauninti komandą, gauti daugiau jaunų žaidėjų, aukoti kelerius metus dėl geresnių rezultatų ateityje.
Pačiam gaila, kad išėjo toks žmogus kaip Philas Jacksonas. Jis nerealus autoritetas. Jo patarimai – nerealūs.
Tačiau reikia kontroliuoti tai, ką gali kontroliuoti, ir į pašalinius veiksnius nekreipti dėmesio.
Taip, iš Niujorko mažai tikisi ir visi galvoja, kad būsime dugne. Bet gal kaip tie nurašytieji mes kaip tik galime nustebinti.
– Praradus Carmelo, „Knicks“ prognozuojamas labai sunkus sezonas. Europos čempionatuose ar Eurolygoje kiekvienos rungtynės atrodo labai svarbios. NBA jų labai daug, tad atrodo, kad sunku sureikšminti kažkurias pergales ar pralaimėjimus. Ar NBA reikia išmokti pralaimėti ir nekreipti į tai dėmesio?
– Negali įsileisti pralaimėtojo mentaliteto. Negali eiti ir galvoti, kad pralaimėsi.
Natūralu, kad gali daug pralaimėti, bet pralaimėjimas pralaimėjimui nelygus. Kur kovoji iki galo, krenti ir kur tiesiog varžovas yra stipresnis, o kur ateini ir „ai, pralaimėsim, nes mes silpnesni“.
Negali įsileisti tokio požiūrio. Įprasti pralaimėti tikrai nėra gerai.
– Bet turbūt ruošiatės sezonui, kurį „Knicks“ gali aukoti dėl geresnio naujokų biržos šaukimo, o tai reiškia daug pralaimėjimų?
– Nelabai. Taip, iš Niujorko mažai tikisi ir visi galvoja, kad būsime dugne. Bet gal kaip tie nurašytieji mes kaip tik galime nustebinti.
Potencialo yra ir tai matyti treniruočių procese. Tik būtų šaunu tą perkelti į aikštę.
– Kalbant apie jaunus žaidėjus ir ateitį, „Knicks“ naujokų biržoje 8-uoju šaukimu pasirinko 19-metį įžaidėją Franką Ntilikiną. Kokį įspūdį palieka šis prancūzas?
– Frankas dar labai ramus (šypsosi). Tai dar labai jaunas vaikinukas.
Kai pagalvoju apie save tokių metų, tai neįsivaizduoju, kaip jausčiausi jo vietoje. Pamenu, kai pamačiau jį treniruotėje, jis tiesiog vaikščiojo, dairėsi – kaip iš kito pasaulio. Sakė, visiškai kaip kosmose.
Bet Frankas palieka šilto žmogaus įspūdį. Manau, kad jis jau šiemet gali kažkiek padėti komandai. Žvelgiant į perspektyvas, „Knicks“ padarė teisingą žingsnį. Jis gali labai gerai gintis, mato aikštę ir per tą trumpą laiką jau daug ką patobulino puolime.
– Po pasikeitimų „Knicks“ klube dabar yra dar daugiau europiečių: jūs – lietuvis, Porzingis – latvis, Hernangomezas – ispanas, Ntilikina – prancūzas, Kanteris – turkas. Linksmas pavadinimas „EuroKnicks“ įgauna prasmę?
– (šypsosi) Manau, kad man tiek pernai, tiek šiemet pasisekė patekti tarp tiek daug europiečių. Manau, toks balansas tarp europiečių ir amerikiečių yra geras. Atmosfera čia tikrai gera.
Vykdamas čia girdėjau visokių nuomonių, kad atmosfera nebus niekada kaip Europoje ir panašiai. Tačiau situacija pranoko mano lūkesčius. Ir dažnai visi kartu vakarieniaujame, ir šiaip susitinkame už aikštės ribų. Belieka tik tą gerą atmosferą paversti rezultatu aikštėje.
– Ar pačiam teko matyti reklamą ant Niujorko metro traukinių, kur rašoma, kad „Knicks“ yra „beviltiški“?
– Ne (šypsosi). Bet dėmesys Niujorke buvo, yra ir bus. Tai vienas iš tų sporto miestų, kur sportas yra aukštumose.
Einant gatvėje tave užkalbins. Jei žaidi blogai – pasakys blogesnį, jei gerai – geresnį žodį. Bet, nepaisant pralaimėjimų, į komandą visi žiūri gan pozityviai. Daugelis supranta ir tiki, kad komanda eina teisingu keliu.
Daugybę metų nebuvo rezultatų, tad permainų reikėjo. O ar jos išeis į naudą, tik laikas parodys.
– Pernai prieš sezoną kažkiek spėjote pakeliauti po Niujorką. Ką naujo atradote prieš antrąjį sezoną?
– Šiemet buvo truputį kitaip. Pernai olimpinės žaidynės baigėsi anksčiau nei šių metų Europos čempionatas, iš kurio tiesiai vykau į treniruočių stovyklą. Tad laiko nebuvo daug.
Bet „Knicks“ vadovų iniciatyva visi kartu su šeimomis ir artimaisiais buvome susirinkę pasiplaukioti laivu. Plaukėme aplink Laisvės statulą, kartu vakarieniavome. Klubo vadovai nori, kad atmosfera gera būtų ne tik tarp žaidėjų, bet ir šeimos narių.
– O ar pasiilgote Niujorko?
– Manau, kad esu žmogus, kuris kokią atmosferą susikurs, tą ir gaus. Iš Kauno išvykau į Malagą, kur viskas skyrėsi kaip diena ir naktis. Tas pats iš Malagos į Niujorką. Bet visur buvo žiauriai gerai.
– Kur Niujorke jaučiatės geriausiai?
– Nerealus man Centrinis parkas. Taip pat visas Soho rajonas. Bruklino tiltas... Kur benuvažiuoji, nerealūs vaizdai. Bet labiausiai patinka Centrinis parkas ir Soho rajonas.
– Čia pasitinkate antrąjį savo sezoną NBA. Pirmasis, nesvarbu, tu pirmasis šaukimas ar Milošas Teodosičius, būna sudėtingas visiems. Ar po metų NBA jautiesi geriau pasiruošęs antram dubliui?
– Jaučiuosi patobulėjęs kaip žaidėjas. Ko išmokau, tai, kad negali per daug žiūrėti į priekį ar atgal – reikia gyventi šia diena.
Po vienų labai blogų rungtynių, atrodo, turėtum save griaužti, išgyventi, bet kitądien laukia kitos rungtynės ir turi galimybę pasitaisyti. Visada reikia išlikti pozityviam.
Viskas gali labai greitai keistis. Pernai tai nežaidžiau, tai gavau po 30 minučių, tai vėl nebežaidžiau, bet sezono pabaigoje vėl rungtyniavau. Viskas labai keičiasi, tų rungtynių daugybė.
Po čempionato buvau geros formos, bet, na ką, nieko, tų progų bus, ir svarbiausia padaryti tai, kas priklauso nuo manęs paties.
Tave bet kada gali išmainyti, vieni žaidėjai atvyksta, kiti išvyksta. Bet reikia išlikti savo kelyje.
– Per praėjusį sezoną sutvirtėjote fiziškai. Ką savo žaidimui norėtumėte pridėti šiemet?
– Galbūt norėčiau dar stabiliau mesti. Būna, vienose rungtynėse įmetu keturis iš keturių, o kitose nulį.
Kalbėjausi su treneriu ir jis sakė, kad jo akimis patobulėjau gynyboje. Tačiau galbūt dar norėčiau patobulinti kovą dėl atšokusių kamuolių.
„Žalgiryje“ žaidžiau su Rimantu Kaukėnu. Iki šiol bendraujame. Iš jo pavyzdžio supratau, kad tobulėjimui ribų nėra ir nėra jokios amžiaus ribos. Tad norėčiau pridėti visko po truputį.
– Kaip jus „Knicks“ rotacijoje šį sezoną mato treneris Jeffas Hornacekas?
– Treneris sakė, kad nori iš manęs kuo daugiau judėjimo aikštėje. Kad kuo greičiau bėgčiau į greitą puolimą.
Komandoje šį sezoną yra daug plius minus vienodo lygio žaidėjų, todėl prašė išlikti pozityviam. Ar kažkuriose rungtynėse negaučiau žaisti, ar kažkas nutiktų, kad būčiau pasiruošęs viskam.
– Kaip kad dabar, kai treneris jus įtraukė į neaktyvių žaidėjų sąrašą?
– Nieko tokio, čia tik sezono pradžia, pirmosios rungtynės.
Negali žinoti, treniruotėje vėl viskas apsivers, tad per daug liūdnai į tai nežiūriu.
Noriu žaisti. Tikiu, kad jeigu žaisčiau, tai šie ir kiti metai būtų vieni geriausių mano karjeroje. Fiziškai jaučiuosi nerealiai. Psichologiškai – irgi.
Reikės išsikovoti minutes ir viskas turėtų būti gerai.
– Kaip treniruočių stovykloje sekėsi iki traumos?
– Gerai. Natūralu, kad po Europos čempionato buvome geros formos. Tai išėjo į naudą.
– Kaip nutiko, kad susižeidėte blauzdą?
– Tiesiog kai atvykau iškart po čempionato, išėjo per daug to krūvio ir atsirado raumens įplyšimas. Daktarai pamatė ir uždraudė žaisti, kad neįplyštų labiau ir neiškrisčiau ilgesniam laikui.
Traumoms nėra tinkamo laiko, tačiau, žiūrint pozityviai, geriau prieš sezoną nei jo metu.
– Bet dabar jau esate išsigydęs traumą?
– Taip, esu pasiruošęs žaisti šimtu procentų.
– Dėl traumos turėjote praleisti beveik visą ikisezoninių rungtynių ciklą. Kiek ji apsunkino kovą dėl minučių lengvojo krašto puolėjo pozicijoje?
– Po čempionato buvau geros formos, bet, na ką, nieko, tų progų bus, ir svarbiausia padaryti tai, kas priklauso nuo manęs paties. Negali kontroliuoti nei traumų, nei minučių. Galiu tik save atiduoti ir įrodyti, kad esu vertas daugiau.
– Grįžote į aikštę paskutinėse draugiškose rungtynėse ir per 7 minutes atlikote 7 metimus. Norėjote per tą laiką parodyti kuo daugiau?
– Tiesiog susidarė tokios progos. Porą metimų turėjau mesti baigiantis atakos laikui, kur neturėjau kitos išeities.
Ne, manau, kad praėjo tas laikas, kai man buvo 24-eri ir per porą minučių norėjau nuversti kalnus. Dabar stengiuosi žaisti savo žaidimą ir tiek.
– Kokį įspūdį paliko konkurentai lengvojo krašto puolėjo pozicijoje?
– Beasley neeilinių individualių sugebėjimų ir atletinių savybių žmogus. Ne veltui jis buvo pašauktas antras naujokų biržoje.
Jis taip pat labai įdomi asmenybė. Arenos rūbinėje mūsų spintelės šalia viena kitos, tai būna daug juoko ir pamąstymų (juokiasi). Labai įdomus žmogus ir žaidėjas.
O Dougas McDermottas yra geras metikas ir tą jau įrodė NBA. Metimas yra jo stipriausia pusė.
Tiesa, Beasley labiau stato ketvirtu numeriu.
– Tai treneris rinksis tarp jūsų ir McDermotto?
– Manau, kad mes skirtingi žaidėjai. Jis geresnis metikas, o aš galbūt pavojingesnis po krepšiu. Be kamuolio judame panašiai. Taip, šiek tiek panašumų yra, bet yra ir skirtumų.
– Mindaugai, jums tai bus sutarties metai – po sezono baigs galioti dvejų metų 6 milijonų dolerių sutartis. Ar sutinkate, kad šis sezonas gali būti lemtingas – arba įsitvirtinsite NBA, arba grįšite į Europą?
– Taip, visko gali būti.
Bet stengiuosi savęs per daug neapsikrauti tokiomis mintimis. Džiaugiuosi patekęs į NBA. Jei pavyks čia išlikti, tai bus super. Jei ne, tai ne.
Matome daug pavyzdžių ir daug įdomių sprendimų, su kuo pratęsia sutartis, su kuo nepasirašo. Manau, NBA reikia ir sėkmės. Bet ateitis parodys.
Galų gale, grįžti į Eurolygą nėra pats blogiausias variantas. Tačiau per daug nesuku dėl to galvos. Manau, kad esu neblogoje situacijoje.
