Donas Nelsonas atrado užslėptą talentą
Donnie Nelsonas 1998 metais pasakė savo tėvui, kad keliauja į Dalasą, kur ketina stebėti aukštaūgį, kuris žaidžia lyg gynėjas. Jo tėvui Donui Nelsonui tais metais buvo patikėta ne itin žavi „Mavericks“ sudėtis, o ieškodamas naujo talento jis negalėjo patikėti, kaip žaidžia jaunasis krepšininkas iš Vokietijos.
„Jis buvo talentingiausias paauglys, kokį esu matęs, – teigė D.Nelsonas. – Mes manėme, kad tikrai neturėsime jokių galimybių jį gauti. Parodomosiose rungtynėse tarp gausybės gerų žaidėjų jis atkovojo kažkur 14 kamuolių ir pelnė 30 taškų. Nerealu.
Tačiau vis tiek daugelis dvejojo jo sugebėjimais. Mums labai pasisekė, kad jį gavome.“
1998 metų naujokų biržoje D.Nowitzkį devintuoju šaukimu pašaukė „Bucks“, tačiau mainų būdu jis iš karto keliavo į Dalasą. Vokiečiui taip pat pasisekė, nes jis keliavo pas trenerį, kuris buvo puolimo genijus ir nesipriešino naujovėms.
Daugelis strategų tais laikais draudė savo aukštaūgiams mėtyti iš toli, tačiau tik ne D.Nelsonas. Jis savo talento žaidime matė didelę perspektyvą, kuri visam laikui gali pakeisti visų požiūrį į sunkiojo krašto puolėjo poziciją.
„Didžioji dauguma NBA trenerių norėjo, kad jų aukšti krepšininkai būtų po krepšiu, nes ten jie efektyviausi, – prisiminė D.Nelsonas. – Tačiau Dirkas buvo žymiai geresnis, kai žaidė toliau nuo krepšio. Žinoma, jam reikėjo išmokti daugybės naujų dalykų, tačiau mes jį skatinome mesti kaskart, kai jis laisvas.“
Tiesa, viskas prasidėjo ne taip ir sėkmingai. 20-mečiui buvo sunku fiziškai ir psichologiškai rungtyniauti NBA, nes jis ką tik buvo atvykęs iš antrosios Vokietijos lygos.
Antraisiais savo karjeros metais D.Nowitzkis pradėjo rungtyniauti žymiai geriau. Jis beveik padvigubino savo rezultatyvumą (17,5), o tai lėmė ne tik jo tobulėjimas, bet ir įžaidėjo Steve'o Nasho patikimesnis žaidimas.
Trečiaisiais savo karjeros metais vokietis jau pelnė vidutiniškai 21,8 taško per rungtynes, o „Mavericks“ nuo to laiko net 11 metų iš eilės reguliariajame sezone laimėjo 50 rungtynių arba daugiau. Žaisdamas ketvirtąjį savo sezoną jis pateko į „Visų žvaigždžių“ rungtynes.
Ekspertai ir toliau rado prie ko prikibti, o daugiausiai buvo kritikuojama jo gynyba. Tačiau taiklūs tritaškiai dažnai juos kuriam laikui nutildydavo.
„Donas manimi pasitikėjo, – prisiminė D.Nowitzkis. – Mano kūnas dar nebuvo pasiruošęs stumdytis su galingais puolėjais po krepšiu, tačiau aš kurdavau varžovams daug problemų, nes galėjau pataikyti iš toli.
Nemanau, kad daugelis tuometinių trenerių būtų pasiryžę taip rizikuoti ir leisti savo aukštaūgiui žaisti taip, kaip tai dariau aš. Mano karjeros pradžiai tai buvo tobula situacija. Aš galėjau rungtyniauti taip, kaip noriu.“
„Mažasis generolas“ perkelia D.Nowitzkį į elitinį lygį
Tuo tarpu tarp D.Nowitzkio ir 2005-2008 „Mavericks“ gretose dirbusio Avery Johnsono ryšys buvo kiek kitoks. Strategas buvo vadinamas „mažuoju generolu“, todėl buvo labai reiklus ir norėjo, kad vokietis patikimiau žaistų gynyboje ir mažiau pasitikėtų savo metimu.
„Avery požiūris buvo labiau tradicinis, – prisiminė trenerių štabe dirbęs Dono Nelsono sūnus Donnie. – Mes jau nebeturėjome S.Nasho, todėl Dirkas aikštėje privalėjo išmokti žaisti nugara.
Jis reikalavo iš visų žaidėjų būti agresyvesniems. Avery norėjo, kad Dirkas sugebėtų pasistumdyti ir esant reikalui taškus pelnytų ir kitais būdais.“
D.Nowitzkio žaidimas smarkiai pasikeitė, o būtent A.Johnsonas yra tas žmogus, kuris yra atsakingas už tai, kad vokietis pradėjo žaisti arčiau krepšio.
Puolėjas vadovaujant A.Johnsonui sužaidė savo rezultatyviausią sezoną karjeroje, kai 2005-2006 metais per rungtynes pelnė vidutiniškai po 26,6 taško. Tais metais „Mavericks“ pirmą kartą pateko į NBA superfinalą, o dar po metų vokietis laimėjo MVP apdovanojimą.
2006-2007 metų sezonas taip pat išsiskiria tuo, jog „Maverics“ tuomet pasiekė savo komandos pergalių rekordą reguliariajame sezone (67).
Tačiau D.Nowitzkio ir A.Johnsono draugystė pamažu byrėjo, nes pastarasis nelabai sutarė su asmeniniu vokiečio treneriu Holgeriu Geschwindneriu. „Mavs“ strategas buvo atleistas po pralaimėjo pirmame atkrintamųjų varžybų etape 2008-aisiais.
„Avery perkėlė mano žaidimą į kitą lygį, – pripažino D.Nowitzkis. – Jis buvo labai griežtas ir privertė mane dirbti. Šiek tiek gailiuosi, kad negavau mesti daugybės tritaškių, tačiau išmokau geriau žaisti nugara. Galų gale, jis išmokė mane būti universalesniu.“
Rickas Carlisle'as ir tikrojo Dirko gimimas
Vos tik gavęs darbą „Mavericks“ gretose R.Carlisle'as išskubėjo į Vokietiją. Jis pasiėmė su savimi Larry Birdo žaidimo epizodų DVD diską ir norėjo kuo greičiau jį parodyti Dirkui.
„Mačiau keletą žaidimo elementų, kuriuos naudojo Larry'is, o jie puikiai tinka D.Nowitzkui, – aiškino strategas. – Jis turėjo keletą judesių, kurie jam gavus kamuolį buvo nesustabdomi.
Aš norėjau, kad Dirkas ir Holgeris vasarą sunkiai padirbėtų ties mano pasiūlymais, o galų gale jie sugrįžo su metimu atsilošus nuo vienos kojos.“
R.Carlisle'as nemažai pasiskolino iš buvusių dviejų trenerių strategijos, bet pripažino, kad pirmus kelis metus per mažai liepė vokiečiui veržtis po krepšiu. Didelį skirtumą galite išvysti 2011-aisiais, kai „Mavericks“ tapo NBA čempionais. D.Nowitzkis dažnai bandydavo agresyviau žaisti po krepšiu, tačiau laikui bėgant jis to nebegalėjo daryti dėl savo amžiaus.
Vėliau D.Nowitzkis po krepšiu jau nebelindo, o dažniausiai uždėjęs užtvarą ieškodavo laisvo metimo iš toli. R.Carlisle'as dažnai net neliepdavo atlikti derinio ir leisdavo puolimui vystytis natūraliai.
„Manau, kad Rickas viską sujungė, – apie savo dabartinį trenerį kalbėjo vokietis. – Jis paliko daug individualaus krepšinio, žaidimo nugara, susikeitimo žmonėmis, tačiau ir vėl leido mėtyti iš toli. Jis niekuomet nesiskundė mano tolimais metimais.
Žinoma, kartais jis pasakydavo ką nors apie mano sudėtingus metimus atsilošus, tačiau visais kitais atvejais turėjau didelę laisvę.
Galų gale, visi atsiminsime R.Carlisle'ą kaip trenerį, kuriam pagaliau pavyko šią ekipą atvesti iki NBA čempionų titulo.“
D.Nowitzkis baigęs karjerą visuomet bus prisimenamas, kaip vienas geriausių krepšininkų puolime bei sunkusis krašto puolėjas, kuris pakeitė visų požiūrį į šią poziciją.
„Vienas dalykas, kurį pamirš daugelis yra tai, jog Dirkas buvo fenomenalus žaidėjas vienas prieš vieną, – teigė R.Carlisle'as. – Tai bus labai stiprus pareiškimas, tačiau manau, kad jis patenka į aštuntuką arba dešimtuką geriausių pagal šią žaidimo savybę.
Komandos draugai tiesiog turėdavo jam perduoti kamuolį, o jis pats sukurs taškus. Jo žaidimas ties vidutiniu nuotoliu yra legendinis. Beveik du dešimtmečius jo sustabdyti negalėdavo niekas.
Kamuolį į krepšį jis įmesti galėdavo daugybe būdų. Manau, kad D.Nowitzkis yra universaliausias krepšininkas puolime per visą NBA istoriją.“
