Amerikiečiai patyliukais jau vadina Domantą didžiausiu „NBA Global Games“ rungtynių siurprizu. Kai kurie jį jau traukia į kandidatus laimėti metų NBA naujoko apdovanojimą. Per anksti, bet įvertinimas – tikrai ne už pavardę.
Kai po NBA naujokų biržos nakties teko sukti galvą, ar D.Sabonis nepasimes „Thunder“ priekinėje linijoje, o kai kurie jam jau prognozavo trečdalį sezono Plėtojimosi lygoje, tai dabar tenka sukti galvą, ar tik Domantas nepradės starto penkete pirmųjų oficialių NBA rungtynių.
Statistiškai, per dvejas rungtynes su Eurolygos elito komandomis, „Barcelona“ ir Madrido „Real“ D.Sabonis rinko vidutiniškai 7,5 taško, 3,5 atkovoto kamuolio ir 3,5 rezultatyvaus perdavimo. Visa tai – per netikėtai daug – 30 žaidimo minučių.
Kai Domantas Sabonis startavo rungtynėse Madride, atrodė, kad tai tebuvo savotiška „Thunder“ trenerio Billy Donovano dovana ir kartu paskata naujokui ir dėl debiuto, ir dėl žaidimo Ispanijoje, ir dėl didžiulėmis ovacijomis sutikto rungtynes stebėjusio „Real“ numylėtinio jo tėčio Arvydo Sabonio.
Bet rungtynės Barselonoje parodė, kad Domantui vieta starto penkete atiteko visai ne avansu. 20-metis žaidė daug ir svarbiausia, kad treneris mesdavo jį į aikštę lemiamomis minutėmis.
Aišku, tai buvo ir savotiškas D.Sabonio išbandymas. Kadangi tai tėra draugiškos rungtynės ir „Thunder“ iki išvykos į Ispaniją turėjo tik penkias pilnavertes dienas treniruočių, permainų vasarą sukrėstoje Oklahomoje dabar ieškojimų ir bandymų metas.
Bet gauti 30 minučių vidurkį nėra „nieko ypatingo“. Tą Domantui galėtų papasakoti geras jo bičiulis Mindaugas Kuzminskas, Niujorke pirmajame mače gavęs pasireikšti vos 6 minutes. Juolab, D.Sabonis kol kas visą savaitę treniruotėse buvo statomas į starto penketo schemas. Logiška, kad irgi ne šiaip sau.
Beje, D.Sabonis pernelyg nenusileido savo pagrindiniam konkurentui Ersanui Ilyasovai. Šis pelnė vid. 8,5 taško, atkovojo po 5 kamuolius ir atliko po 2 rezultatyvius perdavimus. Tiesa, turkas pademonstravo tai, dėl ko Domantui kyla didžiausia grėsmė likti už jo nugaros – pavyzdingą tritaškių taiklumą. E.Ilyasova iš toli atakavo 66,7 proc. tikslumu.
Nustebino net šeimyną
Kita vertus, tritaškiai buvo dalykas, kuris labiausiai džiugino stebint Domanto žaidimą. Šis faktas jau gal ir nusibodo, bet per dvejas rungtynes Ispanijoje D.Sabonis pataikė daugiau nei pusę (3) per dvejus metus „Gonzaga Bulldogs“ komandoje įmestų tritaškių (5).
Kai D.Sabonis Barselonoje pataikė antrąjį tritaškį iš dviejų, jo vyriausiasis brolis Žygimantas atsisuko į tėtį Arvydą ir davė šiam „penkis“.
Aišku, „Barcelona“ ir „Real“ atlaidžiai žiūrėjo į prie tritaškio linijos besitrynusį lietuvį, todėl šis atakavo laisvas – pavyzdžiui, per porą metrų nuo lietuvio buvęs Rudy Fernandezas net nepakėlė rankos. Iš viso tikslą pasiekė 3 iš 4 Domanto tolimų metimų.
Kai D.Sabonis Barselonoje pataikė antrąjį iš dviejų, jo vyriausiasis brolis Žygimantas ketvirtojoje „Palau Sant Jordi“ tribūnų eilėje pašoko iš savo vietos iškeltomis rankomis ir sugniaužtais kumščiais, atsisuko į tėtį Arvydą ir davė šiam „penkis“.
Toks Domanto pataikymas stebino net artimiausius žmonės. Arvydas Sabonis net patogiau įsitaisė kėdėje ir pats pamalonintas, bet dar neskubėdamas pernelyg džiūgauti, maloniai atsikvėpė ir atsilošė. Šalia sėdėjęs LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas išsišiepė iki ausų, o viena koja sveikas Stevenas Adamsas pakilęs nuo atsarginių suolo išstriksėjo zelandietišką šokį.
Bet tikiu, kad D.Sabonio stabiliai taiklūs šūviai iš toli – tik laiko klausimas.
Dar likus pustrečios valandos iki rungtynių pradžios puolėjas pirmasis iš visos komandos narių pradeda maždaug pusvalandžio trukmės apšilimą, į kurį įeina metimų pratimai su individualiu treneriu Marku Bryantu. Pradedant metimais iš baudos aikštelės ribų, baigiant būtent tritaškiais iš 5-7 padėčių nuo vieno kampo, iki kito. Domantui reikia mėtyti tol, kol pataiko tritaškį. Jeigu nepataiko 3-jų, 5-ių, kad ir 7-ių iš eilės, su juo besipraktikuojantis komandos draugas stovi ir laukia. Ir taip – 2-3 kartus pataikius iš vienos padėties, kol galima žingsniuoti ir mėtyti iš kitos bazės.
„Nuo pirmos dienos Oklahomoje „Thunder“ prašė manęs koncentruotis į metimą“, – 24sek sakė D.Sabonis. Matome to darbo vaisius?
Kad D.Sabonio pataikymas yra gerokai geresnis, nei NBA skautams pasirodė stebint jo žaidimą NCAA, kalbėta jau per pirmąsias peržiūras prieš naujokų biržą birželio pradžioje.
Antraisiais metais NCAA D.Sabonis tiesiog neatakuodavo iš toli, nes ten prie perimetro lakstydavo Kyle'as Wiltjeras. Kadangi tai jis žaidė atsitraukęs nuo krepšio, D.Sabonis daugiau „centruodavo“ ir rūpindavosi kitais būdais pelnyti taškus – dviem aukštiems žmonėms prie perimetro, kur dar yra gynėjai bei lengvasis kraštas, tikrai nėra ką veikti.
Tiesa, Lietuvos rinktinėje D.Saboniui velniškai nekrito. Puolėjas tikrai turi duomenis mesti, bet tada nekrito nors tu ką. Skirtingai nei dabar, kai vienintelis jo šūvis iš keturių tritaškių buvo per trumpas.
Aišku, jei D.Sabonis stabiliai gerai pataikys tritaškius, sulauks varžovų puolėjų priežiūros. Bet tai nėra problema, kadangi to tik ir laukia komandos treneris Billy Donovanas. Tritaškius pataikantis ir varžovo dėmesį prie perimetro sutelkiantis Domantas atidaro erdves Russello Westbrooko ir Victoro Oladipo reidams. O kai šie randa laisvą koridorių, arenos prižiūrėtojams tik ir belieka stebėti, ar po galingo dėjimo neteks keisti lūžusio lanko.
D.Sabonis iš tiesų daug malėsi prie tritaškio linijos. Kartais atrodydavo, kad pernelyg daug. Arba statydavo užtvaras gynėjams, arba jį tiesiog perduodavo Russellui Westbrookui ar Victorui Oladipui. Svarbiausia, kad kamuolys neužsilikdavo D.Sabonio rankose ir jis nestrigdavo atsidūręs prie tritaškio linijos.
Tiesa, norėtųsi matyti daugiau žaidimo su Domantu du prieš du. Dažniausiai po D.Sabonio užtvaros gynėjai patys neria į varžovų gynybą, o lietuvis lieka atsitraukęs, bet krepšio link nesileidžia.
Bet kai jis tik atsiduria po krepšiu ir komandos draugams pavyksta jam iškišti kamuolį – saugokitės. Didžiausia tikimybė, kad ataka baigsis arba meistrišku Domanto slalomu po krepšiu dėl fantastiško kojų darbo, arba puikiu perdavimu. D.Sabonio šokis ir verpstės po krepšiu – kaip senas geras stadioninis rokas.
Toks įspūdis, kad „Thunder“ arba dar neįvertino jo klaidinančių judesių puolime arsenalo, arba tiesiog testavo jį atsitraukusio puolėjo vaidmenyje. Bet ką jis išdarinėjo po krepšiu, buvo gražu žiūrėti.
Beje, tokių progų parodyti savo talentą po krepšiu Domantas gavo nedaug. O tai tik dar vienas rezervas jo puolimo arsenale. Svarbiausia, kad D.Sabonis surinkdavo savo 7,5 taško vidurkį pernelyg nereikalaudamas kamuolio. Jeigu „Thunder“ dažniau pasitikės lietuviu puolime, aukštaūgį galėtume matyti dar rezultatyvesnį.
Kaip NBA naujokas ir jaunas 20 metų vyrukas, D.Sabonis taip pat stebina žaidimo skaitymu. Nei rungtynėse su „Barcelona“, nei su „Real“ lietuvis nepridarė kažkokių labai kvailų naujokams būdingų sprendimų. Anaiptol, aikštėje jautėsi užtikrintai, o iš šalies atrodė kaip patyręs sunkusis krašto puolėjas. Įspūdis stebint jo žaidimą toks, kaip pasižiūrėjus į barzdotąjį „Thunder“ vidurio puolėją Steveną Adamsą – žiūri ir negali patikėti, kad šiam zelandiečiui vos 23-eji.
Domantas tvirtai atstatyta krūtine su visais „Oklahoma City Thunder“ nariais ošiant „Palau Sant Jordi“ atšuoliavo ant parketo. Startinis jaudulys išgaravo su debiutinėmis rungtynėmis Madride. Barselonoje Saboniukas į vietą starto penkete žengė nusiteikęs visai kitaip. Ir visai neprimindamas nepatyrusio naujoko.
Jeigu ieškotume prie ko prikibti...
Jeigu ieškotume prie ko prisikabinti, tai nebent prie gynybos. Vienas prieš vieną jis atrodydavo visai neblogai – sustabdė net tą patį 218 cm ūgio Ante Tomičių, nors šis yra „centras“. O ir Domantui prieš tokius žaidėjus gintis sudėtinga. Ką pademonstravo „Real“ vidurio puolėjas Othello Hunteris, tiesiog nusistūmęs lietuvį po krepšiu ir įstūmęs dvitaškį su pražanga.
Bet nėra ko išgyventi – D.Sabonis yra sunkusis krašto puolėjas ir Oklahomoje „centruos“ tik su išimtimis.
Grįžkime prie gynybos. Fantastiškas D.Sabonio kojų darbas primena legendinės „Žuvėdros“ lyderių šokių žingsnelius. Dieve, kad tokias kojas būtų davę Jonui Valančiūnui!
Gindamasis vienas prieš vieną D.Sabonis taip sutrypčiojo ant parketo, kad „Barcelona“ puolėjas Justinas Doellmanas du kartus atsitrenkęs į Domo gynybą kaip į sieną nebeturėjo kur dėti kamuolio. Panašiai baigdavosi ir dauguma kitų naivių varžovų bandymų apžaisti lietuvį vienas prieš vieną veidu į krepšį.
Bet kas krito į akis, tai D.Sabonio gynyba po pagalbų. Jeigu vienas prieš vieną D.Sabonis dar sugaudydavo priešininką, tai po pagalbos prie jo prišokdamas D.Sabonis arba nebespėdavo paskui jį po pirmojo greitesnio varžovo judesio, arba tiesiog nebespėdavo pribėgti prie tritaškį metančio oponento. Žaibiškas NBA krepšinis gali dar labiau atverti Domanto ir fizinio, ir sprendimų greičio žaizdą gynyboje.
Kita vertus, keliais atvejais tokios kliurkos yra ir prakiurusios „Thunder“ gynybos pasekmė. Kartais tas pats Domantas kentėdavo dėl komandos draugų nemokėjimo susirinkti savo ginamųjų arba blogo susikeitimo dengiamaisiais. Kadangi Oklahomos klubas vasarą išgyveno dideles permainas, komandoje pilna naujokų, kurie dar turi priprasti prie vienas kito ir tuo pačiu B.Donovano gynybos sistemos.
Todėl galima tikėtis, kad ir D.Saboniui komandinėje gynyboje su laiku seksis geriau.
Nors, pavyzdžiui, pasirodė, kad Domantui jau dabar sekasi geriau gintis nei tam pačiam Enesui Kanteriui. Turkas gali įridenti po 25 taškus, bet pasimauna ant kiekvieno Ante Tomičiaus klaidinančio judesio. Tai tebuvo vienintelis pavyzdys, bet kroatas lietuvio taip lengvai jau neapmovė, o metimas skriejo pro šalį.
Taigi, kai D.Sabonis susikrimtęs dėl sušlubavusios gynybos prisėdo ant suolo, greitai prie jo prisistatė Stevenas Adamsas, paplekšnojęs komandos draugui per pakaušį. „Viskas gerai, nusiramink, kitą kartą apsiginsi“, – tarsi norėjo pasakyti Domantui jo antruoju tėvu juokais apsiskelbęs šmaikštusis „centras“.
3,5 atšokusio kamuolio vidurkis per 30 minučių nėra įspūdingas rodiklis, bet gražesnį skaičių nušlifuoti buvo sunku paprasčiausiai dėl Domanto padėties aikštėje.
Iš D.Sabonio tikėtis didžiulio skaičiaus puolime sugriebtų kamuolio nereikia. Dėl trumpų jo rankų ir atletiškumo stokos jam tai tiesiog per sudėtinga. Nors kita vertus, tokių jis porą nusiėmė nuo Gustavo Ayono bei Othello Hunterio galvos. Jau didžiulis pliusas.
O gynyboje jam tų kamuolių neliko tiek jau daug todėl, kad „Barcelona“ ir „Real“ sunkieji krašto puolėjai kaip Trey Thompsonas, Andresas Nocioni, Justinas Doellmanas ar Aleksandras Vezenkovas labai daug trynėsi prie tritaškio linijos. Todėl ir lietuvis natūraliai buvo per toli nuo krepšio, kad turėtų normalias sąlygas susirinkti aukštesnį kamuolių vidurkį.
Vienintelė kliūtis starto penketo link
Domantas Sabonis yra žaidėjas, dėl kurio „Thunder“ komandai nekils problemų.
Pirmiausia, vaikis yra visiškai nesugadintas – jis gyvena krepšiniu, turi rūpestingą šeimą ir visiškai neturi sužvaigždėjimo simptomų.
Gonzagoje sklandė legendos, kad D.Sabonis kartais naktimis eidavo į krepšinio salę pasitreniruoti, todėl vienu metu tausodami Domantą „Bulldogs“ treneriai net specialiai užrakindavo salę ir ten prašydavo apsaugos neįleisti lietuvio.
„Su tokiu požiūriu jis tik tobulės ir tobulės“, – išgyręs D.Sabonio darbštumą ir darbo etiką 24sek sakė B.Donovanas.
D.Donovanas: „Su tokiu požiūriu jis tik tobulės ir tobulės“
Kitas dalykas, B.Donovano žodžiais, „Sabonis yra puikus komandos“ draugas.
„Puikus komandos draugas“ pasireiškia tuo, kad D.Sabonis dažniausiai yra pirmas žmogus, kuris prieis prie nugriuvusio „Thunder“ žaidėjo ir išties jam ranką pakelti. Pasireiškia didžiule energija ne tik aikštėje, bet ir ant atsarginių suolo, o „gyvas suolas“ krepšinyje puoselėja atmosferą komandoje. „Puikus komandos draugas“ yra ir smagus pašnekovas toje pačioje treniruotėje. Panašu, kad jis jau susigyvena su „Thunder“ krepšininkais, o ypač – europiečiais. Domantas vis besibičiuliauja su ispanu Alexu Abrinesu, o, pavyzdžiui, treniruotėse Madride ir Barselonoje nuolat pokštavo su turkais Enesu Kanteriu bei Ersanu Ilyasova.
Kai Domantas po savuoju krepšiu kaip karštą bulvę gaudė jau lyg ir užvaldytą kamuolį, bet šis išslydo į užribį, D.Sabonis galingai pliaukštelėjęs delnais suriko: „Aaa!“
Jo energija – nuolatinė kova aikštėje, atkaklios grumtynės dėl geresnės pozicijos net ir situacijoje be kamuolio, apsikumščiavimai kovojant dėl atšokusio kamuolio ar tos pačios užtvaros gynėjams.
Tai yra D.Sabonio „padėsiu komandai laimėti, kaip tik galėdamas“. Ir ta pagalba ne visada būna taškai.
Treneriai tokius žaidėjus vertina. Jeigu D.Sabonis ir toliau žais panašiai, kaip Ispanijoje, o E.Ilyasova nebenustebins žaidimo kokybės sprogimu, tikrai realu tikėtis, kad lietuvis bus „Thunder“ starto penketo sunkusis krašto puolėjas.
Viską apversti kojomis, ko gero, gali tik vienas dalykas.
„Dabar dar tik žaidžiau su Europos komandomis. Dar reikia sužaisti su NBA. O tada – ir tikras rungtynes. Dar bus daug nervų“, – 24sek pasakojo D.Sabonis.
„NBA bus VISAI kitas krepšinis“, – sakė man ir su komanda į Ispaniją atkeliavę „Thunder“ žiniasklaidos atstovai. Bet ir jie pridūrė, kad apie Domantą girdėjo tik gerus atsiliepimus. Šio vyruko neįmanoma nemėgti.
Iš tiesų, D.Sabonis solidžiai atrodė prieš europietiško krepšinio šalininkus, bet NBA krepšinis yra visai kita istorija. Tai Domantui aktualu tuo, kad NBA visai kiti greičiai, visai kita sprogstamoji varžovų jėga, kitas atletiškumas. O kai vienas iš rimčiausių D.Sabonio kabliukų ir yra atletizmas, dar iš tikrųjų anksti džiaugtis.
Viena yra dengti Andresą Nocioni, Justiną Doellmaną, Aleksandrą Vezenkovą ar tą patį Felipe Reyesą, o visai kas kita daužytis su Blake'u Griffinu, LaMarcusu Aldridge'u, Draymondu Greenu, Anthony Davisu ir kitais.
Su tokiais duomenimis tritaškius D.Sabonis gali „pramušti“, bet atletiškumą, kokį davė, tai davė Dievas. Kita vertus, kartais atletiškumą galima apžaisti protu.
„Jis turi puikų krepšinio suvokimą“, – 24sek pabrėžė B.Donovanas.
Ne tik puikų krepšinio suvokimą, bet ir uoslę kamuoliams, žaidimo skaitymą ir didžiulį norą laimėti kiekvieną kovą dėl atšokusio kamuolio, pataikyti kiekvieną metimą ir laimėti kiekvieną mikrodvikovą.
Džiūgauti dar anksti, nes viską parodys kovos su NBA atletais. Neatlaikęs atletiškumo egzamino, jis gali atsidurti ne tik už tritaškių specialisto E.Ilyasovo nugaros, bet ir prancūzo Joffrey Lauvergne'o. Nors šis visiškai nesužavėjo per rungtynes su „Barcelona“, kova dėl atšokusių kamuolių ir gynyba yra jo koziris prieš bet kurį kitą puolėją „Thunder“ gretose.
Kita vertus, kai prancūzas nesusitvarkė gynyboje su „Barcelona“ aukštaūgiu Joey Dorsey ir vėlia turėjo atsiprašinėti trenerio, B.Donovanas nedvejodamas metė į aikštę D.Sabonį.
Daug kas bus pastatyta ant tritaškių ir kaip stabiliai Domas galės juos pataikyti.
Taigi, D.Sabonio kova dėl minučių primins tikrą mėsmalę. Bet lietuvis NBA metė rimtą paraišką. Nekantraujame sulaukti tikrų NBA kovų.
