Pirmą kartą M.Gherardini kalbinau prieš penkerius metus „Siemens“ arenoje. Jonas Valančiūnas tada dar klausėsi Aleksandro Džikičiaus nurodymų Vilniaus „Lietuvos ryte“, o italas su „Raptors“ vadovais svarstė, kaip išsivežti lietuvį iš sostinės ir išspręsti tą didžiulę 2,5-3 mln. JAV dolerių išpirkos problemą.
J.Valančiūnas buvo didysis M.Gherardini ir tuometinio „Raptors“ vadovo Bryano Colangelo projektas. 2012-aisiais Jonas galop debiutavo NBA, o M.Gherardini jį be visų kitų privalumų pristatė kaip gerai žaidimą skaitantį ir šoklų vidurio puolėją.
Likimo ironija – būtent fizinis plastiškumas ir gynybos skaitymas pirmaisiais J.Valančiūno metais NBA yra kol kas didžiausias jo Achilo kulnas.
Po aikštę skrajojęs 213 cm ūgio išstypėlis dabar NBA arenose labiau primena tvirtą bizoną.
Tikiuosi, kad Valančiūnas pakankamai protingas, kad tobulintų ir kitus ginklus, nes tam talento jis turi
„Dabar jis kitoks, – pripažįsta M.Gherardini. – Tai, kaip jis ištobulėjo... Nekalbu negatyviai, bet jis atrodo sunkesnis ir stipresnis. Tačiau sumažėjo judrumas. Jonas gali blokuoti metimą, bet jis nebe taip ginasi po krepšiu. Aišku, „centro“ pozicija yra fiziškai neparankiausia NBA. Visada bus mėlynių ir sumušimų. Bet jei jis tobulėja šiuo keliu, Valančiūnas turi būti gudresnis. Jis turi pasinaudoti savo technika. Technikos jo žaidime dabar mažiau“.
Valančiūnas turi keistis
M.Gherardini – protingas, iškalbus, bet atsargus vyras. Septyneri metai Toronte viceprezidento poste ir dveji dirbant „Oklahoma City Thunder“ tarptautiniu konsultantu išmokė vyrą apgalvoti kiekvieną sakinį.
Bet jis iš tų, kur pakanka užduoti klausimą, padėti diktofoną ant stalo ir patogiai atsilošti krėsle. M.Gherardini su itališku akcentu pasakos išsamiai ir įdomiai.
Kai 2011-aisiais M.Gherardini ir B.Colangelo nusprendė penktąjį šaukimą skirti J.Valančiūnui, jie turėjo savų svajonių, kaip į Torontą atveš didžiulį talentą iš Europos. Prabėgo penkeri metai. J.Valančiūnui užaugo barzda, užaugo ir jis pats, o keturi sezonai NBA – užtektinai laiko įvertinti žaidėjo progresą ir pamatuoti, ko dabar vertos buvo su juo sietos viltys.
M.Gherardini Jono progresą vertina palankiai. Bet neprašytas italas prasitaria apie būtinybę keistis. Tą jis įžvelgia iki šiol įdėmiai stebėdamas „Raptors“ rungtynes – jis išliko didžiulis komandos gerbėjas.
„Jonas gerai darbuojasi. Nelengva augti ir prisitaikyti bet kokiomis sąlygomis, ypač žaidžiant starto penkete. Kartais pamirštame, kad jam 24-eri, – ne sykį J.Valančiūno amžių akcentavo M.Gherardini.
– Juk ne veltui sakoma, kad aukštaūgiai tobulėja lėčiau. Bet jis pakankamai anksti subrendo starto penketo vaidmeniui.
Jonas nebenustebina varžovų aukštaūgių, nes jie žino, ką jis gali. Manau, kad jis gali parodyti daugiau, nei daro dabar.
Manau, kad Jonas dabar yra tinkamoje aplinkoje parodyti savo talentą. Man patinka, kaip jis tobulėjo. Bet manau, kad Valančiūnui dar reikia tobulėti, jei jis nori būti dar sėkmingesnis.
Jis nebenustebina varžovų aukštaūgių, nes jie žino, ką jis gali. Manau, kad jis gali parodyti daugiau, nei daro dabar. Manau, kad Jonas turi gerą riešą ir turėtų labiau pasitikėti savo metimu iš vidutinio nuotolio.
Jonas ištobulėjo iki labai gero NBA žaidėjo. Manau, kad jis turi viską, kad turėtų labai stabilią NBA karjerą. Bet norėčiau, kad jis ištobulintų savo žaidimą. Yra vietų, kur žinau, kad jis turi potencialo pasirodyti geriau. Ypač su metimu. Jis labai geras metikas.
Aišku, tokioje komandoje, kur yra gynėjai Lowry ir DeRozanas, „Raptors“ galbūt nereikia dar vieno metančio žaidėjo, bet Jonas turi būti nenuspėjamas“.
M.Gherardini iki šiol palaiko ryšį su J.Valančiūnu. Italui pasirodė, kad lietuvis išliko toks pat, koks buvo anksčiau. Kitaip tariant, nepasikėlė ir nepakeitė požiūrio į darbą.
Todėl italas mūsų pokalbyje bent du kartus pabrėžė, kad jis nekritikuoja lietuvio. M.Gherardini žodžiais, su Jonu ir dabar dirba užtektinai individualių trenerių, todėl jis nenori pasirodyti kaip vienas tokių.
„Noriu pabrėžti, kad Jonas dabar yra vienas geriausių „centrų“ NBA. Aš jo nekritikuoju. Aš tik noriu, kad iš labai labai labai gero žaidėjo jis taptų žvaigžde. Nors Jonas jau ir taip yra labai aukštame lygyje. Jis jau dabar nuveikė nuostabių dalykų. Kaip jis dominavo Europoje jaunimo rinktinėse. Kaip jis žaidė „Lietuvos ryte“, Lietuvos rinktinėje, ir kaip atvyko į NBA. Taip žaisti nelengva, – tikino M.Gherardini.
– Bet vėlgi, žinau, kad jis gali daryti dar daug dalykų. Tikiuosi, kad Valančiūnas pakankamai protingas, kad tobulintų ir kitus ginklus, nes tam talento jis turi“.
Paprieštarautų Jonui Kazlauskui
Būtent dėl Jono Valančiūno darbštumu po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių suabejojo rinktinės treneris Jonas Kazlauskas. Torontą jo kritika nustebino – kanadiečiai buvo įpratę matyti vidurio puolėją uoliai plušantį ir niekada negirdėjo blogų atsiliepimų apie krepšininko darbo etiką.
Tačiau Jono Kazlausko žodžiai nuskambėjo garsiai ir kritiškai – jeigu daugiau neatsiduos krepšiniui, vieną dieną jo pasaka gali baigtis.
M.Gherardini girdėjo šiuos J.Kazlausko žodžius. Bet garsus italas yra žaidėjo pusėje.
Tai darosi nežmoniška. Aš suprantu Joną, kuris sužaidžia 100 rungtynių per sezoną ir atvažiavęs į rinktinę prašo leisti jam atsikvėpti.
„Kartais senosios mokyklos treneriai labai nori maksimalių pastangų. Suprantu, kad treneris norėjo jį matyti dirbantį pilnu greičiu. Bet nereikia pamiršti, kad NBA žaidėjai, kurie rungtyniauja atkrintamosiose, per sezoną sužaidžia 100 rungtynių. O vasarą tas krepšininkas vėl žaidžia. Nepamirškite – Torontas žaidė Rytų konferencijos finale, todėl užtruko iki pat birželio pradžios.
Poilsis yra ne mažiau svarbi krepšininko tobulėjimo dalis, kaip rungtyniavimas ir treniruotės. Todėl kartais tokia situacija yra visiškai normali. Daug bendrauju su treneriais, kurie sako, kad sunkiausia pačioje sezono pradžioje atvesti visus žaidėjus į tą patį intensyvumo ir fizinės kondicijos lygį.
Pavyzdžiui, mes turime Bogdaną Bogdanovičių ir Nikolą Kaliničių. Jie baigė sezoną birželio 20-ąją. Jau kitą dieną jiedu buvo Serbijos rinktinės stovykloje prieš olimpinę atranką. Įveikę atranką jie ruošėsi olimpinėms žaidynėms. Tada jie turėjo Rio. Ir po Rio jie turėjo tik 8-9 dienas atsikvėpti.
Jie pavargo! Jie negali būti pasiruošę atiduoti 101 proc. jėgų, kurių mes reikalaujame. Nes jie turi nusileisti ir tada vėl pakilti.
Todėl aš suprantu Joną, kuris sužaidžia 100 rungtynių per sezoną ir atvažiavęs į rinktinę prašo leisti jam atsikvėpti.
Anksčiau buvo taip: du mėnesiai pasiruošimo ir turnyras. Bet taip nebėra. Tvarkaraštis to neleidžia. Reikia atsižvelgti į rungtynių tvarkaraštį ir žaidėjo poilsį. Tai darosi nežmoniška“.
Bendraujant su M.Gherardini susidaro įspūdis, kad jis nori pasakyti daugiau, nei gali sau leisti bendraudamas su žurnalistais. Ir ypač apie jo bičiulį. Bet vienas geriausių visų laikų Europos krepšinio direktorių tiki šviesia J.Valančiūno ateitimi NBA.
„Jonas dar visai neseniai buvo vaikis, o dabar NBA pradeda jau penktąjį sezoną. Aš matau, kaip jis auga kaip vyras ir žaidėjas. Ir tikiu, kad jis turi kitų ginklų, kurių vis dar nenaudojo, nes galbūt taip nori „Raptors“. Bet manau, kad Valančiūnas gali nustebinti savo metimu, kokio žmonės dar nematė“.