„Spurs“ šiais laikais daugeliui asocijuojasi su stabilumu, tęstinumu bei tvarkinga organizacija, kuri yra pavyzdys visiems. San Antonijaus klubas šį reguliarųjį sezoną pradėjo 30 taškų skirtumu sutriuškindamas „Warriors“ ekipą, tačiau prieš du dešimtmečius tai toli gražu nebuvo elitinė lygos komanda.
G.Popovichius savo kelionę pradėjo be Timo Duncano, Tony Parkerio, Manu Ginobili, Kawhi Leonardo ar LaMarcuso Aldridge'o. Naujasis „Spurs“ vyriausiasis treneris net negalėjo būti tikras dėl savo darbo vietos sezono pabaigoje.
1995–1996 metų reguliariajame sezone San Antonijaus ekipa laimėjo 59 pergales ir Vakarų konferencijos pusfinalyje nusileido galingajai „Jazz“ komandai. 1996 m. ruduo suteikė daug vilčių naujajam „Spurs“ sezonui, tačiau ikisezoninėse rungtynėse nugaros traumą patyrė Davidas Robinsonas.
Admirolu vadinamas vidurio puolėjas buvo „Spurs“ komandos lyderis, o be jo visa ekipa buvo pasmerkta.
„Jis buvo mūsų ramstis, – prisiminė tuometinis komandos puolėjas Seanas Elliotas. – Davidas buvo vienas geriausių lygos žaidėjų, todėl dominavo abejose aikštės pusėse.“
San Antonijaus ekipos trenerių štabas vylėsi, kad į aikštę sugrįžus D.Robinsonui situacija pagerės. Verta paminėti, kad traumos kamavo ir kitus „Spurs“ pagrindinės rotacijos aukštaūgius – Charlesą Smithą ir Chucką Personą.
Tačiau prastas startas lėmė, kad „Spurs“ vadovybėje dirbęs G.Popovichius sulaukė savojo šanso. Komanda atleido tuo metu labai lygoje mėgstamą vyriausiąjį trenerį Bobą Hillą.
G.Popovichius „Spurs“ asistentu dirbo 1988–1992 m. sezone, tačiau nesulaukęs paaukštinimo, dvejus metus praleido „Warriors“ trenerių štabe. 1994 metais „Popas“ sutiko dirbti San Antonijaus generaliniu vadybininku.
„Visi buvome labai nustebę, – apie naujas G.Popovichiaus pareigas kalbėjo 1996 metais prie ekipos prisijungęs 36-erių Dominique Wilkinsas. – Visi manėme, kad tai pokštas. Tačiau kai B.Hillas nepasirodė komandos autobuse supratome, jog tai tiesa.“
„Galima buvo matyti jo akyse, kad Greggas nėra patenkintas savo pareigomis, – prisiminė vidurio puolėjas Willas Perdue. – Jis nenorėjo rinkti komandos dėlionės detalių ir nesistengti jų sudėti. Jis visuomet norėjo būti tuo žmogumi, kuris atras raktą į pergales su turimais krepšininkais.“
Pirmosios G.Popovichiaus rungtynės nebuvo itin sėkmingos. „Spurs“ pralaimėjo „Suns“ komandai 76:93, o naujasis ekipos strategas saugojo D.Robinsono sveikatą ir leido jam žaisti vos 20 minučių.
„Buvome šokiruoti, – apie trenerių kaitą kalbėjo D.Robinsonas. – Ar aš pritariau tam sprendimui? Ne. Jaučiau, kad sunkiais laikais turime likti vieningi. Tačiau tai ne mano reikalas.“
Po savo debiuto G.Popovichius pripažino, kad visus sprendimus rungtynėse atliko kiek per vėlai: „Jei priimi sunkų sprendimą, tai veikti reikia iš karto. Visiškai suprantu, kad mano keitimai buvo ne laiku.
Apie kitą sezoną negalvoju. Man tai nerūpi. Svarbiausia gyventi šia diena ir išsiaiškinti, kaip šią komandą paversti geresne.“
NBA pradėjo sklandyti gandai, kad G.Popovichius netrukus vyriausiojo trenerio pareigas pasiūlys Donui Nelsonui. Su šiuo strategu „Popas“ dvejus metus dirbo Ouklande.
Laikas bėgo, o „Spurs“ sezonas ritosi žemyn.
„Kiek žmonių rizikuotų savo karjera ir visą atsakomybę prisiimtų sau? – svarstė W.Perdue. – Tuomet pagalvoju apie G.Popovichių. Jis nusprendė treniruoti komandą, kurioje didžioji dalis žaidėjų buvo traumuoti, tačiau jokių pasiteisinimų neieškojo.
Esu tikras, kad G.Popovichius žino, jog geresnių rezultatų pasiekti buvo neįmanoma.“
Dabartinis „Spurs“ generalinis vadybininkas R.C.Bufordas prisimena, kad tame tragiškame komandos sezone nebuvo šviesos tunelio gale: „Niekas juk nežinojo, kad tai mums leisti naujokų biržoje pasikviesti Timą Duncaną. Žinojome tik tiek, jog ekipos ginklai, kuriuos žaidėjams liepė naudoti G.Popovichius visiškai neveikė.“
Vienas pralaimėjimas sekė po kito, tačiau G.Popovichius savo laiką išnaudojo diegdamas tą pačią filosofiją, kurią mes matome ir šiais laikais.
Pirmąją pergalę „Popas“ iškovojo namuose. Įdomu tai, kad prieš rungtynes vyriausiasis treneris buvo nušvilptas, tačiau „Spurs“ nugalėjo „Mavericks“ 106:105.
Tačiau dauguma žaidėjų nebuvo nusivylę, kad komandą paliko B.Hillas.
„Greggas turėjo savo žaidimo viziją, – teigė R.C.Bufordas. – Vienintelis būdas ją realizuoti buvo tapti vyriausiuoju treneriu. Mes bandėme rungtyniauti kitaip, tačiau matėme, kad mūsų treneris turi aiškų planą.“
Tą sezoną pergalės buvo retenybė, o D.Robinsono sugrįžimas ilgai netruko. Vienas geriausių NBA vidurio puolėjų sužaidė 6 rungtynes ir patyrė kairės kojos traumą, kuri baigė jo sezoną.
Tuo tarpu G.Popovichius diegė savo sistemą ir labiausiai akcentavo gynybą bei atsakomybės jausmą.
„Tai tikrai nebuvo ta situacija, kai komanda buvo per naktį paversta kitokia, – teigė septynerias rungtynes San Antonijuje sužaidęs Stephenas Howardas. – Kiekvienas treneris savo ekipą po truputėlį kelia į aukštesnį lygį, tačiau tobulėja ir pats. G.Popovichius tikrai nėra tas pats vyrukas, kaip prieš 20 metų.“
„Popas“ tuo metu buvo eilinis vyriausiasis treneris. Jis dirbo asistentu, o tuomet gavo generalinio vadybininko pareigas. G.Popovichius jau ir taip „Spurs“ klube kontroliavo kiekvieno žaidėjo likimą.
„Jį komanda gerbė dar prieš tampant treneriu, – pasakojo D.Wilkinsas. – Jis buvo generalinis vadybininkas, todėl tai reikalavo pagarbos. Jis mokė būti atsakingiems aikštėje ir nemėgo tinginių, kurie rungtyniauja ne visa jėga. Visuomet privalėjai žaisti įjungęs aukščiausią pavarą ir sunkiai dirbti treniruotėse.“
G.Popovichius San Antonijuje bandė sukurti tokią gynybos sistemą, kuriai neturėtų įtakos traumos. „Spurs“ gynėjai nuolat turėjo spausti savo varžovus ties tritaškio linija ir vilioti juos į baudos aikštelę, kurioje laukė bloko siekiantys aukštaūgiai.
Įskaitant D.Robinsoną, 1996–1997 m. sezone dėl traumos bent vienerias rungtynes praleido net 11 „Spurs“ krepšininkų. Iš viso sudėjus jie praleido net 347 susitikimus.
„Turėjome labai daug kovotojų, – prisiminė buvęs gynėjas Vinny Del Negro. – Praeityje jau buvome įrodę, kad galime gerai rungtyniauti, todėl žinojome, jog kitais metais galime sugrįžti dar stipresni.“
Krepšininkai pradėjo stengtis ne tik dėl savo statistinių rodiklių.
„Mylėjau savo darbą, – teigė W.Perdue. – Tikrai. Buvo sunku pralaimėti net 62 kartus per vieną sezoną, tačiau visuomet žinojau, kad turiu savo komandos draugų užnugarį ir kad eisime kautis.“
Dar viena naujovė, kurią įvedė G.Popovichius tai geras derinių suvokimas. Jeigu jis matydavo, kad komanda sunkiai juos supranta, tuomet „Spurs“ naudodavo tik kelis geriausiai išmoktus visų rungtynių metu. Jie buvo kartojami, šlifuojami, o tik vėliau pridedamas naujas.
„Kai puikiai išmokdavome penkis derinius, tik tada mokydavomės šeštąjį, – pasakojo W.Perdue. – Daugelis trenerių taip nedirba. Jie verčia sportininkus naudoti naujus derinius. G.Popovichius viską supaprastindavo, kad mums būtų lengviau puolime.“
G.Popovichius pirmąjį sezoną vyriausiojo trenerio poste baigė su 17 pergalių ir 47 pralaimėjimais. „Spurs“ baigė reguliarųjį sezoną su 20-62 pergalių ir pralaimėjimų santykiu. Įskaitant ir skaudžią nesėkmę 42 taškų skirtumu su Michaelo Jordano „Bulls“.
Po sezono vadovybė leido G.Popovichiui sprendimą priimti pačiam: „Jeigu jis nori ir toliau treniruoti komandą, tai šį sprendimą palaikysime visu 100 proc. Jis atliko puikų darbą sunkiomis aplinkybėmis. Greggas komandą pažįsta geriausiai.“
Apie sugrįžimą G.Popovichius pranešė jau 1997 metų balandžio pabaigoje, o jau po mėnesio džiaugėsi laimėjęs pirmąjį NBA naujokų biržos šaukimą.
Pirmuoju naujokų biržos šaukimu buvo pasirinktas T.Duncanas, o visa kita – istorija.
Legendinis krepšininkas jau baigė savo karjerą, o G.Popovichius tęsia savo legendinį žygį vadovaudamas komandai, su kuria patyrė tokį sudėtingą pirmąjį sezoną.
