Praėjus septyniems mėnesiams po to, kai laimėjo šeštąjį čempionų titulą klubo istorijoje, „Chicago Bulls“ neturėjo pakankamai žaidėjų, kad galėtų treniruotis, kai prasidėjo treniruočių stovykla 1999-ųjų metų sausį, pasibaigus sezono startą nustūmusiam lokautui.
Randy Brownas, vienas iš nedaugelio Michaelo Jordano eros „buliuose“ krepšininkų likusių ekipoje, prisimena pirmąjį komandos susitikimą, kai jame išvydo vos keletą pažįstamų veidų.
Gynėjas Ronas Harperis irgi grįžo, kaip ir centras Billas Wenningtonas ar sunkusis krašto puolėjas Toni Kukočius.
Tačiau praėjus kelioms dienoms po lygą įšaldžiusio lokauto pabaigos ir antrojo M.Jordano pasitraukimo iš krepšinio, „Bulls“ svarstė ne kaip apginti čempionų titulą, bet ar turės užtektinai žmonių pratyboms „Berto Center“ treniruočių bazėje.
„Beveik visų mano komandos draugų nebėra“, – prisiminė sau galvojantis R.Brownas.
„Supratau, jog mus čia paliko vienus. Ir kad turime būti pasiruošę viskam“, – pridėjo tuometis Čikagos ekipos įžaidėjas.
M.Jordano sprendimas buvo neišvengiamas, tačiau dėl įtemptų derybų jis nusikėlė keliems mėnesiams. Bet 1999 metų sausio 13 dieną „Bulls“ legenda oficialiai paskelbė savo sprendimą baigti karjerą bei 45 minutes atsakinėjo į žurnalistų klausimus.
Ilgametis komandos komentatorius Tomas Dore'as prisimena kalbėjęs su M.Jordanu prieš paskutinę spaudos konferenciją.
„Kaip tau sekasi?“ – tuomet paklausė T.Dore'as.
„Aš esu nusivylęs. Norėjau dar vieno šanso su šia žmonių grupe“, – sakė M.Jordanas, prieš tai pripažinęs, kad aplinkybės organizacijoje tikrai neleis, jog tai įvyktų.
„Taigi, ką ketini daryti?“, – T.Dore‘as tęsė pokalbį.
„Nė neįsivaizduoju“, – sakė NBA legenda, žiūrėdamas komentatoriui tiesiai į akis.
Jei MJ supratimo dėl savo ateities neturėjo, tai „Bulls“ regėjo aiškią viziją. 1998-ųjų vasarą Čikagos klubas pasamdė Timą Floydą iš „Iowa State“ universiteto, suteikiant krepšinio operacijų direktoriaus pareigas.
Tačiau tai padarė su įspėjimu.
„Jei Philas Jacksonas negrįš iki lokauto pabaigos, Timas taps vyriausiuoju treneriu“, – sakė klubo savininkas Jerry Reinsdorfas.
Ph.Jacksonas negrįžo, kaip ir M.Jordanas. Negrįžo ir Scottie Pippenas, Dennisas Rodmanas, Steve'as Kerras bei daugybė kitų legendinės, šešiais titulais pažymėtos „Bulls“ dinastijos narių.
1998–1999 metų sezone, pirmaisiais T.Floydo metais dirbant NBA komandos vyriausiuoju treneriu, trejų pastarųjų metų čempionai laimėjo vos 13 rungtynių, o ilgiausia serija per sutrumpintą 50 dvikovų sezoną siekė vos du laimėjimus iš eilės.
„Sakoma, kad visi geri dalykai kažkada baigiasi, – teigė Dickey Simpkinsas, būdamas atsarginiu „Bulls“ žaidėju laimėjęs tris čempiono žiedus, o Čikagoje likęs ir po MJ eros. – 1999 metų sezonas mums sudavė realybės smūgį, kad pergalingas žygis yra baigtas.“
Beje, šis žaidėjas po penkerių metų žaidė Lietuvoje, atstovaudamas Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandai.
„Sports Illustrated“ pokalbiai su daugeliu 1998–1999 metų komandos žaidėjais parodo, kad tuometės „Bulls“ krepšininkui spaudimo treneriui T.Floydui, kuriam buvo patikėta išdreifuoti klubo laivą sunkioje situacijoje, nedavė.
„Timui pasitaikė nedėkinga situacija, kurios jis negalėjo kontroliuoti“, – teigė D.Simpkinsas.
Kaip teigė Ph.Jacksonas, jis iš anksto žinojo, jog jį pakeis T.Floydas.
Kai 1997-aisiais vyko „Bulls“ generalinio vadybininko Jerry Krause‘o dukros vestuvės, Ph.Jacksonas nebuvo pakviestas, nors trys jo asistentai renginyje dalyvavo.
Tąkart „Chicago Tribune“ laikraštis skelbė, jog Timas Floydas šioje ceremonijoje irgi dalyvavo.
1999 metų sausį T.Loydas užėmė nepavydėtiną bei labai aukštą kartelę lygoje turėjusį vyriausiojo „Bulls“ trenerio postą.
Prieš sezoną „United Center“ arenoje jis pristatė sirgaliams naujai surinktą „Bulls“ sudėtį.
Kaip prisimena „New York Times“, treneris pamiršo paminėti gynėją Bubbą Wellsą, neseniai mainų būdu įsigytą iš „Phoenix Suns“. Nepatyręs treneris sumaišė ir savo auklėtinius Robertą Werdanną bei Billą Wenningtoną.
Po kelių dienų, prieš pirmąjį komandos priešsezoninį mačą, į sirgalių minią kreipėsi ir pats aukštaūgis B.Wenningtonas.
„Jei praėjęs sezonas buvo vadinamas paskutiniuoju šokiu, tai šis primena pirmąjį, – juokdamasis sakė jis. – Bus klaidų ir galbūt nebus staigaus susižaidimo, tačiau mes ketiname sunkiai dirbti. Suteikite mums galimybę ir tapsime geresniais.“
Pastangos 1999-ųjų „buliams“ nebuvo problema. D.Simpkinsas prisimena, jog naujai atvykę žaidėjai norėjo suprasti, mokytis bei perimti komandos tradicijas, istoriją ir kultūrą.
Komanda pasirašė sutartį su jaunu ir talentingu Brentu Barry, pridėjo veteranus Marką Bryantą ir Andrew Langą, kurie turėjo padėti septyniems iš 1997–1998 metų sezono likusiems žaidėjams.
„Naujokų buvo labai daug, – sakė gynėjas Rusty LaRue, žaidęs abejose ekipose. – Būtent tai apsunkino visą procesą.“
Komentatorius T.Dore'as prisimena priešsezoninį pokalbį su savo ilgamečiu partneriu Johnny Kerru, svarstant, kaip jie žada dirbti. Vyrukai ėmė stengtis auditoriją labiau supažindinti su žaidimu ir jo subtilybėmis, daugiau pasakojo apie varžovų komandas bei jų žaidimą, nei tą darė praeityje.
„Žinojome, kad mūsų laukia kitoks darbas, – mena T.Dore‘as. – Kaip priversti žmones pasakyti: „Jūs vis tiek turėtumėte ateiti ir tai pamatyti? Jūs privalote pamatyti „Bulls“ rungtynes!“
„Chicago Bulls“ sezoną pradėjo iškovodama vos 2 pergales per 12 rungtynių, tuomet sekė laimėjimas prieš „Charlotte Hornets“.
Paskutinę vasario mėnesio dieną „Bulls“ laukė rungtynės prieš „Toronto Raptors“ ekipą, kuriai dirigavo Vince'as Carteris ir Tracy McGrady. Brentas Barry surinko 19 komandos taškų, Tony Kukočius pridėjo 18, o Dickey Simpkinsas Simpkinsas ir Randy Brownas – po 17 taškų.
Įtemptos rungtynės persikėlė iki pat pratęsimo pabaigos, kai B.Barry surado komandos draugą R.Browną, pelniusį pergalingą metimą.
„Tai vienintelis toks metimas per visą mano karjerą. Galbūt tai karma, nes mes dirbome daugybę valandų“, – teigė dvikovos herojus.
„Tai buvo laimingas skrydis namo“, – prisimena T.Dore‘as.
Reta proga džiaugtis, nes „Bulls“ tą sezoną nė karto nelaimėjo dviejų pergalių iš eilės.
Po dviejų parų tekto sugerti labai skausmingą 78:108 „Detroit Pistons“ smūgį. Tai buvo didžiausia „Bulls“ nesėkmė namų tvirtovėje nuo persikėlimo į „United Center“ areną 1994-aisiais.
Be to, tai buvo pirmoji „Pistons“ pergalė Čikagoje nuo 1990-ųjų kovo, kai NBA dominavo Detroito blogiukai.
„Mes gynėme čempionų titulą, tad turėjome didelį taikinį ant nugaros, – teigė R.Brownas. – Daugelį metų traiškėme varžovus, tad jie norėjo pasinaudoti proga išspardyti mums užpakalius.“
To sezono „Bulls“ kartais buvo vadinami „pakaitiniais“. Jie norėjo dirbti, bet treniruočių laikas dėl lokauto suspausto tvarkaraščio jiems negelbėjo.
B.Wenningtonas pasakoja, kad žaidėjai stūmė save į priekį bei bandė elgtis teisingai.
Veteranai dažnai susitikdavo su treneriu T.Floydu aptarti „Bulls“ puolimą. Tačiau klaidos buvo siaubingos ir strategui iškilo nepatogi dilema: „Ar aš jau viską pakeičiau, ar ne? Nes jei viską ištaisysiu, niekada nieko nepasieksime.“
„Bandėme ieškoti pozityvių dalykų apie kuriuos galėtume kalbėti, tačiau tuomet jautėmės lyg sulaukę Mike‘o Tysono smūgio, po kurio sekė Muhammado Ali bei Joe Fraziero kirčiai. Tokia buvo tuometė situacija“, – pasakoja „Bulls“ komentatorius T.Dore‘as.
Balandžio 1-ąją dieną „Pistons“ įveikė „Bulls“ 32 taškų persvara. Tai buvo jau 22-oji „bulių“ nesėkmė per 31 mačą. Po dienos – tuomet didžiausias visų laikų „Bulls“ pralaimėjimas, kai Čikagoje šeimininkavusi „Orlando Magic“ iškovojo pergalę 47 taškų pranašumu.
Bet sirgaliai rodė paramą.
„Mūsų niekada niekas nenušvilpė“, – mena R.Brownas.
Trumpas aistruolių nepasitenkinimas buvo girdimas per paskutinį sezono mačą, vykusį gegužės 5-ąją dieną, kai komentatorius T.Dore‘as televizijos eteryje paskutinį kartą istorijoje „Chicago Bulls“ pristatė kaip pasaulio čempionus.
Dvikovą stebėjo Ph.Jacksonas, o pertraukos metu klubas jį pagerbė. Buvęs „Bulls“ treneris kreipėsi į minią, išreikšdamas padėką bei pagyrimą už istorinį klubo žygį.
Tačiau kai jis padėkojo savininkui J.Reinsdorfui ir organizacijai už jam surengtą vakarą, sirgaliai ėmė švilpti. O po akimirkos, kai Ph.Jacksonas padėkojo generaliniui direktoriui J.Krause'ui už praeityje suteiktą galimybę, ūžesys „United Center“ arenoje tik dar labiau buvo girdimas.
Galiausiai, paskutinį sezono mačą „Bulls“ pralaimėjo 20 taškų, o sezonas baigėsi kukliu rezultatu 13–37 rekordais.
Vienuolika mėnesių prieš šį pralaimėjimą, praėjus kelioms dienomis po lemiamos pergalės prieš „Utah Jazz“, NBA čempionai susirinko M.Jordanui priklausančiame restorane Čikagoje, kad paskutinę naktį galėtų praleisti kartu.
Jie dalijosi istorijomis bei kėlė tostus.
Dauguma žaidėjų negailėjo vienas kitam pagyrimų už jų indėlį į pergales, tačiau komandos naujokas Rusty LaRue skėlė priešingą kalbą:
„Ačiū, vaikinai, kad sugadinote mano karjerą, nes nuo šio taško viskas važiuos tik žemyn“, – sakė krepšininkas.
Kaip ir kiti, R.LaRue žinojo, jog artėja pokyčiai – titulą iškovoję „Chicago Bulls“ jau po kelių mėnesių atrodys visiškai kitaip.
„Ši dalis mane skaudina labiausiai. Geriausia visų laikų komanda neturėjo galimybės būti įveikta“, – sakė R.Brownas.