Jis nėra 221 cm ūgio Šlovės muziejaus narys kaip jo tėvas, bet Domantas lygiai taip pat murma aikštėje ir scenoje, kurioje dar nebuvo joks kitas Sabonis.
Jis yra Gonzagos universiteto komandos raumuo po krepšiu. Vienas geriausių sunkiųjų krašto puolėjų NCAA, kuris sezono pabaigoje svarstys galimybę žengti į profesionalų krepšinį.
Per sunkų „Bulldogs“ sezono startą (19-5) D.Sabonis tapo komandos uola. Lietuvis NCAA renka vid. 17,4 taško ir atkovoja 11,5 kamuolio ir yra dešinioji Gonzagos vėliavnešio Kyle'o Wiltjero ranka.
Tautvydas Sabonis: „Domantas galvoja apie NBA, bet tai yra žingsnis, kurį jis žengs, kai bus pasiruošęs. Jei jam reikės likti Gonzagoje dar metus, jis tą ir padarys. Jis nenori skubinti įvykių“.
Prieš 2015–2016 metų sezono pradžią Gonzaga turėjo turbūt stipriausią priekinę liniją visoje NCAA, tačiau sezoną labai anksti lenkui Przemekui Karnowskiui užbaigusi operacija ant 19-mečio pečių užkrovė didžiulę atsakomybę.
Kai po krepšiu nebėra galingo stoto P.Karnowskio, D.Sabonis jaučiasi lyg darytų du darbus.
„Pirmosios mano rungtynės starto penkete buvo sunkios, nes nebuvau pratęs žaisti tiek daug. Bet su laiku įsibėgėjau“, – pasakoja D.Sabonis.
Pirmoji pergalė prieš Sabą
Kai 209 cm ūgio puolėjas prisimena pirmąjį kartą, kai įveikė Arvydą žaisdamas „minusą“, jis triumfuodamas šypsosi. Domantui tada buvo tik 16–17 metų. Tie krepšinio žaidimai, kuriuose svarbiausia – taiklumas, yra Arvydo arkliukas.
„Buvo taip sunku jį įveikti... Jis pataiko beprotiškus metimus“, – mena D.Sabonis.
Ketvirtadienį „Bulldogs“ rungtynės su „Portland Pilots“ sugrąžins Sabonį į Portlandą, kur jis gimė 1996-aisiais, NBA atkrintamosiose varžybose „Trail Blazers“ kaunantis su „Utah Jazz“.
Su savo broliais jis augo Portlande, kol tėtis žaidė už „Trail Blazers“. Berniukai nesėdėjo tribūnose, bet vaikų kambaryje mėtydavo į minikrepšį ir traškindavo šokoladinius sausainius.
Liūtaširdis
Pastaraisiais metais NBA klubų skautai nebevyksta pasižiūrėti į Sabonį vien dėl jo pavardės ant marškinėlių. Tai tas daužymas į krūtinę ir dominuojantis indėlis aikštėje veda stebėtojus iš proto.
Tautvydas Sabonis: „Net tėtis nežaisdavo su tokiu užsidegimu kaip Domantas“.
Saboniui niekada nekildavo problemų dėl aistros žaidimui. Tačiau jo gebėjimas sukontroliuoti emocijas tapo kertine ašimi jo tobulėjimo procese. Tai – efektyviausia Domanto žaidimo dalis. Viena iš priežasčių, kodėl komandoms draugams be galo smagu su juo žaisti.
„Aš teikiu energiją. Jie užsiveda ir pradeda gintis geriau, pradeda žaisti geriau ir tai perduoda vieni kitiems“, – pasakoja D.Sabonis.
„Bulldogs“ treneriai ne tik kad nestabdo Domanto, bet ir ragina jį degti dar karščiau.
„Domo šūksniai, tos emocijos po pergalių ir ta kova, intensyvumas – mums reikia tuo maitintis“, – sakė vyr. trenerio Marko Few asistentas Tommy Lloydas, prisiviliojęs Domantą į Gonzagos universitetą.
Aistra pranoksta net tėvą
Domanto brolis Tautvydas žaidžia antroje Ispanijos lygoje, bet prašo T.Lloydo atsiųsti jam Domo rungtynių įrašus. Juose jis mato tokią ugnį, kokios nematė net tėvo akyse.
„Net mano tėtis nežaisdavo su tokiu užsidegimu, – pastebi 23-ejų Tautvydas. – Jis eina ant kiekvieno kamuolio, niršta. Jis turi liūto širdį.“
T.Lloydas: „Anksčiau šis mielas vaikis pykdavo dėl kiekvieno teisėjo sprendimo, kiekvienos padarytos klaidos. Šiemet jis mokosi žaisti per tas visas klaidas“.
Tą ugnį matė ir T.Lloydas, akylai stebėjęs Domantą Ispanijoje. Tačiau anksčiau tas emocionalumas kartais virsdavo perdėtu nusivylimu, kuris ribodavo aukštaūgio talentą aikštėje.
Bet aistros iš Domanto neatimsi – tai yra jo kraujyje. Taip jis jau užprogramuotas.
Todėl kai varžovai bando tyčia išprovokuoti Domanto pražangą, jam sunku tvardytis. Greitai susirenkamos pražangos yra viena didžiausių jo kliūčių. Nes kai lietuvio neįtikina teisėjo sprendimas, tai išmuša žaidėją iš vėžių. Į viršų kyla rankos. Sąmyšis ir susirūpinimas nudažo jo veidą.
„Kartais man švilpia pražangas už tokius dalykus, kuriuos visiškai normaliai traktuoja kitose rungtynėse. Tada jau nieko negaliu padaryti. Belieka prisitaikyti“, – pasakoja Domantas.
T.Lloydas antrina: prisirinkęs pražangų, Domantas nebėra toks agresyvus ir mažėja jo efektyvumas. Bet lietuvis daro pažangą.
„Anksčiau šis mielas vaikis pykdavo dėl kiekvieno teisėjo sprendimo, kiekvienos padarytos klaidos. Šiemet jis mokosi žaisti per tas visas klaidas. Jis negali leisti, kad jo nesusitvardymas pakenktų komandai“, – pasakoja T.Lloydas.
Mėgdžioja žvaigždes
Aikštėje Domantas bando atkartoti dominuojančius ir gudrius žaidėjus. Jis stebi, kaip Blake'as Griffinas dominuoja baudos aikštelėje. Kaip Danilo Gallinari ir Kevinas Love universaliai nardo po aikštę. Jis mėgdžioja juos įvairindamas savo žaidimą.
NBA komandos tą pastebi. Vis daugiau skautų akių žvilgčioja į 11-ąjį „Bulldogs“ numerį, kuriam prognozuojamas šaukimas ir pirmajame naujokų biržos keturioliktuke.
Domantas visada treniravosi su broliu Tautvydu, todėl jis pastebi kiekvieną jaunėlio žingsnelį į priekį.
„Žmonės neįvertina jo taiklumo“, – tikina T.Sabonis.
Šiemet, kitaip nei praėjusį sezoną, Domantas nebesidrovi mesti iš vidutinio nuotolio. Ypač, kai varžovai palieka jį laisvą.
Brolio patarimas
Kai Tautvydui buvo šešiolika, jis turėjo du pasirinkimus – važiuoti į JAV, mokytis universitete ir žaisti NCAA arba pasirašyti sutartį su „Unicaja“.
„Nusprendžiau nevažiuoti. Bijojau. Nedaug europiečių tais laikais vykdavo į JAV. Man pasirodė, kad Malagoje bus geriau“, – sakė Tautvydas.
Tautvydo į NBA niekas nebepašaukė. Jam belieka spėlioti, kas būtų, jeigu jis būtų pasirinkęs NCAA.
Domantas Sabonis: „Tai yra mano sprendimas ir noriu NCAA būti tiek, kiek galiu“
„Labai gailiuosi nepabandęs“, – prisipažįsta Tautvydas.
Brolis pasirūpino, kad Domantui gailėtis netektų: „Pasakiau, kad šimtu procentų jį palaikau. Pasakiau, kad aš dėl to labai gailėjausi. O jei jau tu nori, žinau, mama ir tėtis tikrai džiaugsis.“
Nors D.Saboniui jau dabar prognozuojamas šaukimas NBA naujokų biržos pirmojo rato viduryje, jis dar nėra apsisprendęs, ar vasarą pravers stipriausios krepšinio lygos duris – jis turi teisę tęsti karjerą NCAA ir kitą sezoną.
„Tai yra mano sprendimas ir noriu čia būti tiek, kiek galiu“, – sako Domantas.
Tautvydas pripažįsta, kad kartais su broliu jau pašneka apie NBA. Bet sezono kovų įkarštyje apie svarbų karjeros žingsnį kalbėti dar ankstoka.
„Akivaizdu, kad Domantas apie tai galvoja ir mes apie tai jau šnekėjome, – pasakoja Tautvydas. – Bet tai yra žingsnis, kurį jis žengs, kai bus pasiruošęs. Jei jam reikės likti Gonzagoje dar metus, jis tą ir padarys. Jis nenori skubinti įvykių. Domantas nori būti gerai pasiruošęs.“
