„Tapau metais vyresnis ir pradėjau naują etapą. Artimiausiomis savaitėmis galite sutikti mane dirbantį treneriu su „Milwaukee Bucks“ komanda NBA vasaros lygoje“, – per savo 37-ąjį gimtadienį liepos 5-ąją instagrame rašė B.Udrihas.
Šioms pareigoms garsus atakų organizatorius ruošėsi jau pastaruosius septynerius metus, prieš pakeičiant penkias NBA komandas.
Pastaraisiais metais B.Udrihas praėjo NBA žaidėjų asociacijos ruošiamas trenerių programas, lyderystės mokymus. Vien per 2018–2019 m. krepšinio sezoną jis aplankė net devynias NBA komandas, kuriose stažavosi bandydamas perimti geriausias trenerių pamokas.
Be to, B.Udrihas aktyviai sportavo palaikydamas fizinę formą, bet jokio įdomaus skambučio vėl užsivilkti krepšininko aprangą jis taip ir nebesulaukė.
„Aš dar oficialiai nebaigiau krepšininko karjeros, bet labai rimtai svarstau pradėti trenerio karjerą. Apie tai jau svajojau pastaruosius 7 metus. Dar žaisdamas žinojau, kad būsiu treneris, – 24sek Las Vegase pasakojo B.Udrihas. – Dabar turiu galimybę būti „Bucks“ trenerių štabe ir mokytis.
Jau ilgai ruošiau save šiam darbui, bet dar turiu save pristatyti, todėl esu labai dėkingas Milvokio klubui už suteiktą galimybę.“
B.Udriho profesionalo karjera prasidėjo labai anksti, 1997-aisiais, kai įžaidėjui tebuvo vos 15 metų.
13 metų jis praleido NBA, kur rungtyniavo aštuoniose komandose ir dukart su „San Antonio Spurs“ tapo čempionu.
Jo kelyje pasitaikė tokie treneriai kaip Zmago Sagadinas, Greggas Popovichius, Rickas Adelmanas, Erikas Spoelstra, paskutiniais karjeros metais – Šarūnas Jasikevičius ir kiti.
Bet ir pats B.Udrihas turėjo treneriams tinkamą krepšinio suvokimą. Įžaidėjas pasižymėdavo savo stiprybėmis protingame poziciniame krepšinyje ir jas bandys perkelti ant derinių lentos.
Į šį didžiulį patirties bagažą įėjo ir naudingas pusmečio lauknešėlis iš „Žalgirio“ stovyklos.
Apie geriausias Šarūno Jasikevičiaus pamokas ir naują gyvenimo etapą – B.Udriho interviu 24sek iš Las Vegaso.
– Beno, kur artimiausiu metu jus bus realiausia išvysti su trenerio kostiumu – NBA aplinkoje ar Europoje?
– Pirmiausia, norėčiau likti NBA aplinkoje ir pradėti nuo asistento ar žaidėjų vystymo trenerio pareigų. Kol kas šis kelias mane link to veda.
Bet jeigu atsiras gera galimybė iš Europos, aš ją tikrai apsvarstysiu.
Šarūnui buvo nesvarbu, kokia pavardė užrašyta ant marškinėlių – jeigu suklysi, jeigu ko nors neatliksi, jis tau tą pasakys.
– Kokia, jūsų akimis, yra laiminti krepšinio filosofija?
– Visada buvau žaidėjas, kuris mėgdavo dalintis kamuoliu. Kamuolio judėjimas man buvo prioritetas.
Taip pat bandydavau susikurti geriausią metimą, vietoj bet kokio metimo.
Žinau ir kaip svarbu, kad komandos draugai visada išliktų laimingi, net jei ir patys nepelno taškų ar žaidžia mažiau. Todėl labai svarbus komandiškumo jausmas.
Mano moto – dalintis kamuoliu ir sunkiai kovoti
– Žaidėte pas daug labai gerų trenerių. Kurie padarė didžiausią įtaką jūsų žaidimo filosofijos formavimui?
– Labai geras klausimas.
Akivaizdu, kad galėčiau išskirti Greggą Popovichių. Su „Spurs“ laimėjau du čempionų žiedus ir iš jo išmokau labai daug ko.
Daug ko išmokau ir iš savo trenerių Slovėnijoje...
– Zmago Sagadino?
– Taip. Ypač taktinių niuansų, suvokiant, koks yra mano, kaip įžaidėjo, vaidmuo komandoje.
– Bet turbūt neperimsite jo griežtos filosofijos ir alinančių treniruočių?
– Na, Šaras irgi buvo griežtas (juokiasi.).
– Toks pat kaip Sagadinas?
– Jei rimtai, be jokios abejonės, būsiu reiklus savo žaidėjams.
Žinau, ką sugebės mano žaidėjai, ir jei matysiu, jog jie neišpildo savo potencialo, būsiu jiems griežtas.
Augau su tokiais treneriais, kurie rodė griežtą meilę. Jeigu treneris rėkia, reikalauja – vadinasi, jam rūpi. Kai jis nustoja kalbėti, tai jam ir nustoja rūpėti.
Manau, žaidėjai turėtų mąstyti taip.
Dabar net Amerikoje žmonės žino, kad „Žalgirio“ sirgaliai yra geriausi.
– Jeigu turėtumėte tokią magišką galimybę, kokią vieną savybę perimtumėte iš Šarūno Jasikevičiaus?
– Jokių dvigubų standartų.
Jam buvo nesvarbu, kokia pavardė užrašyta ant marškinėlių – jeigu suklysi, jeigu ko nors neatliksi, jis tau tą pasakys.
Man labai patiko jo kūrybiškumas puolime.
Kai buvau „Žalgiryje“, mes laimėdavome prieš varžovus nedideliais skirtumais, 6–8 taškeliais, bet laimėjome visas tas rungtynes dėl Šaro triukų ir po minutės pertraukėlių susikurtų papildomų taškų.
Tai buvo puiki jo savybė ir dėl to mes tiek pasiekėme.
– Jeigu baigsite krepšininko karjerą, „Žalgiris“ taps paskutiniąja jūsų stotele žaidėjo kelyje. Ką labiausiai vėliau atsiminsite iš to paskutinio jūsų etapo Kaune?
– Sirgalius. Tai, kaip jie mus palaikė.
O tada patekimą į Eurolygos finalo ketvertą pirmą kartą per 20 metų.
Tai buvo puikus pasiekimas, bet sirgaliai buvo tiesiog nuostabūs. Dabar net Amerikoje žmonės žino, kad „Žalgirio“ sirgaliai yra geriausi.
Tai buvo puiki patirtis.
– Na, su „Žalgiriu“ jus dar sieja vienas vyrukas Milvokio komandoje. Kokias galimybes prasibrauti į NBA turi „Bucks“ vasaros lygoje atstovaujantis Jockas Landale'as?
– Daugelis NBA žmonių girdėjo, kad jis turi sutartį su „Žalgiriu“ ir, aišku, joje numatyta galimybė išvykti į NBA.
Nežinau, ar šią vasarą atsiras komanda, kuri nuspręs jį išpirkti, bet, be jokios abejonės, Landale'as turi potencialo.
Tik jau nemažai komandų turi susikomplektavusios sudėtis, todėl bus įdomu pažiūrėti, kiek dar jose liks laisvų vietų.
Tačiau Landale'as yra geriausias „Bucks“ žaidėjas vasaros lygoje. Jei jis toliau tęs tokį pasirodymą, manau, jis turi šansų.
