„Krepšinis nuolat populiarėja visame pasaulyje. Jau dabar NBA rungtyniauja apie 20-25 proc. užsieniečių, – pasakojo treneris. – Olimpiadoje bei tarptautiniuose turnyruose yra nemažai komandų, kurios kartu rungtyniauja 10-15 metų. Pažvelkite į Argentinos rinktinę. Jų sudėtyje pilna krepšininkų, kuriuos matėme žaidžiant dar prieš daugelį metų. Jie tęsia pradėtą darbą, žaidžia išvien ir tai yra jų stiprybė.
Prisimenu 2008-uosius Pekine. Ką tik buvo įvykęs pirmasis pusfinalis, kuriame Ispanija nugalėjo Lietuvą, o mes ruošėmės žaisti prieš Argentiną. Jie šoko, įkvėpė bei apkabino vienas kitą. Tai buvo neįtikėtina.
Pradėjau eiti į aikštelę ir pasakiau savo kolegai Mike'ui D'Antoni, kad jie išmestų visą pasiruošimo planą, nes mums reikia nugalėti visai ką kitą. Mums reikia palaužti jų aistrą šiam sportui bei tikėjimą pergale.“
Įskaitant ir draugiškus mačus M.Krzyzewski pergalių ir pralaimėjimų balansas yra 81-1. Vienas vienintelis pralaimėjimas buvo stratego debiutiniame čempionate 2006-aisiais Japonijoje. Pusfinalyje JAV nusileido Graikijai.
„Tai mus sugrąžino į realybę. Daug pasimokėme iš tos nesėkmės, – prisiminė strategas. - Jie buvo vyresni ir savo žaidimą išmanė geriau. Nežaidėme to fizinio krepšinio, kuris buvo būtinas, todėl ir patyrėme nesėkmę. Ar ruošėmės graikams? Žinoma, tačiau nepakankamai.
Apskritai daugelis tokių rinktinių kaip Argentina ar Ispanija žaidžia su labai didele aistra. Jie kartu rungtyniauja nuo 18-19 metų. Tai ne tik krepšinio rinktinės. Tai – šeima.
Žvilgtelėjus į mūsų rinktinę, tai 2008 metais laimėjome olimpiadą, o 2010-ųjų pasaulio čempionatą pasitikome jau su visai kita sudėtimi. JAV žaidėjai nelabai vertina pasaulio čempionatą, todėl yra linkę jį ignoruoti. Tais metais auksą laimėjome su labai jauna ekipa.
2012 m. bandėme surinkti geriausią komandą iš pastarųjų dviejų čempionatų, tačiau rinktinė ir vėl išgyveno pokyčius. JAV rinktinę kas kelis metus papildo ar palieka bent keli krepšininkai.
Toli gražu nesame 1992 metų „Svajonių komanda“, o pastarąsias olimpiadas tikrai buvome pažeidžiami. 2008-ųjų finalas su Ispanija buvo labai atkaklus, o 2012 metais vos nepralaimėjome Lietuvai.
Beje, 1992-ųjų JAV dominavimas turi priežastį apie kurią mažai kas pagalvoja. Tuo metu geriausios krepšinio mokyklos buvo Sovietų Sąjungos bei Jugoslavijos. Jos abi buvo padalintos į daugelį valstybių, o JAV surinko bene geriausią komandą istorijoje. Įdomu tai, kad Lietuva vis tiek sugebėjo laimėti bronzą.
Ar JAV būtų įveikusi Jugoslaviją ir Sovietų Sąjungą? Greičiausiai taip, tačiau tai nebūtų buvę taip lengva. „Svajonių komanda“ ne tik laimėjo auksą tais metais, tačiau labai padėjo ir visam JAV krepšiniui, NBA bei ateities kartoms.“
JAV rinktinės treneris, kuris po šių olimpinių žaidynių savo vietą užleis „Spurs“ treneriui Greggui Popovichiui, papasakojo ir apie šiuos pokyčius bei juokingiausią rinktinės žaidėją:
„LeBronas (Jamesas) greičiausiai yra šmaikščiausias vyrukas, kurį man teko treniruoti. Tai labai padėjo mums 2008-aisiais, nes vienoje ekipoje turėjome labai daug žaidėjų, kurie galvojo, jog yra patys geriausi ir norėjo tai įrodyti. Rinktinėje turėjome L.Jamesą, K.Bryantą, C.Anthony ir Chrisą Boshą.
Tuo metu Kobe buvo geriausias lygos žaidėjas, o visi kiti bandė jį pamėgdžioti. K.Bryantas toje komandoje daug juokėsi, nors dažniausiai yra labai susikaupęs ir rimtas krepšininkas. Jie gerai sutarė patys ir man nereikėjo jų drausminti, nors tai dažniausiai man daryti būtina.
Pamenu 1992-aisiais vienoje iš treniruočių jaučiau, kad nuotaikos komandoje yra labai slogios, tačiau lyg iš giedro dangaus Magicas Johnsonas pradėjo dainuoti. Staiga, visi vyrukai pradėjo pataikyti savo metimus, o treniruotė buvo labai vykusi.
Su G.Popovichiumi daug kalbėjomės apie jo naująsias pareigas. Esame labai panašūs, nes abu tarnavome armijoje. Tačiau net ir ten niekuomet nevadovauji vienam būriui visą savo gyvenimą. Pokyčiai yra būtini.
Džiaugiuosi, kad apie jo paskyrimą buvo paskelbta iš anksto. Man tai labai patinka. Manau, kad jis JAV rinktinei atneš labai daug. Jis yra labai kūrybingas bei talentingas strategas.“
