J.Valančiūnas veikiausiai nepasileis per aikštę su kamuoliu, atkovojęs jį gynyboje ir puldamas į greitą ataką, ieškodamas galimybės tobulam perdavimui lyg būtų lietuviškasis Magicas Johnsonas.
Tačiau 26 metų vidurio puolėjas turėtų gauti daugiau variantų atakoms. Jonas ir naujasis „Raptors“ treneris Nickas Nurse'as ruošia įvairias puolimo kryptis, kuriose dalyvautų 213 cm ūgio lietuvis.
„Mes šiek tiek praplėsime jo puolimo atsakomybes, – sakė N.Nurse'as po „Raptors“ treniruotės šią savaitę. – Jis bus labiau įtrauktas į puolimą, nebūtinai taškais ar metimais, bet turėdamas kamuolį ir jį perduodamas.“
J.Valančiūno vaidmuo puolime išaugo praėjusį sezoną. Jis turėtų būti dar svarbesnis prie trenerio N.Nurse'o, kuris anksčiau dirbo asistentu ir asmeniškai treniruodavo Lietuvos krepšininką.
Jau praėjusį sezoną J.Valančiūnas ilgiau laikydavo kamuolį ir galėjo daugiau kurti. Be to, per šeštą sezoną NBA jam patikėta daugiau laisvės metimams iš toliau, ko anksčiau nebuvo.
Per pirmuosius penkis sezonus metęs tik keturis tritaškius ir pataikęs vienintelį, J.Valančiūnas praėjusį sezoną atliko 74 tolimus metimus praėjusį sezoną ir pataikė net 40,5 proc. savo šūvių.
Dabar jam planuojama suteikti daugiau erdvės, kad būdamas su kamuoliu rankose Jonas galėtų sukurti galimybes atakuoti ir kitiems.
„Dauguma vyrų laikydami kamuolį tiesiog galvoja apie taškus. Bus ne taip, – sakė jis. – Laikant kamuolį savo rankose galima sukurti galimybes kitiems žaidėjams. Tai aš noriu daryti, tuo noriu būti stipresnis aikštėje – perduoti kamuolį, sukurti galimybes gynėjams, kitiems vaikinams aikštėje. Tai kalba ne apie rezultatyvumą, o apie komandinį sportą.“
Šiuo požiūriu J.Valančiūnas visada buvo nuoseklus, nuo tada, kai atvyko į Torontą. Jis visada pirmiau kalbėdavo apie komandą, o ne pats reikalaudavo kamuolio, kaip įprasta vidurio puolėjams.
Sezono metu bus aiškiau matyti, kaip N.Nurse'as panaudos J.Valančiūną, bet Toronto komandos puolime kamuolys turėtų judėti dar greičiau, kūrybos turėtų būti daugiau, atsižvelgiant į tai, kaip žaidėjas perskaitys situaciją aikštėje. J.Valančiūnas pastebimai patobulėjo šiuo aspektu praėjusį sezoną.
„Mes sunkiai dirbome praėjusį sezoną, kad geriau suvoktime, kaip elgtis su kamuoliu, aš išmokau geriau jį valdyti, nors tai nėra tipiška vidurio puolėjams. Pernai man tai buvo nauji dalykai.
Mes mokomės kaip žaisti be kamuolio. Vaikinai įkerta į baudos aikštelę, ieško varžovų silpnų vietų – visa tai turėtų padėti kiekvienam mūsų“, – sakė J.Valančiūnas.
Kita svarbi J.Valančiūno žaidimo dalis – gynyba. Jam taip pat reikėtų tobulėti šioje srityje, kaip jis tai darė du pastaruosius sezonus.
NBA krepšiniui keičiantis, vidurio puolėjams tenka dengti įvairius oponentus pagal įvairias žaidimo schemas: keičiantis gynyboje varžovams puolant du prieš du, lėkti į aikštės kampą, kur gresia tritaškis, skubėti atgal, kad apgintų krepšį ir užtvertų kelią varžovų prasiveržimams.
Plotai tobulėjimui yra dideli ir J.Valančiūnui iki meistro laipsnio šioje kategorijoje dar trūksta nemažai. N.Nurse'as žino tai, jo asistentai žino taip pat, bet tam ir skirtos pašėlusios treniruočių stovyklos pratybos.
„Aš tikiuosi jam suteikti daugiau galimybių gintis prieš skirtingus žmones, – sakė N.Nurse'as. – Jis turi būti pajėgus dengti ne tik tipinius vidurio puolėjus šių dienų NBA krepšinyje.
Žinote, mes kasdien rengiame turnyrus vienas prieš vieną. Tokios pratybos skirtos ne tik atakų vaikinams. Tai skirta ir tokiems, kaip J.V., kad jis galėtų žaisti prieš Kyle'ą Lowry, Fredą VanVleetą ar Normą Powellą, o taip pat kitus vyrukus, o taip pasisemtų kuo daugiau.“
