„Tu turi žmoną ir esi trijų vaikų tėvas“, – išgirdęs D.Greeno žodžius, replikavo LeBronas. Draymondas neatsiėmė žodžių: „Tu vis tiek esi kekšė“.
Žodžių karo menas NBA – tai ne tik varžovo koliojimas. Žodžių karo esmė – įžeisti varžovą, jį sugniuždyti, paveikti, pačiam sužaisti gerai ir iškovoti pergalę.
Neoficialiai, D.Greenas priimtas į geriausių visų laikų žodžių karų dalyvių būrį.
„Jis – intelektualus žodžių karų riteris. Jis nenumeta visiškai atsitiktinių, bukų frazių. O tai veikia“, – sakė vienas anonimu norėjęs likti NBA klubo trenerio asistentas.
Šiais laikais žodžių karas NBA tūno pogrindyje, bet šios meno rūšies geriausieji bus prisiminti amžiams.
Pasakojame apie tris geriausius visų laikų žodžių karų riterius.
Michaelas Jordanas
Geriausiam visų laikų NBA krepšininkui neužtekdavo tik laimėti. Kad gautų papildomos motyvacijos, jis veldavosi į žodžių karą. Pavyzdžiui, garsiai priešais varžovą skaičiuodavo savo būsimus taškus nuo 40 atgaline tvarka. Arba mesdavo baudos metimą užsimerkęs.
„Mesk, tu prakeiktas neūžauga!“ – MJ šaukė ant 160 cm ūgio „Charlotte Hornets“ gynėjo Muggsy Bogueso, kai šis galėjo įmesti pergalingą metimą ir persverti atkrintamųjų varžybų serijos rezultatą 3-2. Prieš lemtingą metimą „Hornets“ nuo „Chicago Bulls“ atsiliko vos vienu taškeliu.
Tačiau M.Bogueso metimas buvo labai netaiklus, o vėliau pats krepšininkas pripažino, kad šie MJ žodžiai, ko gero, sugadino jo karjerą – NBA mažylio pasitikėjimas metimu vėliau taip ir niekada nebesugrįžo.
Vieną vakarą jis įkrovė iš viršaus per 185 cm ūgio „Utah Jazz“ gynėją Johną Stocktoną. „Jazz“ savininkas suriko ant MJ: „Įdėkit per ką nors panašesnio į tavo ūgį!“.
Kitoje atakoje M.Jordanas įkrovė per 216 cm ūgio Melą Turpiną. Gynėjas kreipėsi į „Jazz“ savininką: „Tokio ūgio užtenka?“
M.Jordanas galėdavo varžovui papasakoti visus savo veiksmus, kaip elgsis atakoje, daryti viską, ką pasakė, bet vis tiek įmesdavo.
Gary Paytonas
Vyrukas, kuris niekada neužsičiaupia. Jis veldavosi į diskusijas su komandos draugais, varžovais ar netyčia kelyje pasitaikiusiu praeiviu viešbutyje.
Dar rungtyniaudamas koledže ir matydamas, kad Stanfordo universiteto komanda bando visais įmanomais būdais išvesti G.Paytoną iš kantrybės, smagindamasis aikštėje gynėjas atsisuko į varžovų atsarginių suolą su treneriu priešaky ir sušuko: „Duok man ką nors, kas mane sustabdytų!“
„Sėskis ant suolo, smurfe!“ – taip jis sykį kreipėsi į „Minnesota Timberwolves“ trenerį.
Pats G.Paytonas pripažįsta, kad buvo žiaurus: „Manęs galėjai nekęsti aikštėje už asmeniškumus, bet po rungtynių aš atsiprašydavau. Jeigu žinodavau kažką apie to žaidėjo mamą ar seserį, aš iškart tuo naudodavausi. Galbūt tai buvo žiauru, bet toks jau aš buvau“.
„Jis buvo pats geriausias“, – įsitikinęs pats kartu su G.Paytonu žaidęs Shaquille'as O'Nealas.
Larry Birdas
Senosios mokyklos geriausiasis. Prieš 1988-ųjų NBA tritaškių konkursą Larry nužvelgė visus konkurentus ir tarė: „Na, tai kas finišuos antras?“ Vienu sakiniu jis skelbdavo šachą ir matą visiems pasitaikiusiems jo kelyje.
Mesdamas paskutinį dviejų taškų vertės kamuolį, jis iš karto iškėlė pirštą į viršų, nors metimas dar nė nespėjo skrosti tinklelio. Tiesiog jis žinojo, kad tritaškis pasieks tikslą. Tinklelis skrostas ir pasityčiojimas buvo įvykdytas iki galo.
„Sykį dengiau Larry Birdą savo debiutinį sezoną NBA, – prisimena Clyde'as Drexleris. – Jis pažiūrėjo į mane ir pasakė: tu negali manęs sustabdyti. Atkirtau jam: dievulėliau, tu labai savimi pasitiki! Birdas atšovė: pasitikiu? Tu juk naujokas ir nieko nežinai!
Netrukus L.Birdas prieš mane pelnė 10 taškų iš eilės, treneris pasodino mane ant suolo. O jis tik praėjo pro šalį ir žvelgdamas į akis juokėsi“.
„Keisk tą vyruką, nes tuoj jį pribaigsiu“, – sykį L.Birdas kreipėsi į NBA trenerį.
Žaisdamas Kalėdų dieną L.Birdas prieš susitikimą pasiuntė „Indiana Pacers“ puolėjui Chuckui Personui įtarią žinutę: „Tavęs laukia kalėdinė dovanėlė“.
Vienoje atakoje Larry paleido tritaškį tiesiai Ch.Personui į veidą, o kai metimas dar nė nespėjo skrosti tinklelio, sušuko varžovui: „Linksmų sušiktų Kalėdų!“.
