Yra dalykų, dėl kurių mes turbūt niekada nesuprasime amerikiečių.
Tai buvo atvira NBA Visų žvaigždžių rungtynių dalyvių treniruotė Čikagos „Wintrust“ arenoje, į kurią susirinkę žiūrovai iš arti galėjo pamatyti ryškiausias NBA superžvaigždes LeBroną Jamesą, Giannį Antetokounmpo, Kawhi Leonardą, Anthony Davisą ir daug kitų.
Viena smulkmena – pigiausias bilietas į šį parodomąjį renginį kainavo mažiausiai 60 dolerių. Tiek krepšinio mėgėjams reikėjo pakloti už stovimus bilietus. Dar dvigubai tiek kainavo sėdimos vietos – apie 110 dolerių.
Jokių rungtynių, jokių dėjimų, jokio sportinio azarto. Tik galimybė pasižiūrėti į trijų valandų trukmės interviu sesiją ir simbolinę treniruotę, kurioje žaidėjai dažniau taikėsi pakrapštyti nosį, nei metė į krepšį. Tai atrodė kaip NBA superžvaigždyno mugė, su prekystaliais ir pramoginiu pasirodymu.
Ir ką jūs manote? Mums, europiečiams, sunku suvokti, kai Vilniaus „Rytas“ net į atkakliausius Europos taurės mūšius nesurenka antro aukšto už 10 eurų. Tuo tarpu 10,3 tūkst. žiūrovų talpinanti „Wintrust“ arena buvo užpildyta maždaug 75 proc.
Žmonės stoviniavo eilėse nuo 9 val. ryto, nors Čikagą spaudė šaltukas, kokio seniai nebuvo net Lietuvoje. Jutiminė temperatūra šeštadienio rytą siekė 22 laipsnius šalčio, bet dešimtys žmonių išsirikiavo prie arenos įėjimo dar likus pusvalandžiui iki durų atidarymo.
Tokio sąmyšio, koks vyko „Wintrust“ arenos viduje, dar neteko matyti per visą žurnalistinę karjerą. Žiniasklaidos ažiotažas Čikagoje nesulyginamas su jokiais didžiausiais tarptautiniais krepšinio turnyrais. Europos ar pasaulio čempionatai... Net nėra ką kalbėti apie olimpines žaidynes. Dar niekas masiškumu neprilygo NBA Visų žvaigždžių savaitgaliui Čikagoje.
Neoficialiai buvo teigiama, kad į „All-Star“ šventę NBA akreditavo 450 vien užsienio žurnalistų. Dar tiek pat ir net daugiau turėjo būti ir amerikiečių.
Jau pirmoji oficiali NBA žiniasklaidos sesija prieš „Kylančių žvaigždžių“ mačą padavė iššūkių, kai prie Luka Dončičiaus susispaudė maždaug 50 žurnalistų. Vien tiek daugiausiai apsilanko „Žalgirio“ rungtynėse Eurolygoje.
Tas pusšimtis pulkas išsirikiavo aplink žiniasklaidos postą, prie kurio prisėdęs kiekvienas „All-Star“ rungtynių dalyvis turėjo atsakyti į žurnalistų klausimus.
„Ką manote apie Rui Hachimurą?!“ – kolegų klausimus nutraukinėjo ir agresyviai Luka Dončičių atakavo japonų žurnalistai, atvykę į Čikagą tik dėl savo dievuko ir apie jį norėję iškamantinėti kiekvieną NBA žvaigždę. Žiniasklaidos atstovai šaukė, rėkė ir savo klausimais lipo kolegoms ant galvų. Atrodė, kad kartais pačiam L.Dončičiui buvo nejauku – tas agresyvus klausimynas priminė filmus, kai reporteriai susirinkę prie teismo rūmų atakuodavo praeinantį teismo dalyvį.
Klausimų paletė buvo pati įvairiausia: nuo Rui Hachimuros, iki Valentino dienos, Draženo Petrovičiaus, Slovėnijos rinktinės Kaune ir „Mavericks“.
Vienos komandos žiniasklaidos sesija truko 45 minutes, bet žaidėjai žurnalistų zonoje galėjo pasirodyti kada panorėję. Štai Domantas Sabonis pasiekė savo stotelę tik likus 15 minučių iki interviu sesijos pabaigos. Net LeBronas Jamesas su Kawhi Leonardu ten užsuko anksčiau už lietuvį.
Kai į areną žengė šios dvi superžvaigždės, per turėklus persisvėrę žiūrovai išprotėjo: šaukė, klykė ir vis prašėsi atkreipti dėmesį. Kawhi Leonardas nė nemirktelėjo, o LeBronas stilingai prakulniavo link savo stotelės. Buvo užsimaukšlinęs kepurę, akinius nuo saulės, gobtuvą ir didžiulį šaliką, lyg slėptųsi nuo paparacų. Jį lydėjo keli asmens sargybiniai. Tai irgi buvo savotiška šou dalis. Glamūrinis įvaizdis NBA trykšta per kraštus.
Šypseną sukėlė Devinas Bookeris. Pirmą kartą į „All-Star“ rungtynes patekęs – tiesa, tik dėl D.Lillardo traumos, „Phoenix Suns“ taškų rinkėjas įėjo į vidų laikydamas kamerą rankose.
Bet elitiniai krepšininkai elgėsi kaip tikri profesionalai – kantriai vykdė savo įsipareigojimus.
Lietuvos žurnalistai slapčia tikėjosi, kad tokios žvaigždės kaip LeBronas, Kawhi, AD, Hardenas, Westbrookas ir kiti atitrauks JAV žiniasklaidos dėmesį nuo D.Sabonio. Bet nieko panašaus.
D.Sabonio prie jo posto kantriai laukė apie 20 žurnalistų – keturi iš Lietuvos, dvigubai tiek iš JAV, keli iš Ispanijos, po vieną kitą iš Izraelio, Kroatijos, Graikijos... Iš kur dar tik jų nebuvo. Vėliau po kiekvieno „All-Star“ renginio prie jo stalelio žurnalistų zonoje „United Center“ arenoje lauks maždaug ta pati grupelė žurnalistų – keturi iš Lietuvos ir dar keturi iš Indianos.
Domas mandagiai atsakinėjo į klausimus tiek anglų, tiek ispanų kalbomis. Širdį glostė momentas, kai „Wintrust“ arenos kube atsidūrė lietuvio stotelė, o jis tuo metu per garsiakalbius kaip tik atsakinėjo į klausimus lietuvių kalba. Tuos lietuviškus žodžius keletą sekundžių girdėjo visi tribūnose susirinkę žiūrovai.
Beje, D.Sabonis buvo tikras MVP ne tik „Indiana Pacers“ rungtynėse, bet ir bendraudamas su žiniasklaida. Kai po „All-Star“ rungtynių nesustabdomos gyvenimo skubos paveikta „Pacers“ media atstovė jau stabdė interviu, vidurio puolėjas mandagiai prašė jos dar duoti keletą minučių: „Luktelkite, tie žmonės dėl manęs atvažiavo iš Lietuvos.“
Už lietuvio sienelės kaip tik sėdėjo LeBronas Jamesas. Prie jo susispaudė maždaug keturis kartus daugiau žiniasklaidos atstovų. Prie LeBrono ir Giannio buvo galima matyti po 60-80 susigrūdusių reporterių. Kai kurie stovėjo tik tam, kad stovėtų. Filmavimo režimui įjungtus jų mobiliuosius telefonus dengė krūva kitų kamerų ir žurnalistų pakaušiai.
Žurnalistai nėrėsi iš kailio, stengdamiesi išsiskirti minioje. Štai vienas jų Gianniui Antetokounmpo interviu metu ant staliuko padėjo dovaną – kažkokius supakuotus marškinėlius. Graikai buvo dar originalesni. Jie susistabdė Giannį nulipantį nuo scenos ir dovanojo pirmos jo komandos iš trečio Graikijos diviziono – „Filathilikos“, marškinėlius su Antetokounmpo pavarde.
Tie 5-6 tūkstančiai į areną užsukusių smalsuolių negirdėjo visų interviu. Arenos kube vis įsižiebdavo tai vienas, tai kitas NBA krepšininkas, kurio mintys buvo girdimos per arenos garsiakalbius. Todėl viso šito proceso vertė atrodė dar mažesnė. Bet daugelis susirinko į žurnalistų sesiją pabandyti išspausti iš superžvaigždžių autografą ar bent akies mirktelėjimą ir rankos pamojavimą.
„Let's go, Sabonis!“ – ir Domantas turėjo tribūnose vieną gerbėją su jo „Pacers“ marškinėliais.
Po susitikimo su žurnalistais krepšininkai iškart ėjo persirengti į rūbines. Jie ruošėsi atvirai treniruotei. Užtemusios šviesos, skambus žaidėjų pristatymas, šokėjos ir spec. efektai – viskas lyg per oficialias rungtynes.
Kai Domas per LeBrono komandos pristatymą žengė ant parketo, ovacijų lygis nebuvo labai didelis. Ko gero, mažiausias tarp visų „All-Star“ dalyvių. Žmonėms dar reikia laiko pažinti šį Lietuvos talentą – „Indiana Pacers“ jau daugybę metų yra viena mažiausiai per nacionalinę televiziją rodomų komandų NBA. Beje, NBA renginių arenose ir sportinės aprangos parduotuvėse Čikagoje Domanto Sabonio „All-Star“ marškinėlių paieškos buvo tokios pat beprasmės, kaip paparčio žiedo per Jonines.
Treniruotė buvo menkavertė. Štai Luka Dončičius didžiąją jos dalį mėtė į krepšį savo silpnąja kaire ranka. Kai kurie metimai trankėsi į lentą. Kai į kompaniją prisijungė Nikola Jokičius, slovėnas su serbu tiesiog spardė kamuolį.
Žaidėjai daugiau kalbėjosi ir linksminosi, nei sportavo. Vėlgi, mums – europiečiams, tai kėlė ironišką šypseną. Tuo tarpu amerikiečiai susispaudę tribūnose ir pakilę iš vietų sekė kiekvieną žvaigždūnų judesį. Jie šlavė visus maisto ir atributikos prekystalius. Mėsainis su gėrimu atsieidavo dar apie 15-20 dolerių.
Aišku, porcijos būdavo milžiniškos. Ir su daug daug bulvyčių. Visur, kur tik įmanoma, amerikiečiai krauna bulvytes ir traškučius. Viena, dėl ko gali būti ramus Amerikoje, tai dėl porcijų. Retai kada įsigijęs maisto liksi alkanas. Atributikos kainos taip pat sukosi nuo 50 dolerių. Brangiai už bilietus sumokėjusiems amerikiečiams arenos viduje nebuvo nuolaidų.
Iš pradžių Domas nuobodžiavo „All-Star“ treniruotėje, bet vėliau sulaukė superžvaigždžių dėmesio.
Štai LeBronas Jamesas linksmai parodijavo jo judesius baudos aikštelėje. Esą Domas savo kampuotomis alkūnėmis nusibloškia varžovus nuo kelio krepšio link. Tai buvo akiai malonus populiariausios NBA superžvaigždės dėmesys. LeBronas yra LeBronas. Joks kitas NBA žaidėjas nesutraukė tiek žvilgsnių, kiek 34-erių amerikietis.
Treniruotės pabaigoje D.Sabonis atkreipė ir žiūrovų dėmesį, kai išjudino visą „Wintrust“ areną įsmeigdamas metimą iš aikštės vidurio.
Bet D.Sabonio pavardę amerikiečiai vėliau įsidėmės vakare, per „Įgūdžių iššūkio“ konkurso šventę.
Renginys „Wintrust“ arenoje baigėsi be skambesnių akordų. Milžiniški autobusai tamsintais langais, prisiparkavę prie „Wintrust“ arenos, su didžiule policijos palyda išriedėjo į oficialų NBA „All-Star“ viešbutį.
Darbus baigę Lietuvos žurnalistai dar skubėjo į lietuvių organizuotą renginį lietuviškame „Kunigaikščių“ restorane Čikagos priemiestyje. Ten Arvydas Sabonis su Lietuvos krepšinio federacijos atstovais ir amerikiečiais pristatinėjo „Krepšinio namų“ projektą ir rinko lėšas krepšinio muziejaus finansavimui. Apie šią aktyvią lietuvių bendruomenę Čikagoje 15min papasakos kitame straipsnyje.
Šeštadienio pavakarę grįžus į „United Center“ areną, stebino amerikiečių parkavimo verslas. Jau ir šiaip nemokamai pasistatyti automobilį gatvėje – tikras iššūkis. Čikagos centre vien už valandos stovėjimą gali pakloti 30-50 dolerių. Bet net ir gyvenamuosiuose rajonuose situacija labai komplikuota. Kolegoms iš Lietuvos kaskart teko parkuoti automobilį maždaug už kilometro nuo arenos.
Tai nebuvo pats maloniausias pasivaikščiojimas. Kaip tik prieš NBA Visų žvaigždžių savaitgalį Ameriką užspaudė šaltukas. Tai padėjo ir „parkuotojų“ verslui. Vieni skelbimai pranešė apie 30 dolerių vertės stovėjimo aikštelę, kai kiti prie pat prašė jau po 50. Priėmė tik grynuosius – plikoje aikštelėje buvo galima išvysti vienišą kaip iš dangaus nuleistą ATM automatą. Tokios aikštelės supo areną kone pusės kilometro spinduliu.
Bet visi keliai vedė iki geriausio „All-Star“ savaitgalio renginio, kokio nebuvome regėję jau seniai.
Priėjimas prie „United Center“ arenos buvo smarkiai apribotas – ir NBA autobusų bei sunkvežimių parkavimui, ir saugumo sumetimais. Kiekvienas įeinantis į NBA renginius – net ir žurnalistas, buvo kruopščiai tikrinamas detektoriais. Savo akimis mačiau, kaip per atvirą „All-Star“ treniruotę arenos darbuotojai neįsileido vyruko, kuris norėjo prasinešti nedidelį universalų peiliuką.
„Grįžkite į automobilį, pasidėkite peilį ir galėsite įeiti“, – primygtinai reikalavo darbuotoja. Beje, turbūt tik Amerikoje ant parduotuvių durų pamatysite ženklus, kad į vidų negalima įsinešti šautuvo.
Žurnalistams savo vietas teko pasiekti per ilgus „United Center“ koridorius. Ten buvo galima prasilenkti su pirmo ryškumo žvaigždėmis, kurios pro vipinius įėjimus žygiavo link pirmųjų eilių. Apsuptas didelės kompanijos pasižiūrėti renginių kulniavo Rudy Gobert'as. Pakeliui pašonėje išvydome pasiruošimo kambarį su Queen Latifah lentele ant durų. Štai po „All-Star“ mūšio per metrą su Damianu Lillardu šnekučiavosi ne kas kitas, o Allenas Iversonas. Viename lifte teko pasivažinėti su Pau Gasoliu. „United Center“ knibždėjo nuo NBA žvaigždžių, o kur dar visos pramogų pasaulio garsenybės.
„United Center“ iš lauko atrodė kaip griozdiška pilka nuobodybė. Maždaug 15 min. atstumu metro nuo centro nutolusi arena pūpso ramiame rajone su sandėliais, garažais, blokuotais namais ir mažaaukštės statybos gyvenamaisiais daugiabučiais.
Beje, keliaujant į areną įvairiais būdais – tiek metro, tiek „Uber“, pavyko šiek tiek pajusti žmonių nuotaikas. Čikagoje gyventi nelengva. Žmonės kalba apie didžiulius mokesčius, jaučia socialinę atskirtį. Verčiasi per galvas dirbdami kelis darbus, kad išlaikytų šeimą.
Įdomi čia buvo ir metro patirtis. Bilietas iš Čikagos O'Hare'o oro uosto į centrą kainuoja vos 5 dolerius. Atgal į oro uostą iš centro gali grįžti už standartinę miesto bilieto kainą – vos 2,5 dolerio. Bet labiau pasiturintys žmonės vengia kelionės traukiniais. Ir dėl higienos, ir dėl saugumo – vagonuose dažnai snaudžia benamiai, o pastarosiomis savaitėmis metro stotelėse padaugėjo susišaudymų dėl narkotikų. Tarp kitko – automatinės šildymo lempos metro stotyse lauke buvo tikras atradimas.
Grįžkime į „All-Star“ šventę. „United Center“ arena viduje nustebino savo aukščiu. Liftu iš rūsio buvo galima pakilti net iki pat 8 aukšto. Ten į ložes daugiau rinkosi turtingesni žiūrovai. Beje, visai neskubėjo išsiskirstyti iš arenos. Praėjus beveik valandai po paskutinio renginio nemažai žmonių vangiai skirstėsi iš ložių. Jie ten rengia savotiškus vakarėlius. Reikėjo kažkaip ir realizuoti tuos brangius bilietus. Vidutinė vieno bilieto kaina į „All-Star“ rungtynes siekė per 4 tūkst. dolerių.
„Chicago Bulls“ namų arena talpina beveik 21 tūkst. žiūrovų ir yra didžiausi pagal plotą krepšinio rūmai Amerikoje. Į „United Center“ palubes garbingai iškelti Michaelo Jordano marškinėliai kabėjo įspūdingame aukštyje – arenos aukštis siekia net 43 metrus. Tuo tarpu žurnalistams, išsilaipinusiems iš lifto penktame aukšte, net su akiniais buvo sunku įžiūrėti aikštę. Aukščiau bilietus pirkusiems žiūrovams tikrai reikėjo žiūronų.
Arenos restoranai yra neatsiejama rungtynių dalis. Likus 15-20 minučių iki renginio pradžios tribūnos buvo apytuštės. Bet vos tik artėjo „All-Star“ įvykiai, žmonės kaipmat sulįsdavo į vidų su maistu ir gėrimais. Nors pasirinkimas nebuvo pats didžiausias – mėsainiai, dešrainiai, popkornai, traškučiai, nachos ir t.t. Vėlgi, su gėrimu, šis paketas turėjo kainuoti mažiausiai 20 dolerių.
NBA šventė „United Center“ arenoje prasidėjo ne šeštadienį, o penktadienį. Bet jei atvirai, pirmasis NBA Visų žvaigždžių savaitgalio vakaras buvo toks nuviliantis, kad tikrosios šventės startu reikėtų laikyti būtent šeštadienį.
Du žurnalistai iš Kamerūno penktadienį net užmigo per „Kylančių žvaigždžių“ rungtynes. Tiesiogine to žodžio prasme – sudėję galvas ant stalo ar atsilošę ir užsidengę veidus gobtuvais, snaudė mačo metu. Kolegos taip pat skirstėsi iš savo vietų jau per ilgąją susitikimo pertrauką.
Nors rungtynes stebėjo apypilnė arena, pati NBA neįdėjo daug pastangų, kad įpakuotų „Kylančias žvaigždes“ į patrauklų popierėlį. Prieš rungtynes ar jų metu nebuvo jokių išskirtinių pasirodymų, o mačas buvo nuobodus. Pasyvūs sėdėjo ir žiūrovai.
Rungtynes gelbėjo tik Luka Dončičiaus metimas iš aikštės vidurio ir įspūdingas Mileso Bridgeso dėjimas pasimetus sau kamuolį nuo lentos.
Bet kai „Kylančių žvaigždžių“ rungtynės finišavo, apėmė ne malonumas ir pasimėgavimas, o palengvėjimas, kad visa tai baigėsi.
Tačiau konkursų vakaras šeštadienį jau buvo kita kalba.
„Įgūdžių iššūkio“ rungtis visada buvo dinamiška, bet dar daugiau intrigos jai pridėjo Domanto Sabonio sėkmė. Buvo sunku įsivaizduoti, kad „Pacers“ centras įveiks 2019-ųjų įgūdžių konkurso čempioną Jaysoną Tatumą. Maža to, Domas pateko į finalą ir tik tikslaus tritaškio pritrūko iki nugalėtojo prizo.
Tas titulas nebūtų pakeitęs lietuvio karjeros, bet atnešęs 55 tūkst. dolerių premiją ir tiksliais skaičiais sunkiai išmatuojamą gerą reklamą prieš NBA žiūrovus.
D.Sabonį ir jo konkurentus keitė snaiperių konkursas. Jis sukėlė daug diskusijų dėl pakeisto formato – į žaidimą įneštų dviejų papildomų trijų taškų vertės kamuolių iš 9,5 metro atstumo. Tačiau nebuvo taip blogai, o konkursas baigėsi geriausiu įmanomu būdu – pergalę prieš Deviną Bookerį Buddy Hieldui atnešė paskutinis metimas.
Šiaip viskas buvo tvarkoje. Čia sunku susimauti. JAV krepšinio transliuotojai visada pasirūpina, kad neiškiltų jokių nesklandumų stebint snaiperių seriją ir visą svarbiausią informaciją ekrane pateikia be priekaištų. Viskas taip tvarkinga, kad net nuobodu. Ir iš viso, visas renginys praėjo be jokių techninių nesklandumų ar nesusipratimų. Nebuvo jokių nejaukių pauzių ir nevykusių situacijų. Aukšta klasė.
Vakaro uoga – dėjimų konkursas. Apie renginio prestižą iškart sufleravo publika. Shaquille'as O'Nealas lipo ant parketo filmuoti pasirodymų laikydamas telefoną lazda. Giannis Antetokounmpo su savo kamera kartais beveik įbėgdavo dalyviams į veidą. Beje, graiką visur lydėjo šeima – tiek broliai, tiek mama, kuri sekė paskui sūnų net iki spaudos konferencijos salės po „All-Star“ rungtynių.
Krūva NBA žvaigždžių į pirmąsias eiles rinkosi pažiūrėti, kokių antgamtiškų šuolių paruošė jų kolegos. Dėjimų konkursas tai kaip pavojingiausias mago triukas – nesi tikras, ar jis pavyks ir bus sėkmingas. Bet po šeštadienio vakaro pasirodymo žmonės apie jį kalbės kaip apie vieną geriausių per daug daug metų.
Net į finalą nepatekę dalyviai nusipelnė aukštų balų.
Dwightas Howardas į dėjimų konkursą sugrąžino šou elementus. Jis puikiai pataikė su supermeno kostiumu. Šis buvo ypatingas – su Kobe Bryanto inicialais vietoj „S“ raidės. Beje, teko prasilenkti su D.Howardu per žiniasklaidos sesiją. Nustebino toks liesas NBA galiūno raumenynas. Dabar retai kada pamatysi didžiulio stoto vidurio puolėjus.
Daugelis nuvertino D.Howardo dėjimą šyptelėjus į komisiją – taip išsilaikyti ore gali toli gražu ne kiekvienas.
Į finalą nepatekęs Patas Connaughtonas savo pasirodymu taip pat pakerėjo publiką. Jo dėjimas nusiėmus kamuolį nuo Giannio pakaušio ir dar pamušus į lentą, buvo vienas originaliausių per daugybę metų. Ir iš viso, dėjimai pačiupus kamuolį nuo asistento galvos buvo šio konkurso trendas.
Tuo tarpu Aarono Gordono ir Derricko Joneso pasirodymas virto skandalu.
„Ką?!“ – šaukė žurnalistai, išgirdę lemiamus balsus. Netrukus spaudos konferencijos salėje pasirodė Aaronas Gordonas, negalėjęs patikėti, kad buvo apiplėštas dar kartą, ir atvirai neslėpęs pasipiktinimo.
„United Center“ žiūrovų reakcija irgi buvo iškalbinga. Atrodė, net pačiam D.Jonesui buvo šiek tiek nejauku, kad laimėjo jis, o ne A.Gordonas. Visų akyse tai atrodė kaip visiškas apiplėšimas.
Bet už visų tų subjektyvių aistrų slypėjo fantastiški atletų pasirodymai. Įvertinus visus jų skrydžius, nugalėtojo nuosprendį buvo galima paskirti tiesiog skonio reikalui. O visas šeštadienio konkursų vakaras kokybės prasme buvo kone idealus.
Ir štai atėjo didysis sekmadienis – „All-Star“ rungtynių diena. Dėmesys augo sulig suvenyrų kainomis. Šeštadienį „All-Star“ marškinėliai galėjo kainuoti 35 dolerius, bet sekmadienį jau kainavo 40. NBA triukai. Pavyzdžiui, Las Vegaso NBA vasaros lygoje paskutinėmis dienomis arenoje sumažinama šiluma, kad žiūrovams pasidarytų tiek šalta, jog jie norėtų susišildyti pirkdami NBA džemperius.
Pristatymas buvo grandiozinis. Kaip įprasta Amerikoje, visi NBA renginiai prasideda nuo Kanados ir JAV himno. Žiūrovai aikčiojo iš susižavėjimo klausydami JAV himno atlikėjos Chakos Khan, bet mums, europiečiams, vėlgi, tos himno interpretacijos ir žaismas balsu kėlė klausimų. Mes tiesiog kitaip įpratę giedoti himnus.
Visas pristatymas buvo skirtas Kobei. Ne per ilga, bet emocinga Magico Johnsono kalba ir 8 sekundžių tylos pauzė NBA legendai. Neįtikėtinai lyriškas Jennifer Hudson kūrinys su Kobe ir Giannos Bryant atvaizdais spec. ekranuose. Rimuotas reperio Common žaidėjų pristatymas, puikus garsas, specialieji efektai... Tikras saldainis.
Muzikiniai pasirodymai drebino areną per ilgąją pertrauką. „All-Star“ parketas virto šokių aikštele. Renginio organizatoriai per rungtynių pertrauką aikštėje įrengė sceną, kurioje koncertavo garsūs atlikėjai, o aplink ją straksėjo kviestiniai svečiai. Nors iš šalies ta publika atrodė šiek tiek dirbtinai. Gal tiesiog organizatoriai suleisdami žmones prie scenos norėjo daugiau natūralumo. Pauzes rungtynių metu užpildė akrobatiniai pasirodymai, šokiai, suvenyrų dalybos ir talismanų pokštai. Renginio programa buvo aukščiausio lygio.
Scena buvo atiduota svarbiausiems vakaro dalyviams – 24 šią akimirką geriausiems NBA krepšininkams. Ir jie nenuvylė.
Tai buvo gražiausios bei atkakliausios „All-Star“ rungtynės, kokias mena jauna galva.
Azartas yra nepaprastas dalykas. Neazartiškos ir nemotyvuotos žvaigždės buvo daugybės „All-Star“ rungtynių kančių priežastis. Tai buvo lyg tuštybių mugė: garsūs vardai, didingi talentai, bet pasmerkti nekokybiškam turiniui.
Bravo Adamui Silveriui ir dar vienam genialiam jo komandos ėjimui. Jis reikšmingu pavertė kiekvieną kėlinį, o ketvirtasis akimirkomis kažkuo priminė NBA atkrintamąsias varžybas. Tai, kaip šimtai žurnalistų užgniaužę kvapą stebėjo lemiamas minutes darbo kambaryje, kažkuo priminė svarbių Europos ar pasaulio čempionatų rungtynių stebėjimą. Tik nervus šioje situacijoje keitė malonumas ir nuoširdus juokas dėl tokių žaidėjų pastangų ir emocijų, kokių dar nematėme.
Žaidėjai griuvo dėl 50 prie 50 kamuolių ir puolė ginčytis su teisėjais lemiamose atakose. Net Jamesas Hardenas bandė gintis. Spike'as Lee iš emocijų šoko į aikštę, o vietoje nenustygo net ir suolo krepšininkai.
Tai buvo tikrai pats intensyviausias ketvirtasis kėlinys „All-Star“ istorijoje.
Jeigu teisėjai nebūtų nusprendę tapti pagrindinėmis vakaro žvaigždėmis, mes kalbėtume apie tobulą „All-Star“ mačą. Tik kad lemiamus taškus komandos rinko baudų metimais, o ne metimais iš žaidimo. Leiskite jiems išsiaiškinti patiems – be tokių pigių taškų.
Teisėjai apgadino ir dėjimų konkursą. Derrickas Jonesas nusipelnė laimėti „Oro Karaliaus“ konkursą, bet ne paskutiniuoju dėjimu. Aaronas Gordonas kliudė Tacko Fallo pakaušį ir nenusipelnė 50 balų. Tačiau tai nebuvo prastesnis dėjimas nei paskutinis D.Joneso skrydis.
Tas žmogiškasis faktorius kartais geba naikinti visą grožį.
Sunku pasakyti, kas įskėlė tokią kibirkštį „All-Star“ rungtynių žvaigždėms. Ar naujo formato intriga, ar ego mestas iššūkis laimėti kiekvieną 12 minučių atkarpą. Ar tai, kad šis vakaras buvo skirtas Kobei.
O Kobei Čikagoje būtų patikę.
