Ph.Jacksonas „Knicks“ gretas papildė 2014 metais, o jo komanda per šį laikotarpį laimėjo vos 80 mačų ir patyrė 166 pralaimėjimus. Tačiau tai galima buvo numatyti iš anksto, o 50 metų NBA versle besisukantis neįvardytas šaltinis portalui „NY Post“ pateikė labai paprastą pavyzdį:
„Sakykime, jog pažįstate patį geriausią dantistą pasaulyje. Jam nėra lygių. Šis vyrukas metų metus išdarinėjo stebuklus savo sferoje. Žmonės jam skambina iš visų pasaulio kampelių, o patenkintas lieka kiekvienas pacientas.
Dabar atsakykite man į paprastą klausimą: jeigu jūs staiga patirtumėte širdies smūgį, ar leistumėte šiam dantistui jus operuoti? Juk jie abu yra gydytojai. Tačiau tai dvi visiškai skirtingos profesijos.“
Pačioje pradžioje nemažai žmonių palaikė tokį „Knicks“ savininko sprendimą, o kiekvieno Ph.Jacksono žodžio buvo klausoma ištempus ausis. Kai kurie žmonės jį laikė komandos gelbėtoju, o vienintelis argumentas, kurį tokie gerbėjai Niujorke turėdavo, buvo 11 legendinio trenerio iškovotų NBA čempionų žiedų.
„Jis turi vienuolika, o kiek kartų lygos čempionais tapote jūs?“ – dažnai galima būdavo perskaityti internete.
Tačiau jeigu mes skaičiuosime tik tuos, kuriuos jis laimėjo būdamas generaliniu vadybininku ar prezidentu, tai Ph.Jacksonas turi tiek pat, kiek jūs ar aš.
Dar ką tik visas Niujorko miestas išskėstomis rankomis priėmė Ph.Jacksoną į savo gretas, o jį supančios čempioniškos auros turėjo užtekti, jog „Knicks“ sugrįžtų į pergalingą kelią.
Tačiau, prisiminus minėtąją metaforą, Niujorko klubui reikėjo aukščiausios klasės kardiologo, o vietoje to jie operacijai nusamdė geriausią dantistą pasaulyje.
Treneris ir vadybininkas yra dvi visiškai skirtingos profesijos.
Liepos 1-ąją komandos galės pradėti derėtis su NBA laisvaisiais agentais, o „Knicks“ turi šansą viską pradėti iš naujo. Kita vertus, net pats Ph.Jacksonas nesugebėjo privilioti į Niujorką nė vieno patikimo laisvojo agento.
Kita vertus, jis juk laimėjo aukcioną, kuriame dalyvavo vienas, o pagrindinis prizas buvo vidurio puolėjas Joakimas Noah.
J.Dolanas atliko visiškai logišką sprendimą, tačiau Ph.Jacksono sekėjai netrukus visą kaltę suvers latviui Kristapui Porzingiui. Juk pastarasis neatvyko į susitikimą su komandos prezidentu sezono pabaigoje, o vienas iš jų buvo atleistas.
Ši situacija tik dar labiau apšvietė faktą, kad „Knicks“ organizacijoje dabar vyrauja visiška betvarkė ir chaosas.
Galų gale, milžiniška problema buvo ir per didelis Ph.Jacksono pasitikėjimas savimi. Jis visuomet laikė save pačia didžiausia klubo žvaigžde, laikėsi įsikibęs trikampio puolimo sistemos ir nevengė peikti savo geriausių komandos krepšininkų.
Galbūt Carmelo Anthony ateityje ir nebus prisimenamas kaip „Knicks“ legenda, tačiau jis Niujorke sykį pateko į atkrintamąsias ir padėjo savo klubui reguliariajame sezone iškovoti 54 pergales. Prieš Ph.Jacksono atvykimą jo pergalių ir pralaimėjimų santykis buvo 141-117, o po jo šis rodiklis pakrypo į priešingą pusę 80-166.
Tai tik skaičiai, tačiau šiokias tokias išvadas pasidaryti galime.
Ph.Jacksonas Niujorke atliko ir gerų sprendimų, nes būtent jis NBA naujokų biržoje pasirinko Willy Hernangomezą bei K.Porzingį. Tačiau tiek užimant tokias pareigas neužtenka, o mes ir vėl sugrįžtame prie to paties:
treneris ir vadybininkas yra dvi visiškai skirtingos profesijos.
