„Warriors“ trenerių štabo narys Bruce'as Fraseris tikina, kad turi patį lengviausią darbą visame pasaulyje. Savo malonumui jis dirba net vasarą, per kurią padeda individualiai tobulėti jauniesiems lygos talentams. Jis stebi, kaip jo auklėtiniai vieną po kito svaido metimus į krepšį bei pašiepia juos tuomet, kai kamuolys atsimušęs nuo lanko nukrenta labai toli.
Tačiau visai kita situacija, kai savo metimo ateina tobulinti „Warriors“ superžvaigždės. B.Fraseris tikina, jog didžioji dalis jų šūvių skrodžia tinklelį:
„Kai tie vyrukai mėto, tai aš net nejudu iš baudos aikštelės.“
Žinoma, „tie vyrukai“ yra S.Curry ir K.Durantas, kurie niekada nevengia treniruotės gerinti metimui.
„Warriors“ daugiausiai sportuoja Ouklando miesto centre esančiame treniruočių komplekse, kurį namais vadina nuo 1997 metų. Jame yra trys oficialių išmatavimų krepšinio aikštelės bei keletas šoninių lankų.
Paprastą dieną šioje krepšinio salėje S.Curry dažniausiai atlieka apie 250 metimų, o bent jau 100 iš jų sudaro tritaškiai. Su krepšininku visuomet dirbantis B.Fraseris atskleidė, kad du kartus MVP prizą savo karjeroje laimėjęs įžaidėjas dažniausiai iš šimto pataiko daugiau nei 80 savo tolimų metimų, o retkarčiais viršija ir 90.
Tuo tarpu 2014-aisiais MVP prizą laimėjęs bei penkis kartus rezultatyviausiu NBA krepšininku tapęs K.Durantas atlieka apie 200 metimų, bet tritaškiais nepiknaudžiauja. Puolėjas paleidžia apie 50 tolimų bombų.
Dažniausiai S.Curry ir K.Durantas treniruotėse mėto kartu, o iš kairiojo aikštės kampo svaidomi kamuoliai kuria tikrą simfoniją. Įsivaizduokite: 20 minučių šis duetas tęsia savo metimų seriją, o kamuolys nuolat skrodžia tinklelį net nepriliesdamas lanko.
Po tokių tikslių treniruočių vyriausiajam treneriui Steve'ui Kerrui dažnai reikia prašyti savo komandos kolegų, jog būtų pakeistas krepšio tinklelis.
S.Kerras ir visa „Warriors“ organizacija nežino, jog NBA naudojami tinkleliai yra testuojami specialiame „Spalding“ aparate Kentukyje. Jis cirkuliuoja 6-8 kamuolius ratu, todėl tinkleliai visuomet yra išbandomi, o tokie testai nustato jų patvarumą.
„Vieną savo tinklelį mes išbandome 10 tūkst. kartų, o jis po tokio skaičiaus metimų atrodo nepakitęs, – teigė kompanijos viceprezidentas Paulas Sullivanas. – Jis tik tampa šiek tiek purvinas.“
Tuo tarpu Ouklande, kur begales metimų paleidžia S.Curry ir K.Durantas tinkleliai yra keičiami kas kelias savaites.
„Šį sezoną, – svarstė B.Fraseris. – Jie susinaudoja kur kas greičiau.“
„Warriors“ šį sezoną sukūrė tikrus krepšio tinklelio siaubūnus.
Vienas įsimintiniausių bei gražiausių garsų sporto aistruoliui yra tuomet, kai krepšinio kamuolys skrodžia tinklelį. Tačiau šis garsas neapsieina be pasekmių, nes kiekvienas toks garsas reiškia, kad tinklelis dėvisi bei praranda nedideles savo daleles.
Net nėra abejonių, jog geriausius metikus savo komandoje turintys „Warriors“ yra didžiausi tinklelių gadintojai visoje NBA.
„Spalding“ tinklelis, kaip ir daugelis daiktų yra gaminamas Kinijoje. Iš pradžių speciali mašina pagamina virvę, o vėliau darbuotojas iš jos suriša tinklelį, kurį gamintojas į parduotuves siunčia su 12 eurų etikete. Tinkleliai yra gaminami visus metus bei siunčiami į Džefersono miestą, iš kurio jie vėliau keliauja pas visas 30 komandų.
NBA taisyklės nurodo, kad tinkleliai privalo būti keičiami, kai būna sužaidžiamos septynerios rungtynės namuose. Tačiau tai jau yra kraštutinis atvejis, nes štai „Warriors“ namų arenoje jie yra keičiami prieš kiekvieną susitikimą.
Tokia yra dabartinių NBA tinklelių istorija, tačiau kas sugalvojo pakabinti jį ant krepšinio lanko?
Daugelis žinote istoriją, jog 1891-aisiais kanadietis Jamesas Naismithas sukūrė naują sportą, kuriame futbolo kamuoliai buvo mėtomi į persikų krepšius pakabintus ant sienų.
Tačiau nukeliavus laiku į 1960-uosius mes surandame istoriją, kurią žino mažuma.
Mažame Floido miestelyje gyveno berniukas, kuris žiūrėdamas krepšinį per televizorių staiga išgirdo:
„Žinai, – žvilgtelėjo į jį mama. – Tavo prosenelis prisidėjo prie šio žaidimo sukūrimo.“
Berniukas buvo šokiruotas. Jo kieme netgi buvo pakabintas krepšinio lankas, tačiau jis to nežinojo.
Jo mama išsitraukė knygą „Aš užaugau su krepšiniu“, kurią parašė Frankas J. Basloe. Pastarasis užaugo netoli Niujorko, todėl pažinojo vietinės firmos vadovą Lambertą Willą. Būtent jis ir buvo minėtojo berniuko senelis.
Knygoje rašoma, kad L.Willas gavo laišką iš J.Naismitho apie sportą, kuris gali užimti jaunuolius žiemą. Žinoma, jam labai patiko tokios sporto šakos idėja, tačiau kažko trūko. Juk kiekvieną kartą pataikęs metimą nenori imti kopėčių ir lipti išsiimti kamuolio.
Laikui bėgant buvo sugalvotas metalinis lankas, tačiau L.Willui vis dar kažko trūko. Jo nuomone, plikas metalinis lankas neturėjo jokio žavesio, o jį turėtų supti kažkas panašaus į tą pintą krepšį, kuris buvo naudojamas pačioje pradžioje.
Jis paprašė savo močiutės, kad ji iš dviejų užuolaidų nunertų tinklelį.
„Tai buvo nuostabus tinklelis, – knygoje rašė F.J.Basloe. – Ši inovacija buvo nepriekaištinga.“
Berniukas užaugo ir vėliau tapo politiku. Jis iki šiol jis tvirtina, kad ši naujovė atsirado krepšiniui labai svarbiu metu, nes daugiau nereikėjo daryti pertraukų pataikius į krepšį.
„Neįsivaizduoju, kaip šis žaidimas būtų išgyvenęs be tinklelio“, – teigė valstijos senatoriumi tapęs bei savo senelio išradimu besididžiuojantis Philipas Baruthas.
Tačiau štai, kur viskas tampa pernelyg komplikuota.
Beveik prieš du dešimtmečius L.Willo giminaičiai nusprendė, jog jis nusipelnė pripažinimo už savo nuopelnus ir krepšinio Šlovės muziejui pateikė daugybę senų nuotraukų.
Jos atsidūrė krepšinio istorijos kambaryje, o jomis pasigrožėti atėjo septintajame dešimtmetyje mirusio L.Willo sūnūs.
Praėjus mažiau nei dešimtmečiui krepšinio Šlovės muziejuje neliko jokių įrašų apie L.Willą. Nebuvo jokio perspėjimo. Iki šios dienos šeima vis dar laukia paaiškinimo, o jie nesulaukė ne tik jo, bet ir padovanotų nuotraukų.
ESPN susisiekus su krepšinio Šlovės muziejaus vadovu bei istoriku Mattu Zeysingu buvo gautas trumpas ir aiškus atsakymas: „Jų istorija buvo demaskuota.“
Niekas iš Šlovės muziejaus personalo neatsakė į jokius elektroninius laiškus ir nepateikė jokių įrodymų ar straipsnių, jog ši istorija yra melaginga.
„Niekada nesistengėme sumenkinti Jameso Naismitho indėlio į krepšinio atsiradimą, – teigė P.Baruthas. – Mes tiesiog stengėmės, kad istorija nebūtų nuslėpta.“
P.Baruthas yra nepaprastai pasipiktinęs tuo, kad darbuotojai negrąžina to, kas priklauso jų šeimai.
Įdomu tai, kad dabar pasikapstę istoriniuose įrašuose jūs rasite pačių įvairių versijų. Vieni sako, kad J.Naismithas pasamdė vietinį kilimų gamintoją, jog šis jam tinklelį pagamintų iš metalinės tvoros, kuri buvo naudojama aptverti vištides.
Kita istorija teigia, kad jau 1893 metais buvo gaminami metaliniai krepšiai su tinkleliais, kurie sugauna kamuolį.
Dažniausiai pasitaikanti yra 1921-ųjų Richardo Jacksono jaunesniojo istorija, kuri teigia, kad jo sukurtas tinklelis buvo „įmesto metimo indikatorius“. Tai turėjo būti paprastas bei elegantiškas būdas sužinoti, jog buvo pelnyti taškai krepšinio žaidime.
B.Fraseris „Warriors“ krepšininkų metimus žino mintinai, nes matė jų tūkstančius. Jis gali jums pasakyti, kad Klay Thompsonas meta su mažesne arka nei S.Curry, o pagal tinklelio judėjimą nustatyti, ką reikia metime pagerinti.
Kiekvienas krepšinio gerbėjas žino, kad garsas, kai kamuolys skrodžia tinklelį yra nepaprastai malonus.
„Kai įmeti tokį metimą, kuris net neliečia lanko, tai yra kažkas magiško“, – savo nuomone dalinosi S.Kerras.
Treneris Robas McClanaghanas savo karjeroje dirbo su tokiomis NBA žvaigždėmis kaip K.Durantas, S.Curry, D.Rose'as, J.Wallas, K.Love'as bei R.Westbrookas ir nuolat iš jų reikalauja, kad kamuolys net neliestų lanko.
Tai padeda krepšininkams psichologiškai, o metimas tampa geresniu.
„Galiu garantuoti, jog 99,9 proc. krepšininkų dievina, kai tinklelis šaukia! – teigė metimo treneris Chrisas Matthewsas. – Aš pats visuomet klausau tinklelio ir suprantu viską apie savo metimą. Kai išgirstu tinkamą, tai žinau, kad arka yra tobula.“
Kaip jis apibūdintų šį garsą?
„Tai toks jausmas, lyg pirmą kartą savo gyvenime paragautum ledų.“
Įdomu tai, kad tinkleliai nebuvo tokie patys bėgant metams NBA. Štai „Lakers“ legenda Kobe Bryantas tikina, kad pasiilgo tinklelių garso, kurie ant lankų buvo kabinami devintajame dešimtmetyje.
„Dievinau tą garsą. Su juo aš užaugau“, – teigė Kobe.
Laikui bėgant K.Bryantas pastebėjo, jog tinkleliai tapo vis minkštesni, o galų gale jie buvo gaminami tik iš nailono. Tačiau krepšininkai prie rungtynes nuolat jį tampydavo, tai atrodydavo prastai, o „Spalding“ galų gale nusprendė jį sutvirtinti.
Dabar jie gaminami iš sintetinio pluošto poliesterio, o ant pačių galiukų dedamas sutvirtinimas.
S.Kerras taip pat labiau mėgo ankstesnius krepšių tinklelius, nes jie buvo ilgesni, platesni, o garsas metant buvo geresnis.
Tačiau artimoje ateityje niekas nesikeis, nes „Spalding“ yra patenkinti savo dabartiniu kūriniu.
