Prieš šio sezono pradžią D.Sabonio karjeros rekordas buvo 30 taškų, o su juo „Indiana Pacers“ lyderis nusileido penkiems anksčiau ar dar dabar NBA rungtyniavusiems ar rungtyniaujantiems žaidėjams.
Visų laikų rekordininkas L.Kleiza dar 2008-aisiais Denveryje prišaudė net 41 tašką. Žydrūno Ilgausko ir Šarūno Marčiulionio rekordai siekė 35 taškus. Jonas Valančiūnas prieš kelerius metus įmetė 34 taškus, o Domanto tėvas Arvydas Sabonis per NBA karjerą daugiausiai buvo pelnęs 33 taškus.
Penktą sezoną NBA lygoje rungtyniaujantis D.Sabonis keturis iš šių žaidėjų aplenkė praėjusią naktį, kai Mineapolyje surengė 36 taškų pasirodymą, kurį dar papuošė įspūdingu trigubu dubliu (17 atkovotų kamuolių ir 10 rezultatyvių perdavimų).
Lietuvių rezultatyvumo rekordai NBA
| Žaidėjas | Rekordas | Data | Rungtynės |
| L.Kleiza | 41 | 2008 01 17 | „Denver Nuggets” – „Utah Jazz” |
| D.Sabonis | 36 | 2021 02 17 | „Indiana Pacers” – „Minnesota Timberwolves” |
| Š.Marčiulionis | 35 | 1992 03 28 | „Golden State Warriors” – „New Jersey Nets” |
| Ž.Ilgauskas | 35 | 2003 01 21 ir 2004 11 03 | „Cleveland Cavaliers” – „Orlando Magic” ir „Cleveland Cavaliers” – „Indiana Pacers” |
| J.Valančiūnas | 34 | 2019 03 30 | „Memphis Grizzlies“ – „Phoenix Suns“ |
| A.Sabonis | 33 | 1997 01 04 | „Portland Trail Blazers” – „Dallas Mavericks“ |
Jau trečią kartą šį sezoną asmeninį rezultatyvumo rekordą pagerinęs 24-erių krepšininkas vis patogiau jaučiasi būdamas „Pacers“ lyderiu ir 30 taškų ribą šį sezoną jau peržengė net keturis sykius, kai per ankstesnius keturis sezonus jam tą pavyko padaryti tik dukart.
Atrodo, jog ateityje, galbūt ir netolimoje, neišvengiamai turėtų kristi ir L.Kleizos pasiektas rezultatyvumo rekordas, iki kurio D.Saboniui dabar jau trūksta tik penkių taškų. L.Kleiza to tautiečiui ir linki.
„Linkiu, kad greičiau pagerintų. Tam rekordai ir skirti, kad jie kristų“, – 15min sakė ilgametis NBA žaidėjas.
Tam rekordai ir skirti, kad jie kristų.
Jis jau tik per miglą prisimena tą vakarą, kai pats sudrebino NBA pasaulį, trenkdamas 41 taško griaustiniu.
Eilinį sausio vakarą, 2008 m. sausio 17-ąją, kaunietis vilkosi 43-uoju numeriu paženklintus marškinėlius Denveryje ir ruošėsi akistatai su „Utah Jazz“.
Tiesa, kad eilinis vakaras gali tapti išskirtiniu, galima buvo spėlioti jau prieš mačą, nes traumas patyrus dviem „Denver Nuggets“ bokštams Nene Hilario ir Kenyonui Martinui, L.Kleiza iš vyriausiojo trenerio George'o Karlo sulaukė reto šanso pradėti rungtynes jau nuo pat ginčo kamuolio.
Tai buvo tik šeštas kartas tame sezone ir 22-as per jo karjerą, kai L.Kleiza susitikimą pradėjo startiniame penkete.
Nors greta savęs turėjo pirmo ryškumo NBA žvaigždes Carmelo Anthony ir Alleną Iversoną, ne jie, o L.Kleiza tapo pagrindiniu to vakaro herojumi.
Jau nuo rungtynių pradžios kėlęs galvos skausmą paskui jį mėginusiems suspėti Carlosui Boozeriui, Andrejui Kirilenkai ir Paului Millsapui, L.Kleiza vien per pirmąją mačo pusę surinko 27 taškus, o rungtynes užbaigė su kosminiu 41 taško spektakliu.
„Jau taip seniai tai buvo, sunku prisiminti, – bandydamas atgaminti 13 metų senumo įvykius sakė L.Kleiza. – Buvo mano naktis, viskas taip susidėjo (juokiasi). Jau neprisimenu ir iš ko sulaukiau sveikinimų tą vakarą.“
Įspūdingas lietuvio žaidimas sukėlė visų NBA gerbėjų Lietuvoje lūkesčius iki dangaus. Iš pradžių juos L.Kleizai sekėsi pateisinti puikiai.
Per kitas devynerias rungtynes po rekordo „Nuggets“ puolėjas pelnė vidutiniškai po 17 taškų ir žaidė vieną geriausių savo atkarpų NBA lygoje, beveik visada rungtynes pradėdamas startiniame penkete.
Bet surengti tokio pasirodymo, kokiu jis šokiravo NBA pasaulį tą sausio vakarą Denveryje, L.Kleizai nebepavyko.
Po tų rungtynių stipriausioje planetos lygoje lietuvis sužaidė dar 233 mačus, bet nė sykio nepriartėjo prie rekordinių savo skaičių. Daugiausiai taškų, 30, jis sumetė jau žaisdamas „Toronto Raptors“ po kelerių metų.
„Tokių vakarų jau buvo sunku tikėtis, nes aš buvau žaidėjas, kylantis nuo suolo. Tikėjausi, kad gal ir pasitaikys tokių progų, bet nepasitaikė“, – sakė L.Kleiza.
Priešingai nei prieš šešerius metus sportbačius ant vinies pakabinęs L.Kleiza, D.Sabonis vaidmeniu skųstis komandoje neturėtų.
Lietuvis šį sezoną yra tarp daugiausiai minučių ant parketo praleidžiančių NBA krepšininkų (vid. 36,4, ketvirta vieta lygoje), o už jį daugiau metimų per mačą Indianos komandoje išmeta tik Malcolmas Brogdonas (D.Sabonis išmeta po 15,5, M.Brogdonas po 18,4).
21,5 taško per mačą renkančiam D.Saboniui neturėtų būti sudėtinga pagerinti Š.Marčiulionio viso sezono rezultatyvumo rekordą tarp lietuvių, kuris siekia 18,9 taško. Bene geriausią sezoną iš visų kada nors NBA žaidusių lietuvių žaidžiančio D.Sabonio pasiekimai džiugina L.Kleizą.
„Jis turi istorinį sezoną, kiekvienais metais žaidžia vis geriau. Tikrai manau, kad jis bus vienas geriausių kada nors NBA žaidusių lietuvių. Kol kas atrodo labai labai stipriai, – 15min sakė ilgametis Lietuvos rinktinės lyderis. – Net sunku pasakyti, kur jo lubos. Bet kiekvienais metais jis eina vis aukščiau. Manau, kad dabar yra ypatingai patogus laikas būti NBA. Aikštelė yra išplėsta, sumažėjęs fiziškumas, dar labiau dominuoja įžaidėjai. Šiais laikais yra gerai būti į puolimą orientuotu NBA žaidėju.“
Net sunku pasakyti, kur jo lubos.
L.Kleiza neabejoja, jog didelę dalį tokio sėkmingo krepšininko, koks išaugo iš D.Sabonio, lėmė iš tėvo paveldėti genai, bet pabrėžia ir salėje praleistus viršvalandžius, kuriais Domas garsėjo dar nuo laikų Malagoje ir Gonzagoje, kai treneriams net tekdavo slėpti raktus, kad tik lietuvis nesitreniruotų naktimis.
„Jis turbūt paveldėjo fizinį sudėjimą, gal dar treniruotėse iš tėvo išmoko žaidimo jutimą jį stebėdamas. Bet sunkus darbas visada duoda rezultatus. Ypatingai, kai jis susilieja su talentu, tada gaunasi geri dalykai“, – sakė vidutiniškai 7,4 taško per NBA karjerą rinkęs L.Kleiza.
Džiaugdamasis už dabar NBA spindintį lietuvį, jis kiek prikanda lūpą mąstydamas, kas būtų buvę, jei pats galėtų dabar bėgioti ant NBA parketo.
Nors nuo paskutinio karto, kai L.Kleiza žaidė NBA rungtynėse, praėjo vos daugiau nei aštuoneri metai, stipriausia pasaulio lyga neatpažįstamai pasikeitė.
Stepheno Curry ir „Golden State Warriors“ komandos pradėta tritaškių revoliucija pakeitė NBA veidą, o komandos, lyginant su pirmuoju šio amžiaus dešimtmečiu, išmeta net dukart daugiau tolimų metimų.
2007-2008 m. sezone, kai L.Kleiza pagerino karjeros rezultatyvumo rekordą, NBA komandos per rungtynes išmesdavo vos po 17,6 tritaškio. Pats L.Kleiza, nors buvo laikomas neblogu metiku, iš toli per 23,9 minutės švystelėdavo 3,5 karto.
Dabar net mažiausiai tritaškių per susitikimą išmetantys „Cleveland Cavaliers“ vyrai svaido tolimus metimus dažniau nei kas antrą minutę (vid. 26,7 per mačą), o net keturios komandos meta bent po 40 tritaškių per rungtynes. NBA lyderiai „Utah Jazz“ žaidėjai meta po tritaškį praktiškai kas minutę – iš toli jie paleidžia po 42,3 metimo, o S.Curry per mačą vienas pats iš už tritaškio linijos atakuoja beveik 12 kartų.
L.Kleiza stebi šiuos pokyčius ir svarsto, kas nutiktų, jei pats dabar būtų karjeros pike ir galėtų apsivilkti NBA komandos marškinėlius.
„Manau mano karjerai būtų žymiai geriau, – įsitikinęs L.Kleiza. – Tada tokie žaidėjai, kaip aš, dar nebuvo taip vertinami, kaip yra dabar. Kaip greitai atėjo ta mada ir viskas persisuko į greitą žaidimą, tritaškius, kad kuo greičiau išmestum. Trys taškai yra geriau negu du (juokiasi). Kai „Golden State Warriors“ įrodė, kad galima taip laimėti, NBA greitai ir stipriai pasikeitė. Bet ir NBA taisyklės pasikeitė, dabar vis mažiau fiziškumo, viskas sukoncentruota į puolimo žaidėją, jam leidžiama labai daug. Ir taip NBA būdavo sunku apsiginti prieš gerus žaidėjus, dabar tai yra neįmanoma.
Linkėčiau, kad NBA atsisuktų truputį atgal, pakeistų taisykles, įvestų daugiau fiziškumo, nei yra dabar. Manau, tas dar duotų daugiau grožio krepšiniui.“
Ir taip NBA būdavo sunku apsiginti prieš gerus žaidėjus, dabar tai yra neįmanoma.
Didžiąją NBA karjeros dalį žaidęs lengvuoju kraštu, o kartais net pasistumdavęs į atakuojančio gynėjo rolę, L.Kleiza mano, jog dabar būtų tipinis ketvirtas.
„Dabar tikrai žaisčiau ketvirtu numeriu, būčiau ant tritaškio. Tada tai atrodė keista, bet dabar kai visi žaidžia tą vadinamąjį „small-ballą“ ir tritaškis pasidaręs labai vertingas metimas, tai taip save įsivaizduočiau“, – svarstė lietuvis.
Nors jau nesužinosime, kaip L.Kleizai būtų sekęsi dabartinėje NBA rungtyniaujant ketvirtoje pozicijoje, galime stebėti kitą šioje pozicijoje žibantį, tiesa, kiek kitokio stiliaus žaidėją iš Lietuvos.
D.Sabonis tarp geriausių pasaulio krepšininkų stumdosi dar tik penktą sezoną, bet kalbos apie tai, kad būtent jis, o ne Ž.Ilgauskas, Š.Marčiulionis ar A.Sabonis turėtų būti laikomas geriausiu visų laikų NBA lietuviu vis stiprėja.
Jau netrukus Domas gali būti antrą kartą išrinktas į „Visų žvaigždžių“ rungtynes, o L.Kleizos manymu, netrukus jį galėsime vadinti ir geriausiu visų laikų lietuviu už Atlanto.
„Panašu, kad jis ten ir eina. NBA būti komandos lyderiu yra ganėtinai sudėtinga. Jei ta progresija tęsis ir išlaikys tokį žaidimą, kokį žaidžia dabar, čia bus be klausimų, kad jis bus geriausias“, – sakė Kaune augęs buvęs krepšininkas.
Tik laiko klausimas ir dėl to, kada L.Kleiza ir skaičius „41“ nebebus asocijuojami su geriausiomis lietuvio rungtynėmis NBA.
Tiesa, net jei D.Sabonis pagerins keliolikos metų senumo rekordą, L.Kleiza savo akimis to momento greičiausiai neišvys. Ilgametis krepšininkas pripažino, jog nors NBA domisi, rungtynių nežiūri.
„Kai nežaidžiu, gana sudėtinga jas žiūrėti. Ypatingai, kai dar yra vaikai“, – sakė Denveryje ir Toronte rungtyniavęs puolėjas.
