Dukart olimpinis čempionas ir sykį NBA laimėtojas į mūsų šalį pirmą kartą gyvenime užsuko dėl „Olybet“ ir NBA partnerystės. Vilniuje, šalia Baltojo tilto, jis amžiams paliko savo delno įspaudą, o pats dovanų gavo lietuviškais simboliais ir spalvomis papuoštas kumštines pirštines.
„O, be pirštų“, – iš pradžių kiek nustebo NBA legenda, bet netrukus šmaukštelėjo rankas vidun ir spaudos konferenciją tęsė su pirštinėmis.
„Krepšinio su tokiomis nepažaisi, bet ne tam jos ir skirtos. Puiki dovana, čia tikrai nėra labai šilta“, – dėkojo 17 sezonų stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje žaidęs G.Paytonas.
Buvusios „Seattle SuperSonics“ žvaigždės, NBA čempionu tapusios su „Miami Heat“, karjeros keliai ne sykį buvo susikirtę su Lietuva.
„Esu čia kelias dienas ir buvau labai šiltai sutiktas. Labai smagu matyti, kaip stipriai čia mylimas krepšinis“, – džiaugėsi iš Estijos į Lietuvą atvykęs G.Paytonas.
„Ką pirmiausia pagalvoju, kai išgirstu Lietuvos vardą? Apie puikius jūsų krepšininkus. Apie tai, kaip jie žaidžia, ir apie tai, kaip Lietuva rungtyniauja olimpinėse žaidynėse. (Sidnėjuje) jūs mus privertėte rimtai pakovoti dėl pergalės“, – 2000-ųjų pusfinalio, kurį JAV „Svajonių komanda“ laimėjo (85:83) tik po netaiklaus Šarūno Jasikevičiaus tritaškio paskutinę sekundę, nepamiršo G.Paytonas.
Jam pačiam tas mačas tuomet nesusiklostė. Per 22 minutes jis pelnė tik 2 taškus ir pataikė tik 1 metimą iš penkių (1/2 dvit., 0/3 trit.).
Tais pačiais 2000-aisiais lietuviai su „Svajonių komanda“ žaidė ir grupės varžybose. Tuomet G.Paytonas buvo pats rezultatyviausias varžovų gretose su 14 taškų, o amerikiečiai laimėjo 85:76.
Dar sykį olimpinėse žaidynėse G.Paytono ir Lietuvos rinktinės keliai buvo susikirtę Atlantoje 1996 metais. Grupės etapo varžybose dabar jau 54-erių amerikietis pasižymėjo 8 taškais, 4 rezultatyviais perdavimais ir 3 klaidomis. „Svajonių komanda“ šventė pergalę 104:82.
NBA lygoje jis yra sutikęs ir daugiau lietuvių – žaidęs prieš Arvydą Sabonį, Žydrūną Ilgauską, o vieną sezoną – 1994–1995 metų – Sietle jis buvo komandos draugu kartu su Šarūnu Marčiulioniu.
„Krepšinis Lietuvoje yra numeris vienas, todėl čia į jį žiūrima labai rimtai. Žaidėjai tobulinami ir daro tai, ką turi daryti. Matėme tikrai didžių žaidėjų, kilusių iš Lietuvos. Manau, tai tiesiog puiku. Kuo daugiau puikių krepšininkų užauga skirtingose šalyse, tuo rimčiau tenka kovoti mums, amerikiečiams“, – laikydamas mikrofoną su lietuviškomis pirštinėmis tęsė G.Paytonas.
– Ar turėjote laiko pamiegoti? Šiąnakt NBA lygoje žaidė jūsų sūnaus Gary Paytojo II-ojo atstovaujama „Golden State Warriors“ ir Domanto Sabonio vedama „Sacramento Kings“? (G.Paytono sūnus šias rungtynes praleido dėl ligos, bet „Warriors“ šventė pergalę 114:97 ir sušvelnino serijos rezultatą iki 1:2, – past.).
– Taip, turėjau keltis anksti. Buvau kiek sunerimęs, tačiau jie padarė tai, ką ir turėjo padaryti. „Warriors“ laimėjo namuose. Jei ir toliau taip žais, viskas bus gerai.
– Pats žaidėte prieš Arvydą Sabonį. Dabar jūsų sūnūs kaunasi tarpusavyje – G.Paytonas II-asis atstovauja „Warriors“, o D.Sabonis veda į priekį „Kings“. Kas laimės šią seriją?
– Tiesiog keičiasi kartos. Man yra tikras malonumas tai matyti ir, manau, tai tikrai – ypatinga. Iš pradžių vienas prieš kitą kovėsi tėvai, o dabar – sūnūs. Tai – tikrai puiku. Nuostabu, kad ir mums, ir mūsų vaikams pavyko patekti į NBA ir kautis vienas prieš kitą.
Ši serija bus sunki. „Sacramento Kings“ nuėjo tikrai ilgą kelią. Į atkrintamąsias jie sugrįžo net po 17 metų pertraukos. Mano laikais „Kings“ komandos buvo tikrai puikios, tačiau vėliau sekė sunkūs laikai. Dabar jie turi jauną ir gerą komandą.
Kaip jiems pavyko mainų būdu iš „Indiana Pacers“ pridėti D.Sabonį, aš iš karto pagalvojau, kad tai – puikus ėjimas. Tuomet jie pasikvietė ir Mike‘ą Browną, kuris tapo geriausiu šių metų treneriu. Jis žino, ką daro, nes buvo ne vienoje čempionų komandoje.
Tačiau krepšinis yra krepšinis. Mes negalime žengti į aikštę ir laimėti. Galime tik palaikyti. Situacija dabar tokia, kad „Kings“ turi namų aikštelės pranašumą. Jie laimėjo pirmas dvejas rungtynes namuose. Manau, dabar jau „Warriors“ laimės abejas savo rungtynes namuose. Tuomet serijoje bus lygu 2:2 ir teks žaisti jau iki 2 pergalių. „Kings“ turės pranašumą, nes dvejas likusias rungtynes žais namuose.
Jeigu „Warriors“ nori laimėti, jie turi laimėti išvykoje. Jei jiems nepavyks, tada nepavyks. Nepamirškime, kad „Warriors“ vis dar yra čempionai. Aš niekada nemačiau, kad čempionais taptų „Kings“ (paskutinį sykį tai nutiko 1951-aisiais, – past.). „Warriors“ turi patirties, žino, ką reikia daryti, kad sugrįžtų ir laimėtų, kaip tai padarė šiąnakt.
Jie turi Stepheną Curry, kuris gali sužaisti didžias rungtynes ir pelnyti daugiau nei 30 taškų. Manau, šiąnakt jie padarė tai, ką turėjo padaryti. Dabar jie privalo tai pakartoti sekmadienį. Jei jiems tai pavyks, serija vėl prasidės iš naujo.
Tiesą sakant, nugalėtojas man labai stipriai nerūpi. Man labiausiai rūpi mano sūnus. Aš sergu už jį. Neturiu savo mėgstamiausios krepšinio komandos, nes jos – mano „Seatlle SuperSonics“ – šiuo metu nėra. Džiaugiuosi, kad mano sūnus šiuo metu žaidžia „Warriors“ ir dėl to tikiuosi, kad laimės „Warriors“.
– Antrosiose šios serijos rungtynėse nutiko karštas epizodas. D.Sabonis sulaikė Draymondo Greeno koją, o šis tuomet užlipo ant lietuvio. Kaip, jūsų akimis, atrodė tas epizodas?
– Jeigu D.Sabonis nebūtų sugriebęs D.Greeno kojos, greičiausiai nieko panašaus nebūtų nutikę. Jeigu tiesiog nukrenti, taip jau atsitinka. Tai – krepšinis. Tačiau jeigu griebi varžovui už kojos, tuomet turi būti pasiruošęs priimti ir pasekmes.
Nesakau, kad turi dėl to bandyti kažką sužeisti. Ne, tai nėra krepšinio dalis. Tačiau jeigu nori žaisti ir tai daryti kietai bei tvirtai, tuomet turi priimti ir tai, ką gauni atgal. Visada sakau žaidėjams, jei norite žaisti kietai, būkite pasiruošę, kad varžovas atsakys tuo pačiu.
Todėl nereikia verkti dėl to, kas buvo padaryta, jei pats tai inicijavai. Mano galva, jie abu turėjo būti nubausti. Manau, D.Greenas gavo tai, ko nusipelnė (NBA suspendavo „Warriors“ krepšininką vienerioms rungtynėms, – past.), tačiau ir D.Sabonis turėjo sulaukti bausmės. Todėl, kad jis tai inicijavo. Jei jis nebūtų sugriebęs kojos, tai nebūtų įvykę. Manau, abu turėjo būti pašalinti iš rungtynių ir abu nubausti NBA lygos. Nežinau, kokios bausmės jie turėjo sulaukti, bet, mano asmenine nuomone, baudžiami turėjo būti jie abu.
– Užsiminėte apie Lietuvos ir JAV rinktinių pusfinalį Sidnėjuje. Ką pamenate iš tų rungtynių?
– Buvo tikrai puikios, atkaklios rungtynės. Jie kovėsi su mumis iki pat galo. Buvo priversti kautis iš visų jėgų. Jei pabaigoje nebūtume pataikę, tai būtų istorinis mūsų pralaimėjimas. Viskas, apie ką aš tuo metu galvojau, buvo mūsų ataka rungtynių pabaigoje. Mes pataikėme ir laimėjome. Galiausiai iškovojome ir aukso medalį.
Tačiau man labai patiko tos rungtynės. Jose turėjome kautis, nes 1996-aisiais mes triuškinome varžovus 50 taškų skirtumu. Grįžtame į olimpiadą 2000-aisiais ir staiga konkurencija išaugo. Mes to norėjome. Norėjome eiti į aikštę ir dirbti, kovoti. Ne tiesiog gauti viską už dyką. Buvo smagu, man tikrai patinka kovoti. Buvo gerokai įdomiau.
– Per karjerą sutikote ir matėte ne vieną krepšininką iš Lietuvos. Jūsų nuomone, koks būtų geriausių mūsų krepšininkų trejetas, penketukas?
– Aš to nedarau. Neskirstau žaidėjų į penketus ir nelyginu jų. Jeigu jie žaidė NBA lygoje, man jie visi yra lygūs. Vadinasi, jie buvo labai geri žaidėjai, labai talentingi. Aš nevertinu žaidėjų, tai labai subjektyvu.
– Su vienu lietuviu, Šarūnu Marčiulioniu, žaidėte kartu „Seattle SuperSonics“ klube 1994–1995 m. sezone. Sklando istorija, kad Š.Marčiulionis į Sietlą atvyko būtent dėl jūsų kibaus žaidimo stiliaus, nes ir pats buvo kietas žaidėjas.
– Apie tai girdėjau ir aš. Tuo metu tai buvo gera situacija jam. Atvykti į Sietlą ir žaisti kartu su manimi, žinant, kad sudarysime gerą gynėjų grandį. Jis persikėlė iš „Golden State Warriors“, kuriuos tada įveikėme prieš tai vykusiame sezone.
Man buvo tikra privilegija žaisti drauge su juo. Žinojau, koks tvirtas ir kietas žaidėjas jis yra. Kaip sunkiai, kaip ir aš, jis dirba gynyboje. Smagu tokį žaidėją turėti savo komandoje ir žaisti drauge.
– Kuris iš jūsų buvo kietesnis gynėjas?
– (Juokiasi). Tai nesvarbu. Nemanau, kad jis atsitrauktų nuo manęs, kaip ir aš neatsitraukčiau nuo jo. Mes abu buvom kieti ir tvirti. Mums niekada nerūpėjo, kuris iš mūsų yra kietesnis. Svarbiausia, kad abu buvome kietą krepšinį žaidžiantys gynėjai.
– Lietuvoje eksponuojamas ir NBA trofėjus, kurį jums taip pat pavyko laimėti (2005–2006 m. sezone su „Miami Heat“). Ką jis jums reiškia?
– Tai ir yra šio žaidimo esmė. Kiekvienas, kuris žaidžia NBA, nori tapti čempionu, ne tik pažaisti. Tai – didžiulė garbė, būti pasaulio viršūnėje. Nuostabus jausmas žaisti geriausioje pasaulyje krepšinio scenoje, laimėti, pabučiuoti trofėjų ir išsimaudyti šampano pursluose.
Man tai pavyko padaryti vieną sykį, nors finale žaidžiau triskart.
– Aktyviai kalbate apie „Seattle SuperSonics“ klubo atgaivinimą. Ar tai įmanoma ir gal NBA sugrįžimas į Sietlą artėja?
– Taip, tai – mano tikslas. Visų pirma, mes niekada neturėjome prarasti „SuperSonics“ komandos. Manau, kad NBA sugrįš į Sietlą. Manau, kad per artimiausius kelerius metus prie NBA lygos prisijungs dvi komandos.
Turime puikų komisarą Adamą Silverį. Jis kalbasi su klubų savininkais ir, manau, tai tikrai įvyks. Manau, kad mes, Sietlas, ir Las Vegasas turime gerus šansus turėti savo komandas NBA lygoje. Mes to nusipelnome ir esame pasiruošę. Sietlas myli sportą, turime daug sporto komandų šiame mieste. Turime turėti ir krepšinio klubą.
Jeigu prisiminsite 90-uosius, Sietlas buvo tiesiog ypatinga vieta. Jie turėjo mane, Shawną Kempą – niekas nenorėjo atvykti ir prieš mus žaisti. Jeigu mums pavyktų vėl suburti tokią komandą, ką mes ir padarysime, viskas vėl bus taip pat.
– Tačiau krepšinis šiais laikais nebėra toks, koks buvo 90-aisiais. Kaip jūs palygintumėte šias eras? Savo su kieta gynyba ir dabartinę su tritaškiais ir įspūdingais epizodais?
– Mano nuomonė yra tik mano nuomonė. Žaidžiau NBA lygoje ir dariau tai sunkiuoju laikotarpiu. Mano era buvo kitokia. Jeigu jie nori žaisti taip, kaip jie žaidžia dabar – tegul žaidžia. Yra kaip yra, negaliu nieko dėl to padaryti.
Mano laikotarpiu mes buvome tvirtesni, kietesni ir kibesni. Jie su tuo nesutinka, jie sako, kad dabar atletai yra geresni. Tačiau ir mes jaunystėje buvome geri atletai. Žaidėme NBA lygoje. Nepatekome čia už gražias akis.
Mūsų pagrindinis ginklas tais laikais buvo mūsų aukštaūgis. Dabar aukštaūgių nebėra. Tik tie, kurie išplečia aikštę ir meta tritaškius. Tai šiuolaikinis ginklas. Pasikartosiu, ką sakau visada – tai skirtinga era. Aš niekada joje nežaidžiau, kaip ir dabartiniai krepšininkai nežaidė mano eroje. Mūsų nuomonės visada skirsis. Aš manau, kad mano laikotarpis buvo geresnis. Visada taip sakysiu, nes žaidžiau jame. Negaliu pasakyti, koks krepšinis žaidžiamas dabar, nes jo nežaidžiu. Aš galiu tik jį žiūrėti.
