„Daug kas priklauso nuo nusiteikimo, požiūrio. Mes jaučiamės puikiai“,– pozityvu spinduliuoja M.Kuzminskas.
Iš saulėtos Malagą į triukšmingą Niujorką Lietuvos krepšininkas šiemet persikėlė su širdies drauge Egle.
Niujorke jaučia meilę krepšiniui
– Prieš savaitę tapote rezultatyviausiu „Knicks“ žaidėju, koks jausmas po tokio staigaus sužibėjimo?
Prieš kiekvienas rungtynes kažkoks jauduliukas jaučiasi. Natūralu, nes kaskart viską reikia įrodinėti iš naujo.
– Gaila, kad pralaimėjome. Jeigu rungtynes laimime ir dar asmeniškai pasiseka, tada džiaugsmas būna didelis. Esu naujokas, tad kiekvieną sekundę aikštelėje turiu dirbti ir tas minutes po truputį užsidirbti. Yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos čia reikia išmokti, patobulinti, prie jų priprasti. Mano pozicijos žaidėjai – itin stiprūs ir reikalingi komandai. Tuo esu patenkintas – kiekvieną dieną rungtyniauti prieš tokio kalibro krepšininkus neįkainojama patirtis.
– Kaip jus Niujorke pasitiko komandos fanai – ar sulaukėte daug dėmesio po rungtynių?
– Aš tiesiog esu laimingas, kad gyvenimas man suteikia galimybes žaisti tokiuose krepšinį mylinčiuose miestuose. Pradedant Kaunu, baigiant Niujorku: visur žmonės itin domisi mūsų sporto šaka, salės būna pilnos ir gerbėjai karštai palaiko. Su sirgaliais visada draugiškai bendrauju, tad tikiu, kad čia nebus išimčių.
– Kaip manote, ar po pasirodymo prieš „Celtics“ Niujorko komandos treneris Jeffas Hornacekas geriau apgalvos vaidmenį komandoje?
– Nežinau ir nelabai galvoju apie tai. Tiesiog džiaugiuosi, kad kasdien daug dirbame individualiai, jaučiu, kad einu į priekį ir, jeigu būsiu vertas, anksčiau ar vėliau tas žaidimo laikas ateis.
– Koks komandos draugas, treniruočių partneris kasdienybėje yra Carmelo Anthony?
– Kol nepažinojau, buvo sunku įsivaizduoti, koks jis bus. Džiugu, kad jis tikrai labai bendraujantis, turintis puikų humoro jausmą ir visada nusiteikęs padėti.
Geriausias draugas – ispanas
– Žaidėte nedaug, bet kokį įspūdį paliko tie pirmieji žingsniai NBA krepšinyje?
Atvažiavau likus daugiau nei 3 savaitėms iki treniruočių stovyklos pradžios. Treniruodavomės kasdien individualiai, bet likdavo laiko ir šiek tiek paturistauti.
– Prieš kiekvienas rungtynes kažkoks jauduliukas jaučiasi. Natūralu, nes kaskart viską reikia įrodinėti iš naujo. Krepšinis yra sportas, tad jis nenuspėjamas ir reikia būti pasiruošus viskam. Kaip „Žalgiryje“, „Unicaja“ ar Šiauliuose reikėjo išsikovoti savo vietą, savo minutes, taip pat yra ir čia.
– Komandoje daug žvaigždžių, stiprių asmenybių. Kiek tai jaučiasi bendraujant, bandant susiklijuoti?
– Važiuodamas į NBA buvau girdėjęs įvairių nuomonių: kad gali būti prasta atmosfera komandoje ir panašiai. Tačiau, kaip daugelis patyrusių komandos žaidėjų sako, mes esame iš tų nedaugelio komandų, kur atmosfera vyrauja tikrai puiki. Prie to itin daug prisideda „Knicks“ organizacija, kuri visada stengiasi suburti mus bendriems pietums, vakarienėms, sukuria tokias sąlygas, kad treniruočių bazėje norėtųsi praleisti kuo daugiau laiko.
– Su kuriais „Knicks“ žaidėjais leidžiate daugiausiai laiko?
– Su ispanu Willy Hernangomezu gyvename tame pačiame name, tad praleidžiame labai daug laiko drauge. Tai dar ir puiki galimybė man nepamiršti ispanų kalbos.
– Gal bendravote su kitu NBA debiutantu – Domantu Saboniu?
– Pabendraujame dažnai, visgi pastaruosius dvejus metus rinktinėje buvome kambariokai. Manau, kad jis labai tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje atsidūrė čia. Šiuo metu jam svarbiausia žaidimo laikas. Tikiu, kad jis gaus daug minučių, nes yra to vertas.
– Kristapas Porzingis dabar vienas garsiausių europiečių NBA. Kokia pažintis su šiuo krepšininku?
– Esame vienas prieš kitą rungtyniavę Ispanijoje, tad buvome pažįstami. Prieš atvykstant į Niujorką šiek tiek konsultavausi su juo dėl gyvenamosios vietos ir kitų dalykų. Kristapas visada nusiteikęs padėti, patarti, nors yra gerokai jaunesnis, vis dėlto jau ne naujokas šioje lygoje. Jaučiasi, kad mūsų mentalitetas nėra tolimas, visgi esam „braliukai” (šypsosi).
Su prezidente – apie emigraciją
– Susitikote su Dalia Grybauskaite, kai prezidentė lankėsi Niujorke. Apie ką kalbėjotės?
– Su prezidente susitinku ne pirmą kartą, tačiau niekada nėra tekę bendrauti neoficialioje aplinkoje, tiesiog akis į akį. Prieš susitinkat vis mąsčiau: ko paklausti, ką reikės kalbėti? Tačiau viskas vyko labai natūraliai. Palietėme daug temų – pradedant gyvenimu Niujorke, emigracija ir baigiant vairavimo ypatumais.
Aš tiesiog esu laimingas, kad gyvenimas man suteikia galimybes žaisti tokiuose krepšinį mylinčiuose miestuose. Pradedant Kaunu, baigiant Niujorku.
– Kaip jums gyvenimas Niujorke? Kuo labiausiai skiriasi nuo Kauno, Vilniaus, ar Malagos?
– Ispanija nuo Lietuvos skyrėsi klimatu, maistu, žmonių atsipalaidavimu. Niujorkas dar labiau kitoks: milijonai nuolat skubančių ir nespėjančių žmonių, greitas gyvenimo ritmas ir labai didelės galimybės. Džiaugiuosi, kad krepšinis suteikia progų pagyventi vis kituose kraštuose, pažinti naujas kultūras ir sutikti daug įdomių, skirtingų žmonių.
– Ką spėjote pamatyti niekada nemiegančiame mieste? Ar NBA krepšininkams lieka nors kiek laisvo laiko?
– Atvažiavau likus daugiau nei 3 savaitėms iki treniruočių stovyklos pradžios. Treniruodavomės kasdien individualiai, bet likdavo laiko ir šiek tiek paturistauti. Žinojau, kad sezono metu laiko tam tikrai nebus, tad visus žymiausius Niujorko objektus pamatėme, susitikome su dauguma draugų ir giminaičių.
– Sako, kad po pirmojo mėnesio Amerikoje dažnai užplūsta nuovargis, ramybės trūkumas. Ar tai pajautėte ir jūs su mylimąja Egle?
– Mes su šia problema nesusidūrėme ir nemanau, kad susidursime. Esame tokie, kad prisitaikytume tikriausiai visur. Daug kas priklauso nuo nusiteikimo, požiūrio. Tiek Šiauliuose, Kaune ar Malagoje, viskas buvo labai gerai, tiek ir čia jau tikrai apsipratome. Jaučiamės puikiai (šypsosi).
