„Aš jam rašau žinutes be sustojimo. Manau, kad nebuvo nė vienos serijos sekmadieniais, kad neparašyčiau jam: „Papasakok apie tai man daugiau ką galvoji, – sakė jauniausia ir vienintelė dukra iš trijų M.Jordano vaikų, kurių krepšinio legenda susilaukė su Juanita Vanoy (M.Jordanas dar augina 6 metų dvynukes su dabartine žmona Yvette Priet Jordan). – Aš buvau super jauna, tad dabar daug sužinau, kaip ir kiti sirgaliai.“
Dešimties dalių serialas, rodomas per ESPN Jungtinėse Valstijose ir „Netflix“ kitose šalyse, pasakoja apie 1998 metų Čikagos krepšininkų sezoną, kai M.Jordanas su komanda laimi pastarąjį klubo titulą.
Nors daug dėmesio skiriama M.Jordano iššūkiams ir triumfo akimirkoms, atskleidžiamos ir asmeninio gyvenimo detalės – jo tėvo nužudymas, skandalai, aistra lošimams.
Apie tai su M.Jordano dukra Jasmine Jordan kalbėjosi AP.
– Visi eina iš proto dėl „Last Dance“. Kaip serialas atrodo jūsų akimis?
– Neįtikėtina tai žiūrėti. Žinote, aš nebuvau apie tai įspėta, nemačiau iš anksto, tad žiūriu tiesiogiai kaip ir visi kiti sirgaliai.
Man tikrai atsiveria akys. Jei atmestume krepšinio aspektus ir visus pagyrimus, kuriuos jis gavo dėl akivaizdžių priežasčių, aš suvokiau, kad mano tėtis tikrai stengėsi, kad visa įtampa ir lūkesčiai jo neprislėgtų ir bandė su tuo susidoroti savaip. Matau, kaip jis imasi šio vaidmens, susitaiko su juo, nesislepia ir tampa geriausiu žaidėju, kuris kada nors žaidė krepšinį. Nes jis visada norėjo tai daryti.
– Kai matote tas emocingas akimirkas, ar visada jose atpažįstate savo tėtį?
– Kai kuriose iš jų, – taip. Kai kuriose atpažįstu. Žinau, kad kai kalba eina apie apie krepšinį, jo aistra yra nepamatuojama. Jo energija neprilygstama. Taigi, kai jis užsipuola Steve'ą Kerrą ar tikrina Scottie (Pippeną) bandydamas juose užkurti tokią pat ugnį ir atsidavimą, aš mąstau taip: „O taip, tai tikrai mano tėtis.“ Jis padarys tą patį ir man, kad galėčiau gauti aukščiausią pažymį (juokiasi). O aš juk tiesiog bandžiau baigti mokyklą, man nereikėjo kovoti dėl čempionų titulo. Šiose momentuose jis yra tikras.
– Koks jis buvo tėvas jums?
– Kai augau, aš buvau visiška tėčio dukrytė. Žinote, jis vis dar vadina mane „princese“ iki šių dienų, nors man jau beveik 30 metų. Jis tikrai norėjo rūpintis, saugoti ir lepinti mane, kiek tiek gali.
Bet tuo pačiu siekė, kad pažinčiau tikrąją realybę, su kuria turėjau susidurti suaugdama. Jis norėjo įsitikinti, kad turėsiu storą odą. O aš tai suvokiau. Žinojau, kad ant mano nugaros visad bus nupieštas taikinys.
– Kaip jūsų santykiai pasikeitė, kai tėtis baigė žaisti karjerą?
– Kai jis dar žaidė, jis stengėsi būti įtrauktas į mano auginimą tiek, kiek tik galėjo.
Jis rūpinosi, kad nuvežtų mane į mokyklą, kai galėjo ateidavo į mano užsiėmimus, šokius ir kitus dalykus. Kai baigė žaisti, jam teko keisti gyvenimo kelyje padangas, mes apie tai daug kalbėjomės: „Gerai, tu baigei žaisti, kaip tai atsilieps mūsų santykiams? Ar galime juos dar sustiprinti?“
Visi sunkiai dirbome, nes supratome jį: akivaizdu, kad atėmus mylimą užsiėmimą bet kuriam lieka skylė. Taigi, ar galima ją užpildyti ar tik prisitaikyti? Jis tikrai stengėsi bandydamas surasti kažką, kas padėtų užlipdyti likusią skylę, aš tai labai vertinu. Todėl mes dabar esame tokie artimi.
– Koks jis yra senelis jūsų sūnui?
– Labai mielas. Mano sūnus jau apvyniojo jį aplink savo pirštą. Jis labai prisideda prie mano sūnaus augimo net ir šiais beprotiškais laikais. Kasdien susisiekia per „FaceTimes“ arba „Zoom“, kad palaikytų santykius, kad ryšys stiprėtų ir augtų. Neįtikėtina, kaip vystosi jų santykiai.
– Ar jus nustebino toks jūsų tėvo atvirumas per filmą?
– Absoliučiai. Esu labai nustebinta, nes mano tėvas labai laikosi privatumo. Jis nemėgsta komentuoti per socialinius tinklus, jam nepatinka atsakyti į įvarius dalykus, kurių žmonės ten jo klausinėja.
Jis aiškiai mėgsta judėti metodiškai pagal savo sąlygas ir savo laiką. Taip sakau, nors tuo pačiu neįtikėtina matyti dokumentiką, kur jis tampa emocingas, dalinasi savo potyriais ir įžvalgomis. Man tai patinka, nes ten atskleidžiama žmogiškoji jo pusė, kurią žmonės pamiršta. Žinote, kad jis yra unikalus fenomenas, kad jis yra visų laikų geriausias. Bet jis taip pat yra ir žmogus.“