Niujorkas po truputį atpažįsta Mindaugą Kuzminską. Galbūt dar nesugeba iš pirmo karto be problemų ištarti jau legendomis Didžiajame obuolyje apipintos jo pavardės, bet įsimena.
Atkreipti dėmesį M.Kuzminskas pradeda ne tik išskirtine pavarde. Pavyzdžiui, ketvirtojo kėlinio pabaigoje lietuvis paleido negailestingą tritaškį į „Portland Trail Blazers“ krepšį, leisdamas „Knicks“ atsikvėpti 105:101 ir užriaumodamas ant „Madison Square Garden“ parketo. Sirgaliai tiesiog pašėlo, o komandos draugai pašoko iš savo vietų suklijuodami nykštį su rodomuoju pirštu.
Debiutinio NBA sezono pradžioje rungtyniaudamas po 11 minučių M.Kuzminskas pelno po 4 taškus, atkovoja 1,6 kamuolio ir atlieka 0,9 rezultatyvaus perdavimo.
Dvikovoje su „Oklahoma City Thunder“ per minutės pertraukėlę lietuvis aikštės krašte staiga pradėjo lakstyti su fizinio rengimo treneriu. Aikštėje jis pasirodė pirmojo kėlinio pabaigoje – tai šį sezoną nutinka ne taip jau dažnai. Treneris Jeffas Hornacekas nesidrovi 27-erių puolėją mesti į kovų sūkurį tik po pertraukos – t.y. prabėgus maždaug 1,5 valandos nuo susitikimo pradžios. Todėl M.Kuzminskas turi visada būti pasiruošęs.
Nors vieną vakarą M.Kuzminskas gali žaisti lemiamomis akimirkomis, o kitą visai nepakilti nuo suolo, vienas Lietuvos rinktinės lyderių spinduliuoja pozityvumu.
„Dažnai atrodo, kad sirgaliai ir artimieji daugiau išgyvena dėl mano minučių nei aš pats, – duodamas interviu 24sek Niujorke šypsojosi M.Kuzminskas. – Bet jei negali pakeisti situacijos, reikia keisti požiūrį. Pats į aikštę savęs neįmesiu, o dabar trenerio man suteiktos minutės yra tokios, kurių, manau, dabar esu vertas.“
Svarbiausia, kad Mindaugas stipriausioje krepšinio lygoje pamatė, kad gali žaisti. O ir LeBronas Jamesas nebeatrodo toks baisus priešininkas, kaip galėjo pasirodyti iš pradžių.
Kartais net geriau žaisti prieš pasaulinio lygio žvaigždę. Pamačiusi, kad išeina kažkoks nematytas baltapūkis, žvaigždė gali pagalvoti, kad jis nieko nepadarys. O tada reikia pasinaudoti šansu.
Kelias pripažinimo link NBA M.Kuzminskui bus ilgas ir sudėtingas, bet save „kažkokiu nematytu baltapūkiu“ pats pavadinęs lietuvis žinojo, kur eina.
„Jaučiuosi visai neblogai. Draugiškose rungtynėse gavau šansų ir stengiausi juos išnaudoti. Sezono pradžioje buvo visko: žaidžiau tai daugiau, tai mažiau. Bet treneris po truputį vis daugiau manimi pasitiki. Jis leidžia pažaisti susitikimo pradžioje, lemiamais momentais. Manau, kad viskas palaipsniui eina į gerąją pusę.
Natūralu, kad šie metai bus tokie, kad žaisiu tai daugiau, tai mažiau, gal iš vis nežaisiu. Bet tokia naujoko dalia ir viskas priklausys nuo manęs paties. Jei gerai išnaudosiu gautus šansus, viskas bus gerai. Jei ne, galėsiu kaltinti tik save“, – pasakojo Kuzia.
– Jeigu atvirai, ar važiuodamas į „Knicks“ puikiai žinojote, kad čia jums nenumatyta marios laiko aikštėje? – 24sek Niujorke paklausė M.Kuzminsko.
– Kartais iš Europos į NBA atvykstantys žaidėjai daro klaidą negalėdami susitaikyti, jog nebėra lyderiai. Tačiau NBA reikia susitaikyti su kitu vaidmeniu. Galbūt čia padėsi komandai būdamas ne rezultatyviausias, bet įnešdamas energijos, atkovodamas kamuolius, apsigindamas, atlikdamas smulkius dalykus. Užpulti komandoje tikrai yra kam. Tiesiog reikia daryti kitus dalykus, dėl kurių gautum žaidimo laiko ir galėtum padėti komandai. Kartais reikia su tuo susitaikyti.
– Kiek pamenu, Donatas Motiejūnas karjeros pradžioje labai jautriai reagavo į atsarginių suolą. Bet kai žinote, kas jūsų laukia, turbūt taip gerokai lengviau susitaikyti su kartais neprognozuojamais ir nebūtinai paaiškinamais trenerio sprendimais?
– Viskas ateina su patirtimi. Donatas buvo jaunas. Pats tokių metų sėdėjau ant suoliuko „Žalgiryje“ pas trenerį Aleksandrą Trifunovičių. Atrodė, kalnus nuversi, visus taškus įmesi ar kamuolius atkovosi, bet taip nėra.
Niujorke bandau susikaupti toms minutėms ir jas išnaudoti produktyviai. Mano užduotis – kad man būnant aikštėje komanda bent išlaikytų esamą rezultatą arba jį pagerintų. Dažnai atrodo, kad sirgaliai ir artimieji daugiau išgyvena dėl mano minučių nei aš pats (šypsosi.). Bet jei negali pakeisti situacijos, reikia keisti požiūrį. Pats į aikštę savęs neįmesiu, o dabar trenerio man suteiktos minutės yra tokios, kurių, manau, dabar esu vertas.
– Jeigu aikštėje pasirodote tik trečiajame arba ketvirtajame kėlinyje, ant suolo prasėdite maždaug pusantros valandos. Sunku po tokios pertraukos išbėgti žaisti?
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad labai lengva. Bet per pertraukėles bandau pajudėti, neiškristi iš ritmo, žiūrėti, kas vyksta aikštėje, kokie žaidžiami deriniai. Turi būti pasiruošęs, kad neiškristum iš konteksto. Nėra lengva, bet jei trečiajame ar ketvirtajame kėlinyje nenorėsi žaisti, už tavęs išsirikiavusi eilė žaidėjų, kurie tą laiką tikrai išnaudos.
Niekada neatsisakau pabendrauti gatvėje. Po karjeros gal niekas neatpažins ir nekalbins, todėl reikia tuo naudotis ir mėgautis.
– „Knicks“ sirgaliai sezono pradžioje norėdami aikštėje jus matyti dažniau net paskelbė akciją „Free Kuz“. Turbūt toks aistruolių dėmesys jums debiutinį sezoną buvo malonus siurprizas?
– Smagu! Su sirgaliais man visur pavyksta užmegzti gan artimą ryšį. Man patinka bendrauti su žmonėmis. Niekada neatsisakau pabendrauti gatvėje. Po karjeros gal niekas neatpažins ir nekalbins, todėl reikia tuo naudotis ir mėgautis (šypsosi.). Ypač, kai „Knicks“ gerbėjai mėgsta pasmerkti. Komandoje juokaujama, kad jei laimi, esi iškeliamas ant pjedestalo, bet jei pralaimi – esi vienas prasčiausių. Tačiau džiugu, kad susirenka pilna arena žmonių. Palyginus su kitomis arenomis, mus čia labai palaiko. „Knicks“ sirgaliai yra išskirtiniai.
– Sirgaliai vis dažniau jus atpažįsta gatvėje?
– Po geresnių rungtynių pasitaiko (šypsosi.). Niujorkas labai domisi sportu: krepšiniu, ledo rituliu, futbolu, beisbolu. Sportininkus jie atpažįsta. Aišku, nėra ką lyginti su Porzingiu, kuriam net gatvę sunku pereiti (juokiasi.). Bet pasitaiko, kad prieina vienas kitas žmogus.
– Kaip vertinate „Knicks“ sezono pradžią?
– Sezoną vertinu dviprasmiškai. Viena vertus, viskas visai neblogai, nes esame visiškai nauja komanda, todėl mums dar reikia laiko ir ateityje turėtume žaisti vis geriau. Bet pralaimėjome porą mačų, kuriuos galėjome laimėti. Todėl vertinimas – vidutiniškai, bet labiau į gerąją pusę.
Naudojame trikampio puolimo sistemą, kurią dar reikia perprasti. Bet po truputį įsivažiuojame. Pagerinome gynybą. Daugelis Europoje galvoja, kad čia nėra gynybos. Bet kai kurie žaidėjai čia individualiai tokie stiprūs, kad prieš juos kažką padaryti labai sunku. Bet gynyba labai svarbi. Yra begalė statistikos, kuri parodo, kad NBA lyderiai dažniausiai yra tarp geriausiai lygoje besiginančių komandų.
– Koks jūsų akimis pasirodė tas garsusis mitais apipintas Philo Jacksono trikampis puolimas?
– Kalbant primityviai, tai nėra kažkas labai sudėtingo. Tiesiog aikštėje reikia išlaikyti tam tikrą išsidėstymą. Priklausomai nuo to, kur juda kamuolys, reikia skaityti žaidimą ir ten judėti. Bet yra visokių tokių niuansų, kuriuos turi pereiti, suprasti, pajausti, kad momentaliai sureaguotum žaidimo metu.
– Kai pasirašėte sutartį su „Knicks“, netrūko žmonių, kurie abejojo jūsų galimybėmis rungtyniauti NBA. Sakė, kad esate per minkštas, neatsilaikysite psichologiškai. Kaip pamatėte per daugiau nei mėnesį, ar galite žaisti NBA?
– Aš jau važiuodamas į Niujorką tikėjau, kad galiu. Dabar irgi manau, kad galiu. Kaip ir visur, reikia atsidurti tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Gal tam truputį reikia sėkmės. Ačiū Dievui, kad mane karjeroje lydi sėkmė ir tinkamas laikas. Tikiuosi, kad ir šiemet viskas bus gerai, o ta kreivė kils į viršų.
– Tai LeBronas Jamesas buvo baisesnis prieš jį sutinkant aikštėje, nei pasirodė iš tikrųjų?
– Kartais net geriau žaisti prieš pasaulinio lygio žvaigždę nei prieš lygoje įsitvirtinti bandantį naujoką. Pamačiusi, kad išeina kažkoks nematytas baltapūkis, žvaigždė gali pagalvoti, kad jis nieko nepadarys. O tada reikia pasinaudoti šansu. O kai žaidi prieš tokį, kuris nori įsitvirtinti NBA, kuris net aria parketą, kartais būna net sunkiau. Taip, NBA krepšininkai yra žiauriai geri, labai atletiški, labai greitai suvokia situaciją. Bet galiausiai jie yra žmonės ir su jais galima žaisti.
