JAV rinktinės spaudos konferencija ketvirtadienį puikiai parodė, kodėl iš NBA žvaigždžių sudaryta komanda negyvena olimpiniame sportininkų kaimelyje. Žurnalistų minia ir didžiulis dėmesys tapo nelengvu iššūkiu, netgi fiziniu iššūkiu, norint prieiti prie kažkurio žaidėjo ir užduoti jam klausimą.
Kone daugiausiai dėmesio sulaukė ketvirtose žaidynėse karjeroje dalyvausiantis C.Anthony. „Knicks“ lyderis sulaukė nemažai klausimų apie nesėkmingą Atėnų rinktinę 2004 metais, būsimus varžovus Rio bei bendrai sąlygas Rio.
Apie JAV rinktinės jėgą... Mes patys. Jei nežaisime kaip komanda, jei galvosime, kad mums užtenka ateiti į rungtynes, kad mes geriausi. Tada mes turime šansą pralaimėti. Negalime taip daryti.
Mes turime būti kartu, turime suprasti koks mūsų tikslas. Ši komanda turi žaidėjų, kurie moka nugalėti. Aš žinau, ką reiškia būti olimpinėse žaidynėse, žinau, ką reiškia jas laimėti.
Tikrai nueisiu bent į vienas rungtynes, privalau tai padaryti – negaliu praleisti progos pamatyti Brazilijos rinktinės, žaidžiančios Brazilijoje.
Apie spaudimą laimėti... Mes visi jausime spaudimą, nes mūsų tikslas yra laimėti auksą, kitaip nebus. Tačiau komandoje turime daug gerų žaidėjų, vienus geriausių pasaulyje. Stengsimės negalvoti apie tą spaudimą. Mes mėgaujamės buvimu Rio, tačiau žinome, kad tai rimtas turnyras ir esame susikoncentravę.
Apie komandos mikroklimatą... Mes puikiai sutariame, daug juokaujame ir pokštaujame. Ši komanda yra labai daug bendraujanti, kur kas daugiau nei ankstesnės rinktinės. Žinoma, visi esame skirtingi, tačiau mėgaujamės būdami kartu, palaikome vienas kitą.
Apie jaunesniųjų traukimą per dantį... aš vis dar jaučiuosi jaunas, tačiau jie visada mane traukia per dantį, ypač patys jauniausi vaikinai. Jie vis primena 2004-ųjų žaidynes, bet kur jie buvo tada? DeMarcusas Cousinsas lankė vidurinę mokyklą, Kyle'as Lowry? Irgi buvo mokykloje.
Apie „Svajonių komandos“ legendą... Buvo vienintelė „Dream Team“ ir ji buvo 1992 metais. Net nebandome su jais lygintis, nors ir turime labai gerų žaidėjų.
Jei nežaisime kaip komanda, jei galvosime, kad mums užtenka ateiti į rungtynes, kad mes geriausi. Tada mes turime šansą pralaimėti.
Apie futbolą (C.Anthony yra įsigijęs futbolo klubą Puerto Rike)... Tikrai nueisiu bent į vienas rungtynes, privalau tai padaryti – negaliu praleisti progos pamatyti Brazilijos rinktinę, žaidžiančią Brazilijoje. Galbūt man net pavyks surasti jaunų brazilų talentų savo komandai.
Apie olimpinę dvasią... Mėgaukitės šiais momentais, nes ne visiems pasiseka dalyvauti olimpinėse žaidynėse, ypač ketveriose. Reikia mėgautis kiekviena akimirka.
Apie Zikos virusą... Iš pradžių, manau, kad visi galvojome tą patį – niekas tiksliai nežinojo, ko tikėtis, kas laukia mūsų. Tai išgąsdino nemažai sportininkų ir tai buvo suprantama. Dabar kai esame Rio, jaučiamės saugūs.
Apie nelemtas 2004 m. žaidynes Atėnuose... Aš puikiai atsimenu 2004 metų pralaimėjimus ir 2006-ųjų nesėkmę pasaulio čempionate. Aš žinau, kaip jaučiausi ir niekada nenorėčiau to vėl pajusti. Atsimenu rungtynes dėl trečios vietos – jose šiek tiek nuplovėme gėdą.
Visa 2004 metų patirtis buvo bloga, tai nebuvo gera patirtis. Tačiau tai padėjo man, padėjo mūsų komandai mėgautis tuo, ką pasiekėme vėliau. Aš žinau, ką reiškia laimėti aukso medalį, tačiau žinau ir priešingą jausmą. Tai man nepatinka, nebenorėčiau dar kartą patirti, ką reiškia nelaimėti aukso.
